Etninės kultūros ugdymo problemos ir aktualijos

Autorius: Data: 2016-09-20, 13:34 Spausdinti

Etninės kultūros ugdymo problemos ir aktualijos

Edmundas SIMANAITIS, Jonava, www.voruta.lt

Lietuvių kalba nusako visos tautos per šimtmečius sukurtą, iš kartos į kartą perduodamą ir nuolat atnaujinamą kultūros vertybių visumą, kuri padeda išlaikyti šalies gyventojų tautinę savimonę, etnografinių regionų savitumą ir pilietinės atsakomybės pareigą Valstybei. Genčių kultūrų reikšmę dera vertinti kaip Tautos būties ir moralinės stiprybės esmę – akivaizdų Lietuvos Valstybės išlikimo garantą. Todėl labai svarbu rūpintis etninių kultūrųpalaikymo tradicija. Tautos sukuria savo Valstybes, siekdamos įtvirtinti  savosios kultūros laisvos sklaidos, tradicijų išlaikymo, jų visaverčio gyvavimo bei išlikimo ateityje garantijas.

Etninės kultūros nereikėtų tapatinti su tradicine liaudies kultūra, susiklosčiusia iki XIX. amžiaus pabaigos Lietuvos kaime. Dėl to dažnai pasireiškia  jaunimui būdinga nuostata, kad etninė kultūra tėra tik praeities atgyvena, tradicinis paveldas, kurio vertybėms vieta muziejuose, tautosakoje  ar kraštotyros  veikaluose. Jaunimui tikslinga  parodyti, kad etninės kultūros puoselėjimas  nelaikytinas mėginimu  atgaivinti sentėvių patirtįir  gyvenimo tradicijas, tačiau kūrybiškai pasinaudotišiuopalikimu labai naudinga ir dažniausiai būtina.

Liaudies kultūra tampa elitinės kultūros dalimi. Ji pasireiškia  ne tik  kaimo gryčioje ar gamtos prieglobstyje, bet  ir  koncertų salėse, miestų ir miestelių šventėse, mokyklų bendruomenėse Iš tradicinės liaudies kultūros lobyno dabartiniame  moderniame gyvenime skirtinas dėmesys   folklorui, tautosakai, liaudies muzikai  ir kai kuriems  papročiamsbei tradicijoms, ypač etikos srityje . Iškilmėms bei šventėms  labai tinka tautiniai drabužiai. Vertinga yra liaudies medicinos patirtis. Kaip priešprieša standartizacijai ir masinei produkcijai atgimsta domėjimasis rankų darbo gaminiais, – čia gali būti panaudota senoji kaimo amatų patirtis ir technologijos. Tautodailės darbai turi savo gerbėjus ir rinką, o kartu tai puikus laisvalaikio praleidimo būdas. Panašaus santykio su tradicine kultūra esama ir kitose Europos šalyse.

Esmingiausia yra tai, kad etninė kultūra, išaugusi iš tradicinio paveldo,  padeda piliečiams išsaugoti   tautinį  savitumą. Jos svarba  išryškėjo pastaraisiais metais, paaiškėjus, kad daugelis negatyvių reiškinių mūsų visuomenėje  kyla,  kai stokojama  atsakomybės už bendrapiliečių  pilietinės savivokos  ugdymą.Ši problema   vienaip ar kitaip  nuolatos  gvildenama           bendruomenėse ir žiniasklaidoje. Tokiu būdu  siekiama  išvengti   visuomenės grupių susipriešinimo  bei   sustiprinti   jaunimo pilietinio  ugdymo priemones.

Pilietiškumas – išvestinė sąvoka iš tautiškumo dimensijos.Šiandien pilietiškumas suvokiamas kaip neatskiriamas laisvos, savarankišką politinį gyvenimą gyvenančios visuomenės tautiškumo dalis. Tai Valstybės piliečio pareigų Tautai ir Demokratinei Valstybei sąmoningas suvokimas, gebėjimas ginti savo ir bendrapiliečių teises bei laisves, siekiant visuomenės palaikymo.  ….Tikslingas veikimas pagal šias nuostatas rodo  atskiro piliečio  patriotinį nusiteikimą ir domėjimąsipilietinės visuomenės gyvenimo akcentais.                                                                                                            …..Tautiškumą galima apibrėžti  ir  kaip asmens ir visuomenės susitapatinimą su valstybės istorija., su istoriškai susiklosčiusiu ir  piliečių   subjektyviai suvokiamu  tautinės kultūros savitumu bei gebėjimu  tą palikimą  tausoti, saugoti, gerbti,  kūrybiškai praturtinti ir perduoti  ateinančioms kartoms. Tautiškumas nebūtinai susijęs su genetine giminyste tautai. Svarbus  žmogaus apsisprendimas save priskirti tam tikrai kultūrinei aplinkai. Pilietiškumas atsiranda iš dvasinio ryšio su Gimtine, suteikusiažmogui  – gyvybę, gimtąją kalbą, socialinio gyvenimo pradmenis.

