Europarlamentarai siekia išplėsti teisę susipažinti su ES dokumentais

Autorius: Data: 2011-12-16, 09:32 Spausdinti

Ketvirtadienį, 2011 m. gruodžio 15 d., Europos Parlamentas pasiūlė išplėsti visuomenės teisę susipažinti su ES institucijų turimais dokumentais. Iš esmės visi institucijų ir kitų struktūrų dokumentai turėtų būti prieinami visuomenei, su tam tikromis išimtimis. Šiuos siūlymus toliau svarstys ES Taryba.

Galiojantys teisės aktai dėl galimybės visuomenei susipažinti su dokumentais apima tik Europos Parlamentą, ES Tarybą ir Europos Komisiją. Siekiama išplėsti jo taikymą visoms ES institucijoms, agentūroms bei kitoms struktūroms.

Parlamentas siūlo išplėsti „dokumento“ sąvoką – juo būtų laikomas bet koks duomenų turinys nepriklausomai nuo to, ar jis parašytas ant popieriaus, ar laikomas elektronine forma, ar garso bei vaizdo įraše. Jis turi būti susijęs su ES institucijos, agentūros ar kitos struktūros atsakomybės sritimi.

Iš esmės visi institucijų ir kitų struktūrų dokumentai turėtų būti prieinami visuomenei, mano EP nariai. Vis dėlto vidaus naudojimo dokumentai bei dokumentai, susiję su klausimu, dėl kurio ta institucija dar nepriėmė sprendimo, galėtų būti neatskleidžiami, „jei jų atskleidimas akivaizdžiai ir rimtai pakenktų sprendimo priėmimo procesui“. Europos Teisingumo Teismas, Europos centrinis bankas ir Europos investicijų bankas turėtų atverti visuomenei tik tuos dokumentus, kuriais atliekamas administravimas. Be to, numatytos išimtys siekiant apsaugoti tam tikrus viešuosius ar privačius interesus – tokius kaip visuomenės saugumas, intelektinės nuosavybės teisės ir pan. Kiekvienu tokiu atsisakymo atveju būtų privalu objektyvai pagrįsti riziką viešiesiems ar privatiems interesams.

Europarlamentarai siekia netaikyti šių išimčių teisėkūros procedūros eigoje perduodamiems dokumentams, taip pat dokumentams, kuriais lobistai ir kitos suinteresuotos šalys bando daryti įtaką politikos formavimui. Be to, išimtys gali būti netaikomos, jei yra „svarbesnis viešasis interesas atskleisti informaciją“ – toks kaip žmogaus teisių apsauga, teisingas viešųjų lėšų valdymas arba aplinkosauga.

Parlamentas taip pat siekia sugriežtinti taisykles, pagal kurias ES institucija ar kita struktūra galėtų dokumentą įslaptinti naudodamasi klasifikavimo procedūra – „ES visiškai slaptai“, „ES slapta“, „ES konfidencialu“ ir „ES riboto naudojimo“. Dokumentą galima būtų taip klasifikuoti tik tuo atveju, jei jo atskleidimas pakenktų esminiams ES ar valstybių narių interesams, ypač visuomenės saugumo ar gynybos srityse.

Europarlamentarai taip pat siekia, kad ES valstybės neturėtų teisės uždrausti susipažinti su jų dokumentais, atsiųstais ES struktūroms, netgi remdamosi savo teisės aktais. Vis dėlto su jomis turėtų būti konsultuojamasi siekiant įvertinti, ar dokumentui turėtų būti taikoma išimtis, numatyta šiame reglamente.

EP rezoliucijai pritarė 394 EP nariai, nepritarė 197, o susilaikė 35. Parlamentas toliau derėsis su ES Taryba ir Europos Komisija siekdamas kompromiso dėl šio reglamento. Tikėtinas antrasis svarstymas.

Susisiekti: Robertas Pogorelis, Spaudos tarnyba, robertas.pogorelis@europarl.europa.eu, +37068953306

Shutterstock nuotr.

Europos Parlamentas (EP) , , ,



Susiję straipsniai

Comments are closed.

Lankomumas


Hey.lt - Interneto reitingai, lankomumo statistika, lankytoju skaitliukai

Archyvas

Rubrikos

Sekite mus per Facebook!

RSS srautas

Vorutos RSS srautas

Svetainės medis

Svetainės struktūra