Europinio garso evangelikas liuteronas iš Kėdainių

Autorius: Data: 2010-01-10, 07:33 Spausdinti

Nuo šiol kėdainiečių ir miesto svečių žvilgsniai užklius už memorialinės lentos, pritvirtintos ant Šviesiosios gimnazijos sienos. Užrašas lentoje, atidengtoje 2008 m. gruodžio 13-ąją, skelbia, kad šioje mokslo įstaigoje dėstė garsusis Adomas Freitagas – iškili XVII amžiaus asmenybė, didiko Jonušo Radvilos amžininkas, profesorius, karo inžinierius, filosofijos ir medicinos mokslų daktaras.
 
Iškilmės gimimo jubiliejui
 
Lenta atidengta, minint 400-ąsias Adomo Freitago Torūniečio (1608-1650) gimimo metines. Iškilmės, į kurias atvyko nemažai gimnazistų, mokytojų, garbių svečių, įvyko Šviesiojoje gimnazijoje.
 
Priešais susirinkusius, pačioje matomiausioje ir garbingiausioje vietoje, puikavosi A. Freitago knyga „Karinė architektūra“.
 
Po muzikinės įžangos renginio organizatorius Krašto muziejaus direktorius Rimantas Žirgulis pristatė Vilniaus pedagoginio universiteto Istorijos fakulteto prodekaną dr. Deimantą Karvelį, kuris, atlikęs laiškų ir kitų istorinių šaltinių studiją, pateikė naujų, įdomių faktų apie šią iškilią asmenybę.
 
XVII amžiaus ,,bestseleris“
 
Gimęs Lenkijos mieste Torūnėje (vokiškai – Torn) vidutiniškai pasiturinčių miestiečių šeimoje, nuo 10-ties metų stebinęs visus nepaprastais gabumais, A. Freitagas buvo pripažintas geriausiu Torūnės gimnazijos moksleiviu.
 
Būsimasis profesorius studijavo Vokietijoje, tarnavo samdytoje kariuomenėje Olandijoje, kur gerai pažino šios šalies karo inžineriją, dalyvavo keliuose mūšiuose. Vėliau A. Freitagas baigė Leideno universitetą Olandijoje ir tapo medicinos mokslų daktaru. Vis dėlto didžiausią šlovę jam atnešė knyga „Karinė architektūra“, kuri netrukus tapo skaitomiausia Europoje, šių laikų terminais kalbant – bestseleriu.
 
Amžiams liko Kėdainiuose
 
Kunigaikščiams Radviloms ne mažiau rūpėjo karo dalykai, Vilniaus bei Biržų pilių fortifikacija, tad leidinys pateko ir į Jonušo Radvilos rankas.
 
Netrukus A. Freitagas buvo pakviestas į Lietuvą, o nuo 1637 metų susiruošė nuolat čia gyventi. Atvykęs dalyvavo restauruojant Biržų pilį, o nuo 1640-ųjų metų apsigyveno Kėdainiuose, kur iki pat mirties dėstė matematiką Šviesiojoje gimnazijoje.
 
A. Freitagas palaidotas Kėdainiuose, evangelikų liuteronų bažnyčioje, kurios nariu jis buvo, į kurią renginio pabaigoje susirinko jo dalyviai. Paminklinėje marmuro ir smiltainio lentoje lotyniškas užrašas baigiasi žodžiais: „Nepaliko įpėdinių, paliko knygą“.
 
Paminklinės lentos pašventinimo metu Kėdainių evangelikų liuteronų parapijos klebonas kunigas Arvydas Malinauskas pakvietė „semtis išminties iš Dievo Žodžio ir iš istorijos šaltinio“ ir meldė, kad Dievas padėtų ,,pažinti prieš mus gyvenusius žmones ir mokytų tiek savo Žodžiu, tiek istorijos pamokomis, kad suteiktų jėgų pratęsti mūsų protėvių pradėtus darbus.“
 
„Rinkos aikštė“
 
Kun. A. Malinausko nuotr.
 
www.liuteronai.lt
 
Nuotraukose:
 
1. A. Freitagui Torūniečiui skirta atminimo lenta atidengta Kėdainiuose
2. Kalba VPU Istorijos fakulteto prodekanas dr. D. Karvelis

Sena Voruta



Susiję straipsniai

Comments are closed.

Lankomumas


Hey.lt - Interneto reitingai, lankomumo statistika, lankytoju skaitliukai

Archyvas

Rubrikos

Sekite mus per Facebook!

RSS srautas

Vorutos RSS srautas

Svetainės medis

Svetainės struktūra