Ryškėjantys pasaulio kultūros raidos ypatumai ir tendencijos rodo, kad kosmopolitinės orientacijos, nepaisant daugelyje gyvenimo sričių vykstančių globalizacijos procesų, neturi perspektyvos. Žmonijos civilizacijos ateitis vis dėlto yra kultūrinė įvairovė ir kultūrų tarpusavio santykiai. Būtent todėl savitą tautų kultūrinę raišką, etninės kultūros sklaidą ir gilėjimą skatina UNESCO konvencijos. Šia kryptimi projektuojama švietimo strategija ir Lietuvoje. Etninės kultūros globa ir puoselėjimas anaiptol nėra nukreipti į kultūrinį uždarumą; o atvirkščiai,- tuo kiekvienos Tautos sukurtos kultūrinės vertybės atveriamos visam pasauliui. Geriausias pavyzdys – labai populiarūs tarptautiniai folkloro festivaliai ir kiti renginiai. Nykstant Europoje administracinėms sienoms, kuriantis vieningai ekonominei bei informacinei erdvei, tautų kultūriniai skirtumai bus tik dar labiau pabrėžiami ir iškeliami. Šie procesai jau dabar gana išryškėję. Jie atsispindi Europos Tarybos priimtuose dokumentuose, skatinančiuose išlaikyti ir plėtoti regionų kultūrą. Be to, tai atitinka  poreikius tokių pragmatinių veiklos sferų kaip turizmas ar kitos poilsio organizavimo formos. Etninės kultūros globa yra kultūros, o ne politikos prerogatyva; tai visiškai priešingas reiškinys nacionalizmui, šovinizmui, fundamentalizmui. Etniniai konfliktai kyla būtent ten, kur tautiškumo raiška agresyviai slopinama (žr. M.Statkus. „Tapatybės politika etniniams konfliktams reguliuoti“, Vilnius, Aureas, 2004 ).

Tautinės savimonės ugdymas yra labai aktualus tiek kultūros įstaigų, tiek švietimo sistemos uždavinys. Iš esmės tai tolygu pilietiškumo ir patriotizmo brandinimui. Procesas  sudėtingas; jis priklauso nuo daugybės faktorių, įtakojančių visuomenę, neabejotinai ir nuo ekonominės padėties, ir nuo administravimo veiksnių. Visuomenės švietimo turinys turėtų jungti tris sandus: gimtąją kalbą, istorinę atmintį ir etninės kultūros žinias. Lietuvių kalba yra Lietuvos Respublikos valstybinė  kalba, kurios vartojimo reikalais rūpinasiValstybinė komisija. Istorijos bei etninės kultūros žinių plačioji visuomenė  gauna  iš žiniasklaidos, muziejinių ekspozicijų ir per masinius kultūros renginius.

Atkūrus  Lietuvos  Nepriklausomybę, išties daug padaryta, kad geriau pažintume savo Tautos ir Valstybės istoriją. Pagal Etninės kultūros valstybinės globos įstatymą yra įkurta ir savo veiklą plėtoja Etninės kultūros globos taryba. Tai LR Seimui atskaitinga organizacija, turinti savo padalinius ir etnografiniuose regionuose. Taryba veikia visuomeniniais pagrindais, išskyrus jos darbą techniškai aprūpinant sekretoriatą bei po koordinatorių regionuose.           .             Tarybos veikla atsispindi leidinyje “Etnokultūra”. Lietuvių liaudies kultūros centro ir regionų etninės kultūros centrų galimybės dėl statuso yra  ribotos. Dar viena problema – šios srities specialistų šalyje rengiama mažai ir vienpusiškai: etnologijos studijos yra tik Vytauto Didžiojo universitete, etnomuzikologijos – Vilniaus muzikos ir teatro akademijoje, Lietuvių kalbos ir etnologijos – Klaipėdos universitete. Būtų labai pravartu, kad etninės kultūros pagrindų kursą išklausytų visų kultūrologinių ir pedagoginių specialybių studentai,  greta kalbos kultūros kurso.   .  .            Apskritai lietuviškųjų tradicijų fakultatyvas, o gal ir platesnis kursas – tautos bei valstybės istorija – galėtų būti siūlomas taip pat socialinių, gamtos mokslų  bei techniškųjų specialybių studentams. Tai būtų esminis indėlis į pilietiškumo ugdymą artimiausios ateities visuomenėje.

