Europarlamentarai ragina įtraukti Rusiją į Baltijos jūros strategiją

Autorius: Data: 2010-01-10, 07:33 Spausdinti

„Svarbu, kad ES, palaikydama santykius su Rusijos Federacija, kalbėtų vienu balsu, veiktų solidariai ir vieningai, o šie santykiai būtų grindžiami abipusiais interesais ir bendromis vertybėmis“, – sakoma rezoliucijoje, kurią ketvirtadienį (2010 06 17)priėmė Europos Parlamentas. Joje raginama įtraukti Rusiją į ES Baltijos jūros strategiją, siekti bevizio režimo su šia šalimi bei stiprinti žmogaus teisių dialogą.

Parlamentas ragina ES ir Rusiją intensyvinti dedrybas dėl naujo Partnerystės ir bendradarbiavimo susitarimo, „kuriame būtų aptartas ne vien ekonominis bendradarbiavimas, bet ir demokratijos, teisinės valstybės principų, pagarbos žmogaus ir pagrindinėms teisėms klausimai.“
 
Europarlamentarai palankiai vertina Rusijoje patvirtintą mirties bausmės vykdymo moratoriumą ir tikisi, kad tai yra pirmasis žingsnis Rusijai imant labiau gerbti žmogaus teises. Parlamentas reikalauja sustabdyti nebaudžiamumą už smurtą prieš žmogaus teisių gynėjus, užtikrinti jų fizinę neliečiamybę bei nutraukti teroro ir neteisėtumo atmosferą Šiaurės Kaukaze. Priminę, jog demokratijos ir žmogaus teisių srityje „ES ir Rusijos santykiuose per pastaruosius metus būta rimtų sunkumų“, europarlamentarai ragina „sustiprinti ES ir Rusijos dialogą žmogaus teisių klausimais.“
 
Europarlamentarai remia Rusijos tikslą įstoti į Pasaulio prekybos organizaciją (PPO), siekdami padėti Rusijai pritraukti daugiau užsienio investicijų ir įvairinti jos ekonomiką. Parlamentas „pabrėžia, kad būtina stojimo į PPO sąlyga – bet kokių protekcionistinių priemonių atsisakymas.“
 
Parlamentas ragina įtraukti Rusiją į ES Baltijos jūros strategiją, siekiant kartu su Rusija „įsipareigoti gerinti jūrų saugumą ir užtikrinti aukšto lygio aplinkos apsaugą pažeidžiamoje Baltijos jūroje.“
 
EP „pakartoja savo įsipareigojimą gerbti Gruzijos teritorinį vientisumą atsižvelgiant į tarptautiniu mastu pripažintas sienas ir ragina visas šalis visiškai laikytis savo įsipareigojimų.“ Jis taip pat ragina užtikrinti netrukdomą ES stebėjimo misijos prieigą į Abchaziją ir Pietų Osetiją.
 
Europarlamentarai „ragina Tarybą ir Komisiją dėti dvigubai daugiau pastangų sprendžiant problemas, susijusias su ES ir Rusijos sienų kirtimu.“ Jie pritaria ilgalaikiam ES ir Rusijos bevizio režimo tikslui, nes „Europos ir Rusijos piliečiai teisėtai suinteresuoti turėti teisę laisvai judėti savo šalyje ir kirsti valstybių sienas.“
 
Parlamentas palankiai vertina ES ir Rusijos susitarimą dėl išankstinio įspėjimo sistemos energetinio saugumo srityje. Jis „ragina Tarybą ir Komisiją toliau bendradarbiauti su Rusijos valdžios institucijomis ir energetikos bendrovėmis, kad būtų išvengta naujų tiekimo sutrikdymų, kurių pasitaikė per pastaruosius kelerius metus.“ Savo ruožtu europarlamentarai įspėja Rusiją nenaudoti energetikos kaip užsienio politikos priemonės, taip pat kviečia ją „užtikrinti skaidrias ir sąžiningas abišalių investicijų sąlygas“ energetikos srityje.
 
