Europarlamentarai sprendimus už Lietuvą priima patys

Autorius: Data: 2010-01-10, 07:33 Spausdinti

Europos Parlamentą išrinktiems politikams patikėta atstovauti Lietuvos interesus vienoje svarbiausių Europos Sąjungos institucijų. Dalis europarlamentarų skundžiasi pasigendą oficialios šalies pareigūnų pozicijos rūpimais klausimais, tačiau kartu jie pripažįstą, kad ne visada pastarąja nuomone ir vadovaujasi.
Į Europos Parlamentą išrinktas liberalcentristas Eugenijus Gentvilas DELFI sako, kad Lietuvos atstovą Briuselyje galima būtų pavadinti užmirštu našlaičiu. Mat, pasak jo, Lietuvai atstovaujantis Europarlamente politikas dažnai nežino, kokia yra Lietuvos pareigūnų oficiali nuomonė svarbiais tuo metu aptariamais klausimais.
„Pavyzdžiui, kalbant apie poziciją dėl Baroso komisijos (Hose Manuelio Baroso – Europos Komisijos pirmininko – DELFI)… Kaip reikėjo elgtis? Kaip nori, taip; nes niekas nieko nesiuntė – kaip mes sugalvojom, taip buvom pasirengę elgtis (balsuojant – DELFI)“, – komentavo E.Gentvilas.
Liberalų ir centro sąjungos narys pridūrė, kad retkarčiais vis dėlto parlamentarams pateikiama oficiali kraštiečių pozicija aktualiais klausimais. „Bet labai primityviai – be jokių diskusijų“, – pastebėjo E.Gentvilas.
Tačiau europarlamentaras DELFI pripažino, kad jis pats ne visada paiso aukščiausių Lietuvos pareigūnų išreikštos nuomonės. Kaip pavyzdį E.Gentvilas paminėjo užsienio reikalų ministro Antano Valionio viešai išreikštą sutikimą pradėti derybas su Turkija, kad pastaroji būtų priimta į Europos Sąjungą (ES).
„Aš nemanau, kad dėl to, jog Valionis cyptelėjo, dabar visa Lietuva turi neabejodama pritarti Turkijos narystei. Aš savo nuomonės, pavyzdžiui, dar neturiu“, – dėstė E.Gentvilas.
E.Gentvilo žodžiais, prieš apsisprendžiant, ar pritarti deryboms su Turkija dėl jos galimos narystės ES, jis ketina inicijuoti seminarą, į kurį apsikeisti nuomonėmis bus kviečiami partijos nariai, politikos ekspertai.
Aiškios šalies pareigūnų pozicijos pasigenda ir Valstiečių ir Naujosios demokratijos partijų sąjungos narys europarlamentras Gintaras Didžiokas. „Mus atakuoja nevyriausybinės organizacijos, asocijuotos verslo struktūros – jie siunčia, jie formuoja nuomonę. Tuo tarpu valstybinės struktūros – nulis: nei savo nuomonės, nei savos pozicijos“, – dėstė G.Didžiokas.
Pasak jo, Lietuvai atstovaujant Briuselyje, europarlamentarams tenka patiems ieškotis atsakymų. „Mes iš tikrųjų esam priversti ieškoti, prašyti, maldauti informacijos vietoj to, kad ja lengvai keistumėmės tam, kad galėtumėm formuoti bendrą poziciją“, – pasakojo politikas.
„Matyt, nėra suvokimo, valios, kad būtų galima užtikrinti glaudesnį visų struktūrų bendradarbiavimą. Santykiai tarsi normalūs ir draugiški, bet jie toli gražu nėra tokie aktyvūs ir darbiniai, kokie turėtų būti“, – išrinktų europarlamentarų ir Lietuvos institucijų veiklos derinimą apibendrino G.Didžiokas.
Tačiau ne visi Briuselyje dirbantys politikai laikosi vieningos nuomonės, jog dažnesnis nuomonių apsikeitimas tarp Europarlamento narių ir šalyje likusių valdžios pareigūnų yra privalomas.
Į Europarlamentą pagal Liberalų ir centro sąjungos sąrašą išrinktos Margaritos Starkevičiūtės atstovas Lietuvoje Vaidotas Vyšniauskas sako, kad šiai politikei oficiali Lietuvos pareigūnų pozicija nėra būtina.
„Jie (europarlamentarai – DELFI) ne visai turi teisę kalbėti Lietuvos vardu. Iš principo Margarita atsisako kalbėti Lietuvos vardu, nes realiai niekas jos neįgaliojo, išskyrus jos rinkėjus“, – M.Starkevičiūtės poziciją DELFI komentavo V.Vyšniauskas.
Pasak jo, žinoma ekonomikos ekspertė pasisako už pilną europarlamentaro savarankiškumą, priimant sprendimus, ir išsakant nuomonę Europos Parlamente.
„Margarita mano, kad europarlamentaras atstovauja savo rinkėjams, o ne pačiai Lietuvai. Parlamentarė seka įvykius, žino Vyriausybės nuomonę atskirais klausimais, supranta rinkėjų norą, todėl ji pati sprendžia, kokia pozicija Lietuvai, jos nuomone, būtų palankiausia“, – DELFI kalbėjo M.Starkevičiūtės atstovas Lietuvoje.
Užsienio reikalų ministerijos Europos Sąjungos departamento direktorius Žygimantas Pavilionis tvirtina, kad šalyje likę pareigūnai negali sufleruoti į Europos Parlamentą išrinktiems politikams, kokios pozicijos jie derėtų laikytis. „Formaliai aiškinti, kokia pozicija reikalinga Lietuvai mes negalime. Koks sprendimas Lietuvai gali būti palankus, mes galime pasakyti tik neformaliai“, – teigė Ž.Pavilionis. Pasak užsienio reikalų ministerijos atstovo, europarlamentarai neturi rimto pagrindo skųstis. Nes, Ž.Pavilionio žodžiais, nuo naujos Europos Parlamento kadencijos pradžios Lietuvos pareigūnai buvo suorganizavę penkis susitikimus, kurių metu buvo aptarinėjami europarlamentarams rūpimi klausimai. Tačiau ne visi iš trylikos lietuvių išrinktųjų šia Vyriausybės iniciatyva susidomėjo.
Užsienio reikalų ministerijos pareigūnas sakė, kad prieš du mėnesius buvo sukurta speciali Vyriausybės kanceliarijos valdoma elektroninė programa, prie kurios yra prisijungusios daugelis įvairių Lietuvos žinybų. Ž.Pavilionio žodžiais, prisijungus prie šios programos, turimos institucijų pozicijos įvairiomis aktualijomis paaiškėtų. Pareigūnas mano, kad jei dabartiniai europarlamentarai pageidautų, jiems būtų suteikti reikiami prisijungimo slaptažodžiai.

Sena Voruta



Susiję straipsniai

Comments are closed.

Lankomumas


Hey.lt - Interneto reitingai, lankomumo statistika, lankytoju skaitliukai

Archyvas

Rubrikos

Sekite mus per Facebook!

RSS srautas

Vorutos RSS srautas

Svetainės medis

Svetainės struktūra