Europos parko įkūrėjui Gintarui Karosui įteiktas valstybės apdovanojimas
Autorius: Voruta Data: 2018-07-09 , 14:18 Spausdinti

Roberto Dačkaus nuotraukos
www.voruta.lt
Š. m. liepos 6-ąją, Valstybės dieną, Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė apdovanojo Gintarą Karosą Lietuvos valstybės ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Riterio kryžiumi. Gintaras Karosas yra skulptorius, visuomenės, kultūros ir politikos veikėjas, Europos parko ir Liubavo muziejų įkūrėjas, dailės kūrinių, Europos parko meninio kraštovaizdžio, knygų ir straipsnių autorius, kultūros paveldo tyrinėtojas, Nacionalinės pažangos premijos laureatas.
Gintaras Karosas labai anksti pasirinko savo gyvenimo kelią kurti ir išsaugoti Lietuvai vertybes, apjungiant meną, gamtą ir žmones. Būdamas vos 19-os metų netoli Vilniaus įsteigė Europos parką – pasaulio meno muziejų po atviru dangumi, dabar tapusį vienu iš Lietuvos identiteto dalių. Kuriant Europos parką, buvo įtvirtinta Lietuvos, kaip Europos centro valstybės, idėja.
„Džiaugiuosi garbingu apdovanojimu, savo darbais kasdien siekiu tarnauti Lietuvai, tęsdamas šeimos tradiciją, – sako G. Karosas. – Malonu prisiminti, kad ir mano senelį Vladimirą Karosą už nuopelnus Lietuvai Respublikos Prezidentas A. Smetona dar 1931 m. vasario 16 d. apdovanojo kunigaikščio Gedimino ordinu.“
G.Karosas yra pirmojo nevyriausybinės organizacijos muziejaus Lietuvoje įkūrėjas. Jo pastangomis surengti ir pirmieji Lietuvoje tarptautiniai skulptūros simpoziumai, įvairūs tarptautiniai renginiai. Jau 1995 m. Karoso veikla buvo pastebėta tarptautinėje erdvėje: dienraščio „The Wall Street Journal“ priedas „Central Europe Economic Review“ 27-erių metų menininką išrinko vienu iš 20-ies žymiausių Rytų ir Vidurio Europoje reformas vykdančių ir aktyviai pasikeitimuose dalyvaujančių jaunų žmonių. Bendradarbiaudamas su garsiausiais pasaulio skulptoriais D. Openheimu, S. Levitu, M. Abakanovič ir kt., G. Karosas Europos parke pastatė šių kūrėjų didelio mastelio darbus. Menininko iš daugiau kaip 3000 senų televizorių sukurtą sovietinės ideologijos absurdą vaizduojantį meno kūrinį 2000 m. rekordų agentūra „Guinness World Records“ įregistravo pasaulio rekordu – didžiausia pasaulyje skulptūra iš televizorių. Šis darbas sukėlė nemenką tarptautinį susidomėjimą, kuris jaučiamas po šiai dienai. Menininkas suprojektavo ir įgyvendino Europos parko Edukacijos centrą – skulptūrinės architektūros statinį su į kalną panašiu žole apželdintu stogu.
G.Karosas yra daugelio kraštovaizdžio meno ir skulptūros darbų Europos parke autorius, tarp jų – „Jūsų patogumui“ (1997–1999 m.), „Vieta“ (2001 m.), „Besikeičiantys“ (2005 m.), „Pamatai / langas“ (2006 m.), „Nuo svajonės iki dabar“ (2009 m.), „Ženklas“ (skirtas Lietuvos valstybės tūkstantmečiui paminėti), „Siena“ (2009 m.), „Kultūra“ (2009–2011 m.), „Kristijonui Donelaičiui“ (skirta poeto 300-osioms gimimo metinėms paminėti, 2014 m.) ir kt.
G.Karosas yra ir krašto istorijos, kultūros ir technikos paveldo muziejaus Liubavo dvaro sodyboje įkūrėjas. Vadovavo Liubavo dvaro sodybos atgimimui: tyrė, rengė pastatų restauravimo, atkūrimo ir pritaikymo muziejui projektus. Už kokybiškai restauruotą vandens malūną-muziejų 2012 m. apdovanotas aukščiausiu ES kultūros paveldo prizu ir apdovanojimu „Europa Nostra“.
G.Karosas 2008 m. buvo apdovanotas Nacionaline pažangos premija už kultūros srities pasiekimus. Nuo 2009 m. iki dabar – nepartinis Vilniaus rajono savivaldybės tarybos narys, viešosios įstaigos „Europos parkas“ ir Lietuvos pilių ir dvarų asociacijos prezidentas, piliečių asociacijos „Talka kalbai ir tautai“ pirmininkas, Lietuvos bajorų karališkosios sąjungos Vilniaus krašto tarybos narys. Taip pat – knygų apie Europos parką ir Liubavo dvarą autorius ir sudarytojas, aktyviai dalyvauja Lietuvos visuomeniniame gyvenime, rašo straipsnius meno, kultūros, politikos ir kitomis temomis.
