Europarlamentarai ragina kurti Europos gynybos sąjungą

Autorius: Data: 2016-11-24, 12:45 Spausdinti

Europarlamentarai ragina kurti Europos gynybos sąjungą

www,voruta.lt

Dėl terorizmo grėsmės, kibernetinių išpuolių ir energetinio pažeidžiamumo labai svarbu suvienyti ES šalių pastangas gynybos srityje, kad būtų galima tvirčiau ir greičiau reaguoti į grėsmes. Tai antradienį pažymėjo Europos Parlamentas (EP). Jo priimtoje rezoliucijoje raginama sukurti Europos gynybos sąjungą, kuri veiktų kartu su NATO, taip pat įsteigti bendrą ES karinių operacijų vadavietę ir daugiašales pajėgas bei skirti bent 2 proc. ES šalių BVP gynybai.

Europarlamentarai pažymi, kad terorizmas, hibridinės grėsmės, ekonominis nestabilumas, kibernetinis ir energetinis nesaugumas pastaraisiais metais iš esmės pablogino Europos ir kaimyninių šalių saugumo padėtį. Kadangi nė viena ES valstybė nepajėgi su šiais iššūkiais susidoroti tik savo pastangomis, europarlamentarai siūlo stiprinti ES šalių karinį bendradarbiavimą, taip pat inicijuoti bendros ES gynybos politikos kūrimą ir užtikrinti jam papildomą finansavimą.

Siūloma įsteigti „daugiašales pajėgas“, taip pat sukurti bendrą ES karinių operacijų vadavietę, atsakingą už krizių įveikimo planavimą, operacijų vykdymą ir jų kontroliavimą. Europarlamentarai įsitikinę, kad visos Sąjungos valstybės turėtų skirti bent 2 proc. savo bendrojo vidaus produkto (BVP) gynybai.

EP nariai pažymi, kad dėl veiksmų dubliavimo, perteklinių pajėgumų ir kliūčių gynybos viešųjų pirkimų srityje ES šalys kasmet praranda apie 26,4 mlrd. eurų. Jie siūlo valstybėms bendrai pirkti, prižiūrėti ir išlaikyti gynybos priemones, taip pat dalintis tam tikromis nekovinėmis priemonėmis, pavyzdžiui, sausumos ir oro transportu. Savo ruožtu EP  ragina stiprinti Europos gynybos agentūrą, taip pat skirti „bent 90 mln. eurų per ateinančius trejus metus“ su gynyba susijusiems mokslinių tyrimų projektams, o vėliau sukurti atskirą Europos gynybos mokslinių tyrimų programą, kurios metinis biudžetas siektų 500 mln. eurų.

Europarlamentarai remia tolesnį ES ir NATO santykių stiprinimą „vengiant nereikalingos konkurencijos“, įskaitant glaudesnį bendradarbiavimą kovojant su hibridinėmis ir kibernetinėmis grėsmėmis. Jie taip pat remia NATO iniciatyvą siųsti tarptautinius batalionus į ES valstybes bei siūlo skirti ES paramą jai, pavyzdžiui, kuriant reikiamą infrastruktūrą ar statant būstus. Savo ruožtu ES turi būti pasirengusi veikti savarankiškai tais atvejais, kai NATO nenori imtis veiksmų arba kai ES veiksmai būtų tinkamesni, pažymi europarlamentarai.

„Jau beveik 30 metų dauguma ES valstybių mažino gynybos biudžetus ir karines pajėgas, trūko glaudaus bendradarbiavimo, o Europa buvo priversta remtis tik NATO pajėgumais ir JAV solidarumu. Laikas judėti veikiančios Europos gynybos politikos link“, – pažymėjo EP pranešėjas Urmas Paet (Liberalai ir demokratai, Estija).

Rezoliucijai pritarė 369 EP nariai, nepritarė 255, o susilaikė 70.

Trečiadienį europarlamentarai taip pat balsuos dėl atskiros rezoliucijos, kurioje įvertins ES bendrosios saugumo ir gynybos politikos įgyvendinimą. Jos projekte siūloma iš esmės persvarstyti ES saugumo ir gynybos politiką siekiant „apginti ES strateginę autonomiją ir sustiprinti  jos atsparumą“. Europarlamentarų nuomone, ateityje ES Taryba turėtų teikti pirmenybę karinėms misijoms ir operacijoms ten, kur vykstantys konfliktai „turi tiesioginę įtaką ES saugumui“. Jie taip pat siūlo pradėti mokomąją operaciją Irake siekiant paremti ES valstybes, kovojančias su „Daesh“.

 

EP Tyrimų biuro apžvalga apie bendradarbiavimo gynybos srityje ateitį (2016 m. liepos mėn.):

http://www.europarl.europa.eu/RegData/etudes/BRIE/2016/586607/EPRS_BRI(2016)586607_EN.pdf

Pagrindiniai faktai apie ES bendrąją saugumo ir gynybos politiką (2016 m. rugsėjo mėn.):

http://www.europarl.europa.eu/RegData/etudes/fiches_techniques/2013/060102/04A_FT(2013)060102_LT.pdf

EP sprendimas leis lengviau keistis informacija apie įtartinas sąskaitas

Atsižvelgdamas į pastaruoju metu pasklidusią informaciją apie tarptautinio masto mokesčių vengimą, pavyzdžiui, paviešinus „Panamos dokumentus“, Europos Parlamentas (EP) antradienį pritarė atnaujintoms ES kovos su pinigų plovimu taisyklėms (590 balsų už, 32 prieš, 64 susilaikė). Jos leis ES šalių teisėsaugos institucijoms lengviau prieiti prie informacijos apie kitose Sąjungos šalyse esamas įtartinas sąskaitas bei jų savininkus.

 

EP pažymi, kad egzistuoja tamprus ryšys tarp pinigų plovimo, terorizmo finansavimo, organizuoto nusikalstamumo ir mokesčių vengimo, todėl ES valstybės turi glaudžiau bendradarbiauti kovodamos su šiais reiškiniais.

Naujosios taisyklės suteiks didesnius įgaliojimus ES šalių finansinės žvalgybos institucijoms pasiekti informaciją, sukauptą kitų Sąjungos valstybių centralizuotuose bankų ir mokėjimo sąskaitų registruose. Visos ES šalys bus įpareigotos sukurti centrines duomenų paieškos sistemas, kurios leistų nustatyti banko ir mokėjimo sąskaitų savininkus, o prireikus – matyti sąskaitų likučius, taip pat gautas palūkanas ar dividendus.

Taisyklių projektui rugsėjo mėn. pritarė ES Taryba. Pagal konsultavimosi procedūrą Europos Parlamento nuomonė leis užbaigti jų priėmimą, o ES valstybės turės jas įgyvendinti iki 2017 m. pabaigos.

Europos Parlamentas (EP)



Susiję straipsniai

Comments are closed.

Lankomumas


Hey.lt - Interneto reitingai, lankomumo statistika, lankytoju skaitliukai

Archyvas

Rubrikos

Sekite mus per Facebook!

RSS srautas

Vorutos RSS srautas

Svetainės medis

Svetainės struktūra