Europos parko įkūrėjui Gintarui Karosui įteiktas valstybės apdovanojimas
Autorius: Voruta Data: 2018-07-09 , 14:18 Spausdinti

Roberto Dačkaus nuotraukos
www.voruta.lt
Š. m. liepos 6-ąją, Valstybės dieną, Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė apdovanojo Gintarą Karosą Lietuvos valstybės ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Riterio kryžiumi. Gintaras Karosas yra skulptorius, visuomenės, kultūros ir politikos veikėjas, Europos parko ir Liubavo muziejų įkūrėjas, dailės kūrinių, Europos parko meninio kraštovaizdžio, knygų ir straipsnių autorius, kultūros paveldo tyrinėtojas, Nacionalinės pažangos premijos laureatas.
Gintaras Karosas labai anksti pasirinko savo gyvenimo kelią kurti ir išsaugoti Lietuvai vertybes, apjungiant meną, gamtą ir žmones. Būdamas vos 19-os metų netoli Vilniaus įsteigė Europos parką – pasaulio meno muziejų po atviru dangumi, dabar tapusį vienu iš Lietuvos identiteto dalių. Kuriant Europos parką, buvo įtvirtinta Lietuvos, kaip Europos centro valstybės, idėja.
„Džiaugiuosi garbingu apdovanojimu, savo darbais kasdien siekiu tarnauti Lietuvai, tęsdamas šeimos tradiciją, – sako G. Karosas. – Malonu prisiminti, kad ir mano senelį Vladimirą Karosą už nuopelnus Lietuvai Respublikos Prezidentas A. Smetona dar 1931 m. vasario 16 d. apdovanojo kunigaikščio Gedimino ordinu.“
G.Karosas yra pirmojo nevyriausybinės organizacijos muziejaus Lietuvoje įkūrėjas. Jo pastangomis surengti ir pirmieji Lietuvoje tarptautiniai skulptūros simpoziumai, įvairūs tarptautiniai renginiai. Jau 1995 m. Karoso veikla buvo pastebėta tarptautinėje erdvėje: dienraščio „The Wall Street Journal“ priedas „Central Europe Economic Review“ 27-erių metų menininką išrinko vienu iš 20-ies žymiausių Rytų ir Vidurio Europoje reformas vykdančių ir aktyviai pasikeitimuose dalyvaujančių jaunų žmonių. Bendradarbiaudamas su garsiausiais pasaulio skulptoriais D. Openheimu, S. Levitu, M. Abakanovič ir kt., G. Karosas Europos parke pastatė šių kūrėjų didelio mastelio darbus. Menininko iš daugiau kaip 3000 senų televizorių sukurtą sovietinės ideologijos absurdą vaizduojantį meno kūrinį 2000 m. rekordų agentūra „Guinness World Records“ įregistravo pasaulio rekordu – didžiausia pasaulyje skulptūra iš televizorių. Šis darbas sukėlė nemenką tarptautinį susidomėjimą, kuris jaučiamas po šiai dienai. Menininkas suprojektavo ir įgyvendino Europos parko Edukacijos centrą – skulptūrinės architektūros statinį su į kalną panašiu žole apželdintu stogu.
G.Karosas yra daugelio kraštovaizdžio meno ir skulptūros darbų Europos parke autorius, tarp jų – „Jūsų patogumui“ (1997–1999 m.), „Vieta“ (2001 m.), „Besikeičiantys“ (2005 m.), „Pamatai / langas“ (2006 m.), „Nuo svajonės iki dabar“ (2009 m.), „Ženklas“ (skirtas Lietuvos valstybės tūkstantmečiui paminėti), „Siena“ (2009 m.), „Kultūra“ (2009–2011 m.), „Kristijonui Donelaičiui“ (skirta poeto 300-osioms gimimo metinėms paminėti, 2014 m.) ir kt.
G.Karosas yra ir krašto istorijos, kultūros ir technikos paveldo muziejaus Liubavo dvaro sodyboje įkūrėjas. Vadovavo Liubavo dvaro sodybos atgimimui: tyrė, rengė pastatų restauravimo, atkūrimo ir pritaikymo muziejui projektus. Už kokybiškai restauruotą vandens malūną-muziejų 2012 m. apdovanotas aukščiausiu ES kultūros paveldo prizu ir apdovanojimu „Europa Nostra“.
G.Karosas 2008 m. buvo apdovanotas Nacionaline pažangos premija už kultūros srities pasiekimus. Nuo 2009 m. iki dabar – nepartinis Vilniaus rajono savivaldybės tarybos narys, viešosios įstaigos „Europos parkas“ ir Lietuvos pilių ir dvarų asociacijos prezidentas, piliečių asociacijos „Talka kalbai ir tautai“ pirmininkas, Lietuvos bajorų karališkosios sąjungos Vilniaus krašto tarybos narys. Taip pat – knygų apie Europos parką ir Liubavo dvarą autorius ir sudarytojas, aktyviai dalyvauja Lietuvos visuomeniniame gyvenime, rašo straipsnius meno, kultūros, politikos ir kitomis temomis.
