Europarlamentarai sveikina susitarimą dėl stiprios ES diplomatinės tarnybos

Autorius: Data: 2010-01-10, 07:33 Spausdinti

Stiprindama savo vaidmenį pasaulyje, ES kuria savo Išorės veiksmų tarnybą, kurios veikla Sąjungai nepriklausančiose šalyse būtų panaši į diplomatinę. Siekdamas didesnės šios tarnybos atskaitomybės, Europos Parlamentas derybose pasiekė, kad naujoji tarnyba būtų jam labiau atskaitinga. Trečiadienio (2010 07 07) plenarinės sesijos diskusijoje daugelis europarlamentarų tam pritarė ir ragino stiprinti šią tarnybą.
 
EP pranešėjas šiuo klausimu Elmar Brok (Europos liaudies partija, Vokietija) pasidžiaugė sėkmingomis derybomis, kurių metu europarlamentarams pavyko užsitikrinti „teisę kontroliuoti ir priimti reikšmingus sprendimus“. EP nario įsitikinimu, stipri diplomatinė tarnyba leis geriau įgyvendinti ES piliečių interesus ir sustiprinti Sąjungos vaidmenį pasaulyje.
 
„ES išorės veiksmų tarnyba įsteigta. […] Dabar belieka ją išnaudoti kuriant gyvybingą ES užsienio politiką“, – kalbėjo kitas EP pranešėjas Guy Verhofstadt (Liberalų ir demokratų aljansas, Belgija). Jo nuomone, tarnybos veikla bus sėkminga tik tuomet, jei bus naudojamasi bendrijos metodu, kuris įrodė savo veiksmingumą kuriant bendrąją rinką. „Į priekį judėsime tik formuluodami tikruosius Sąjungos interesus, laisvus nuo valstybių narių įsikišimo“, – pabrėžė G. Verhofstadt.
 
„Europai reikia Išorės veiksmų tarnybos tam, kad sustiprėtų jos užsienio politika“, – pažymėjo ES vyriausioji užsienio reikalų ir saugumo politikos įgaliotinė Catherine Ashton. Jos įsitikinimu, naujoji tarnyba leis „darniau ir ryžtingiau ginti ES interesus ir vertybes“ pasaulyje, ypač užtikrinant taiką bei sprendžiant konfliktus, taip pat toliau plėtoti vystomąjį bendradarbiavimą bei skirti daugiau dėmesio žmogaus teisėms. Prelegentė informavo, jog pagal pasiektą susitarimą mažiausiai 60 proc. tarnybos darbuotojų sudarys nuolatiniai ES pareigūnai, o likusią dalį – ES šalių diplomatai. Be to, bus siekiama išlaikyti geografinę ir lyčių pusiausvyrą. „Geriausių Europos diplomatų sukauptos patirties, požiūrių ir kalbų įvairovė bus šios tarnybos skiriamasis bruožas ir privalumas“, – pridūrė tarnybos vadovė.
 
Tuo tarpu Europos Komisijos pirmininko pavaduotojas Maroš Ševčovič pasidžiaugė, jog derybose pasiektas reikšmingas politinis konsensas, ir pridūrė, jog Europos Parlamento pritarimas jam yra labai svarbus.



Politinių frakcijų nuomonės
 
„Tai, kas vyksta pasaulyje, vis dažniau konkrečiai parodo ES diplomatinės tarnybos poreikį“, – teigė Europos liaudies partijos atstovas Mario Mauro (Italija). Jis kvietė stiprinti šią tarnybą siekiant stipresnio ES vaidmens pasaulyje, taip pat kritikavo „dviprasmę“ kai kurių vyriausybių poziciją šiuo klausimu.
 
Socialistų ir demokratų atstovas Hannes Swoboda (Austrija) pageidavo „daugiau Europos ES užsienio politikoje“. Pritaręs ES diplomatinės tarnybos kūrimui, EP narys ragino patikinti piliečius, kad ji nedubliuos valstybių diplomatų funkcijų. „Kai kurios valstybės galbūt net turės atšaukti savo diplomatus“, – pridūrė europarlamentaras.
 
Liberalų ir demokratų aljanso atstovas Alexander Graf Lambsdorff (Vokietija) teigė, kad dabar numatyta tarnybos struktūra yra „daug prasmingesnė“ negu anksčiau planuota, tačiau ji vis vien nėra tobula, o vyriausioji įgaliotinė užima dviprasmę poziciją šiuo klausimu. Jis taip pat pasidžiaugė tuo, kad tarnyba skirs daug dėmesio žmogaus teisėms. Žaliųjų frakcijos atstovė Heidi Hautala (Suomija) tam pritarė ir pažymėjo, kad visose ES ambasadose turėtų dirbti po diplomatą, atsakingą už žmogaus teises.
 
Europos konservatorių ir reformistų atstovas Charles Tannock (Jungtinė Karalystė) teigė, jog visų pirma C. Ashton dėka pasiektas „priimtinas kompromisas“. Vis dėlto EP narys pageidavo, kad diplomatinės tarnybos darbuotojai būtų atrenkami pagal sugebėjimus, o ne atskirų šalių kvotų pagrindu, o šalių parlamentų nariai daugiau kontroliuotų tarnybos darbą, ypač karinių misijų srityje.
 
Europos vieningųjų kairiųjų atstovas Willy Meyer (Ispanija) informavo, kad jo frakcija nepritars pranešimui, nes neišspręsti kai kurie „esminiai klausimai“ – Parlamentas turi labiau kontroliuoti kuriamą tarnybą politiškai, o kariniai aspektai bei žvalgyba neturėtų patekti į jos kompetencijos sritį.
 
Laisvės ir demokratijos Europos frakcijos atstovas David Campbell Bannerman (Jungtinė Karalystė) įspėjo, jog sukūrusi diplomatinę tarnybą ES pati tampa valstybe ir susilpnina nacionalines valstybes. Tuo tarpu frakcijoms nepriklausantis europarlamentaras Lucas Hartong (Nyderlandai) išreiškė įsitikinimą, kad užsienio politika turi likti ne ES, o atskirų jos valstybių kompetencijos sritis.
 
Ketvirtadienį, liepos 8 d., EP balsuos dėl teisėkūros rezoliucijos apie ES Išorės veiksmų tarnybos steigimą. Teisinis Parlamento vaidmuo čia yra patariamasis, o dėl susijusių finansų bei personalo reglamentų, kur EP turi sprendimo galią, jis balsuos rudenį.
 
Daugiau informacijos rasite pranešime spaudai: <EPIB_PS_2010_07_07-I.doc>
 
Susisiekti: Rolandas Pyragis
EP Informacijos biuras Lietuvoje
Naugarduko g.10, 01309 Vilnius
Tel. (8 5) 212 1530, 212 0766, mob. (+370) 689 53306, faks. (8 5) 261 9828

Sena Voruta



Susiję straipsniai

Comments are closed.

Lankomumas


Hey.lt - Interneto reitingai, lankomumo statistika, lankytoju skaitliukai

Archyvas

Rubrikos

Sekite mus per Facebook!

RSS srautas

Vorutos RSS srautas

Svetainės medis

Svetainės struktūra