Gintaras Karosas yra įsitikinęs, kad vykdoma veikla yra jo pilietinė misija Lietuvai, jis teigia: „Darbų ir veiklos kriterijumi man visad buvo darbų prasmingumas Lietuvai. Europos parkas ir Liubavo dvaro muziejus yra mano indėlis kuriant savitą Lietuvos veidą, turtinant bei išsaugant šalies kultūros paveldą ateinančioms kartoms.“
Daugiau informacijos: muziejus@europosparkas.lt
Komentarai
Naujienos
-
Bronius Makauskas. „AUŠROS“ vaidmuo Lenkijos lietuvių gyvenime (60 metų sukaktį minint) tęsinys
-
Gabrielius Landsbergis ir Gabi Ashkenazi: Lietuva – Izraelis: istorija, sujungianti ateičiai
-
Kariauti pratusi tauta. Lietuvių karinis elitas XIII-XIV a.
-
Grįžtama prie ankstesnės pinigų grąžinimo už neįvykusias keliones tvarkos
-
Šiemet bus pažymimi Kardinolo Vincento Sladkevičiaus metai
Lietuva
-
Gabrielius Landsbergis ir Gabi Ashkenazi: Lietuva – Izraelis: istorija, sujungianti ateičiai
-
Grįžtama prie ankstesnės pinigų grąžinimo už neįvykusias keliones tvarkos
-
Stasys Ignatavičius. Prof. Liudo Vailionio 135-osioms gimimo metinėms
-
Česlovas Iškauskas. Sausio 13-oji: savas šovė į savą…
-
Šarūnas Šimkevičius. In memoriam. Vidmantas Staniulis
Istorija
-
Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo Pirmininkas V. Landsbergis: „Lietuvai teko sava istorinė misija – sulaužyti apgaulės ir smurto doktriną“
-
Istorija, kaip ir mados, sukasi ratu
-
Sufražizmo judėjimas Lietuvoje pirmaisiais Nepriklausomybės metais
-
Aldona Vasiliauskienė. Strazdelis archyviniuose dokumentuose
-
Žmogus, atsisakęs būti Lietuvos diktatoriumi (video)
Kultūra
-
Kariauti pratusi tauta. Lietuvių karinis elitas XIII-XIV a.
-
Šiemet bus pažymimi Kardinolo Vincento Sladkevičiaus metai
-
Lygiai prieš šimtą metų buvo įkurtas pirmasis Lietuvos valstybės archyvas. Archyvų metų atidarymas
-
Sufražizmo judėjimas Lietuvoje pirmaisiais Nepriklausomybės metais
-
Aldona Vasiliauskienė. Strazdelis archyviniuose dokumentuose
Nuomonės, diskusijos, komentarai
-
Stasys Ignatavičius. Prof. Liudo Vailionio 135-osioms gimimo metinėms
-
Česlovas Iškauskas. Sausio 13-oji: savas šovė į savą…
-
Liutgarda Čepienė. Apie Teresės Butaitės-Plisienės knygą ,,Sunkiausia nugalėti save“
-
Napaleonas Kitkauskas: „Pastatai turi savo istorijas, o mums svarbu išsaugoti tiesą“
-
K. Garšva: LRT rūšiuoja net ir kalbininkus
Religija
-
Šiemet bus pažymimi Kardinolo Vincento Sladkevičiaus metai
-
Prof. Libertas Klimka. Tautos žadintojui kun. Jonui Katelei – 190
-
Virginija Elena Bortkevičienė, Juozas Prasauskas. Valančius ir Kaunas
-
Marija Kaupaitė gali tapti pirmąja Lietuvoje gimusia šventąja
-
Prelatas Edmundas J. Putrimas: „Brangūs broliai ir seserys Kristuje, Su šventomis Kalėdomis!“
Renginiai
-
Lygiai prieš šimtą metų buvo įkurtas pirmasis Lietuvos valstybės archyvas. Archyvų metų atidarymas
-
Kviečiame dalyvauti virtualiame žaidime „Trys karaliai atkeliavo-visas svietas uždainavo“
-
Susipažinkite su tarmėmis iš arčiau moksliniame seminare „Lietuvių kalbos tarmynas: idėja, turinys ir realizacijos galimybės“
-
Dr. Dalios Kiseliūnaitės el. knygos „Klaipėdos krašto toponimai. Istorinis ir etimologinis registras“ pristatymas
-
Kovo 11-osios Lietuva muziejuose
Susiję straipsniai
-
Šventiniai Trakai – Lietuvos kultūros sostinė 2020 m. Fotoreportažas
~ Uncategorized
2020-12-24, 18:18
-
Mokytoja N. Česnulevičienė: „Lietuva prasideda čia, kur esame mes...“
~ Uncategorized
2020-12-18, 14:36
-
Bus pažymėta Trakų žydų geto vieta
~ Uncategorized
2020-11-18, 15:49
-
Prieš 50 metų Romoje mirė diplomatas Stasys Girdvainis
~ Uncategorized
2020-06-21, 15:07