Europarlamentarai ragina sustiprinti ES Artimųjų Rytų politiką

Pasmerkęs Izraelio ataką prieš flotilę tarptautiniuose vandenyse, ketvirtadienį, birželio 17 d., Europos Parlamentas paragino sustiprinti ES politinį vaidmenį Artimuosiuose Rytuose, siekiant užbaigti Izraelio ir Palestinos konfliktą bei sustiprinti taiką regione. Rezoliucijai pritarė 470 europarlamentarų, nepritarė ir susilaikė po 56.
  
Paralamentas „griežtai smerkia Izraelio ataką prieš flotilę tarptautiniuose vandenyse, nes tai yra tarptautinės teisės pažeidimas.“ Europarlamentarai reiškia užuojautą aukų artimiesiems bei „ragina kuo skubiau atlikti tarptautinį ir nešališką šios atakos tyrimą.“

EP „ragina Izraelį nedelsiant nutraukti Gazos blokadą, dėl kurios kilo humanitarinė katastrofa ir auga radikalizmas, kuris yra Izraelio ir viso regiono nesaugumo priežastis.“ Savo ruožtu europarlamentarai „reikalauja nedelsiant nutraukti visus išpuolius prieš Izraelį ir įspėja, kad tie, kas vykdo šiuos išpuolius, turi už tai atsakyti.“

 
Europarlamentarai reiškia paramą netiesioginėms Izraelio ir Palestinos savivaldos deryboms ir ragina atnaujinti tiesiogines derybas.
 
Parlamentas ragina atidaryti Gazos ruožo sienos perėjimo punktus, užtikrinant tarptautinę jų stebėseną, kad būtų nekliudoma humanitarinės pagalbos ir prekių, pinigų bei asmenų judėjimui. Parlamentas ragina ES vyriausiąją įgaliotinę Catherine Ashton nedelsiant pateikti Ketvertui ES planą šioje srityje, taip pat persvarstyti ES pasienio pagalbos misijos įgaliojimus ir „dislokuoti tarptautines karines jūrų pajėgas Gazos pakrantei stebėti.“
 
EP „primygtinai ragina, kad ES imtųsi tokio politinio vaidmens, kuris padėtų pasiekti apčiuopiamų, didelę ES finansinę pagalbą ir ekonominę įtaką regione atitinkančių rezultatų kuriant perspektyvią Palestinos valstybę.“ Siekdamas taikos ir saugumo šiame „itin strategiškai svarbiame ES kaimyniniame regione." Parlamentas siūlo nedelsiant „visapusiškai reformuoti ES Artimųjų Rytų politiką, kad būtų galima ryžtingai ir nuosekliai imtis politinio vaidmens, kurį papildytų veiksmingos diplomatinės priemonės.“



Europarlamentarai ragina išplėsti draudimą prekiauti kankinimo įrankiais
 
Ketvirtadienį, birželio 17 d., priimtoje rezoliucijoje Europos Parlamentas ragina ištirti, ar ES šalys neprekiavo uždrausta kankinimo įranga, taip pat uždrausti prekiauti dygliuotomis lazdomis, nykščius surakinančiais antrankiais bei ant kūno velkamais elektrošoko įtaisais.
 
Šių metų kovą paskelbtoje „Amnesty International“ bei „Omega“ tyrimų fondo publikacijoje teigiama, jog daugelyje ES šalių tebeprekiaujama kankinimo įrankiais nepaisant galiojančių draudimų. Ketvirtadienį priimtoje rezoliucijoje Europos Parlamentas „griežtai smerkia valstybių narių arba ES įsikūrusių įmonių bandymus importuoti smūginius elektrošoko diržus, kurių importas draudžiamas“, arba kitus panašaus poveikio dėvimus smūginius elektrošoko įtaisus, ir ragina Europos Komisiją pradėti skubų šio klausimo tyrimą. Savo ruožtu europarlamentarai ragina ES šalis skirti bausmes už pažeidimus, taip pat primena jų pareigą kasmet teikti Europos Komisijai viešas šios srities metines ataskaitas.
 