Gintaras Karosas yra įsitikinęs, kad vykdoma veikla yra jo pilietinė misija Lietuvai, jis teigia: „Darbų ir veiklos kriterijumi man visad buvo darbų prasmingumas Lietuvai. Europos parkas ir Liubavo dvaro muziejus yra mano indėlis kuriant savitą Lietuvos veidą, turtinant bei išsaugant šalies kultūros paveldą ateinančioms kartoms.“
Daugiau informacijos: muziejus@europosparkas.lt
Komentarai
Naujienos
-
Pristatyta dr. A. Bubnio kandidatūra Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro vadovo pareigoms užimti
-
Prezidentas pareiškė užuojautą dėl Princo Filipo mirties
-
Skaitytojus artėjančių šv. Velykų proga sveikina pirmasis 2021 m. „Vorutos“ numeris!
-
Sveikinimai „Vorutos“ žurnalo vyr. redaktoriui Juozui Vercinkevičiui 80-ies metų jubiliejaus proga
-
Dažnėjantys neurologiniai susirgimai – karantino pasekmė?
Lietuva
-
Svarbu: kompensuojamųjų vaistų sąrašas papildytas naujais vaistais, pagerintas medicinos pagalbos priemonių prieinamumas pacientams
-
Visiems apdraustiesiems gyventojams medicininės reabilitacijos paslaugos bus teikiamos nemokamai
-
Aplinkos ministerija studentus kviečia atlikti praktiką dominančioje srityje
-
Nepaisant rekordinio pelno AB „Achema“ laužomi darbuotojams duoti pažadai
-
Vaikams ir ne vaikams. Pasakojimai apie transatlantinio Lituanica skrydžio pilotus Steponą Darių ir Stasį Girėną, jų asmenines gyvenimo istorijas
Istorija
-
Mirties nuosprendį rezistentui, rašytojui L. Dambrauskui sovietai pakeitė į 10 metų laisvės atėmimo bausmę
-
XXIV mokslinėje konferencijoje – apie Lietuvos archeologinį paveldą
-
Sulaukiama vis daugiau atsitiktinai rastų archeologinių radinių
-
Vladas Terleckas. Ar sovietai pirko iš Vailokaičių metalo gaminius?
-
Juozas Brazauskas. Prieš 60 metų buvo sugriautas Kryžių kalnas
Kultūra
-
Didžiojo istorijos naratyvo revizavimas Laimos Tubelytės – Kriukelienės tapyboje. Recenzija – straipsnis
-
Živilė Gurauskienė. Išeivijoje kuriančius poetus apjuosė Laumės juosta
-
Sulaukėme pavasario, sulaukėme galimybės rengti tradicinę Knygos šventę
-
Vaikams ir ne vaikams. Pasakojimai apie transatlantinio Lituanica skrydžio pilotus Steponą Darių ir Stasį Girėną, jų asmenines gyvenimo istorijas
-
Hitlerio karas Rytuose. II dalis. Nuo Maskvos iki Stalingrado
Nuomonės, diskusijos, komentarai
-
Didžiojo istorijos naratyvo revizavimas Laimos Tubelytės – Kriukelienės tapyboje. Recenzija – straipsnis
-
Česlovas Iškauskas. „Botago ir meduolio“ žaidimas
-
Vytautas Sinica. Kas nešokinės, bus atleistas iš darbo
-
Česlovas Iškauskas. Ar grąžinsime baltiškuosius pavadinimus?
-
Česlovas Iškauskas. Dar viena lietuvių kalbos naikinimo banga
Religija
-
Panevėžio Marijos Legionas su viltimi žvelgia Į karantiną ir ieško naujų veiklos iššūkių
-
2021 m. – kardinolo Vincento Sladkevičiaus metai
-
Taupymas Vatikane: mažinamos vyresniųjų algos
-
Daniliškių Švč. Trejybės sentikių cerkvė atgimsta vietos bendruomenės dėka
-
Judėjos dykumos urvai vis dar pateikia netikėtumų
Renginiai
-
Živilė Gurauskienė. Išeivijoje kuriančius poetus apjuosė Laumės juosta
-
Sulaukėme pavasario, sulaukėme galimybės rengti tradicinę Knygos šventę
-
Vaikams ir ne vaikams. Pasakojimai apie transatlantinio Lituanica skrydžio pilotus Steponą Darių ir Stasį Girėną, jų asmenines gyvenimo istorijas
-
Vievio mėgėjų meno kolektyvai – virtualiuose renginiuose
-
Apie garbųjį Šilokarčemos pilietį dr. Hugo Šojų
Susiję straipsniai
-
Kaukės ir kaukėtieji tapo įprasta kasdienybe. Patrakusios Užgavėnės
~ Uncategorized
2021-02-11, 08:47
-
Šventiniai Trakai – Lietuvos kultūros sostinė 2020 m. Fotoreportažas
~ Uncategorized
2020-12-24, 18:18
-
Mokytoja N. Česnulevičienė: „Lietuva prasideda čia, kur esame mes...“
~ Uncategorized
2020-12-18, 14:36
-
Bus pažymėta Trakų žydų geto vieta
~ Uncategorized
2020-11-18, 15:49