Europarlamentarai ragina į draudžiamų prekių sąrašą įtraukti dygliuotas lazdas, prirakinimo prie sienos arba grindų įtaisus, prirakinimui prie sienos ar grindų skirtą įrangą, kojų lygintuvus, žmonėms skirtas grandines ir pančius, priemones pirštams arba nykščiams surakinti arba suveržti, taip pat smūginius prietaisus ir kitus dėvimus smūginius elektrošoko įtaisus. Tuo tarpu antrankius, rankose laikomus poveikio prietaisus bei iki 10 kilovoltų įtampos nešiojamus elektrošoko prietaisus reikėtų įtraukti į kontroliuojamų prekių sąrašą, mano EP nariai.
 
Parlamentas ragina uždrausti ES fiziniams ar juridiniams asmenims eksportuoti prekes, kurios naudojamos vien tik mirties bausmei, kankinimui ar kitam žiauriam elgesiui. Savo ruožtu europarlamentarai ragina Europos Komisiją pasiūlyti reglamentą, kuris leistų valstybėms licencijuoti visų prekių, kurias galima panaudoti panašiems tikslams, eksportą. ES taip pat turi siekti griežtesnės tarptautinės panašių įrenginių kontrolės, pažymi EP.
 
Europos Parlamentas siūlo aktyviau remti žmogaus teisių gynėjus
 
Kartu su užsienio reikalų ir saugumo politikos įgaliotine C. Ashton aptarę metinę žmogaus teisių ataskaitą, ketvirtadienį europarlamentarai priėmė rezoliuciją, kurioje paragino sustiprinti ES paramą žmogaus teisių gynėjams.
 
Parlamentas „gerbia neįkainojamą žmogaus teisių gynėjų indėlį į žmogaus teisių gynimą ir skatinimą, teisinės valstybės ir demokratijos stiprinimą ir konfliktų prevenciją rizikuojant savo pačių bei savo šeimų ir tėvų saugumu.“ Todėl jo nariai „primygtinai ragina ES ir jos valstybes nares išreikšti savo politinę valią ir teikti paramą žmogaus teisių gynėjų veiksmams.“
 
Europarlamentarai kviečia ES užsienio politikoje teikti prioritetą žmogaus teisių apsaugai ir skatinimui, kaip numatyta Lisabonos sutartyje. Pasak jų, žmogaus teisių gynėjų skatinimas, apsauga ir saugumas „turėtų būti įtraukti į visus ES užsienio politikos aspektus ir priemones visais lygmenimis.“ Parlamentas taip pat pabrėžia žmogaus teisių nuostatų svarbą partnerystės ir prekybos susitarimuose tarp ES ir trečiųjų šalių.
 
Europarlamentarai ragina kiekvienai valstybei skirti aukštos kvalifikacijos ES politikos pareigūną, atsakingą už žmogaus teises ir demokratiją. Jie siūlo bent kartą per metus rengti žmogaus teisių gynėjų ir ES diplomatų susitikimus, taip pat surengti tarptautinį žmogaus teisių gynėjų susitikimą, siekiant pagerinti jų apsaugą ir remti žmogaus teises pasaulyje.
 
Siekdamas palengvinti šių žmogaus teisių gynėjų galimybę patekti į Europą, Parlamentas prašo Sąjungos valstybes sukurti „darnią skubaus vizų išdavimo žmogaus teisių gynėjams ir jų šeimos nariams politiką, kurios pavyzdžiu gali būti specialiosios programos Ispanijoje ir Airijoje.“  Europarlamentarai ragina visas 27 ES valstybes laikytis tos pačios pozicijos dėl vizų išdavimo žmogaus teisių gynėjams.
 
Daugiau informacijos rasite pranešime spaudai: EPIB_PS_2010_06_17.doc
 
Susisiekti: Rolandas Pyragis, EP Informacijos biuras Lietuvoje
Naugarduko g.10, 01309 Vilnius, tel. (8 5) 212 1530, 212 0766, mob. (+370) 689 53306, faks. (8 5) 261 9828

Sena Voruta



Susiję straipsniai

Comments are closed.

Lankomumas


Hey.lt - Interneto reitingai, lankomumo statistika, lankytoju skaitliukai

Archyvas

Rubrikos

Sekite mus per Facebook!

RSS srautas

Vorutos RSS srautas

Svetainės medis

Svetainės struktūra