Tautinio savitumo šaltinis tebeglūdi kiekvieno lietuvio pasąmonėje; jis gali būti įvardytas archetipiškumo kategorija. Tačiau archetipų raišką šiandien slopina daugybė agresyvių veiksnių: masinės kultūros subproduktai (žiniasklaidos įkyriai peršami jaunimui kaip “jaunųjų muzika“ ir „jaunimo mada”), intensyvus miesto gyvenimo tempas ir saitų su gamta praradimas, kasdienybės rutina, įsigalinčios vien nuogu pragmatizmu ir vartotojiškumu paremtos vertybinės nuostatos, o ir dabartinės mūsų  būties fragmentiškumas. Gerai, kad jau nuo 2003 m. turime  kelrodį dokumentą – Etninės kultūros plėtros valstybinę programą, apimančią daugelį mūsų gyvenimo sričių[1]. Ją realizuoja valstybės institucijos, apskritys ir savivaldybės, kaimo bendruomenės. Kadangi papildomų valstybės biudžeto lėšų priemonėms įgyvendinti nebuvo numatyta, Programos dalyviai jų kasmet turi numatyti savo biudžetuose arba teikti paraiškas programiniam finansavimui. EKG taryba šių metų pradžioje kreipėsi į rajonų savivaldybes, jų merus, ragindama juos parengti etninės kultūros plėtros ilgalaikes programas. Iki tol tik maždaug pusėje savivaldybių etninės kultūros veikla yra daugiau ar mažiau koordinuojama, vykdoma tikslingai  pagal planą, kuriame išryškinti prioritetai, numatytos lėšos tikslui siekti, pasvertos savivaldybių ir Valstybės finansinės galimybės.

Akivaizdu, kad tai labai priklauso nuo specialistų kvalifikacijos.Valstybės žinios, 2003, Nr.60 – 2725

Etninė kultūra pradinio ugdymo pakopoje gali tapti puikia priemone doros, moralės normų, etniniųvertybinių nuostatoms diegti. Kitos pedagoginės siekiamybės – pagarba žmogaus darbui ir kūrybai, atjauta silpnam ir senam, tėviškės gamtos meilė, ekologinė elgsena – pasitelkus etnokultūrą, taip pat lengvai įgyvendinamos be moralizuojančios didaktikos. Muzikos, dainavimo, šokio pradmenys itin lengvai įgyjami iš folkloro kūrinių. Tautosaka yra paremta mitiniu mąstymo būdu, kuris ir sudaro kūrybingos fantazijos pagrindą; įsijautimas į sakmių, legendų, pasakų mitines erdves aktyvina moksleivio  kūrybinius gebėjimus. Pažintis su tautodailės kūrinių semantika meninių polinkių ugdymui gali teikti papildomų motyvacijos impulsų. Išradingai surengtos šventės Mokykloje, panaudojus etnokultūros tradicijas, gali tapti efektyviu atsaku  į  žiniasklaidos atkakliai brukamoms kitų šalių šventėms – Valentino, Šv. Patriko, Helovyno, Padėkos ir kt. Kartu tai ir papildomas stimulas keistis draugystės ir pažintiniais vizitais su kitų šalių mokyklomis. Sveikintina praktika, kai mokyklų renginiai perauga į bendruomenės šventę. Vis dėlto ugdymo įstaigose, jų darbo programose dar pernelyg mažai akcentuojama pagrindinė Valstybės kūrimosi ir stiprinimo prasmė – Tautos gyvasties išlaikymas.(….)



.

Nuomonės, diskusijos, komentarai , ,



Susiję straipsniai

Comments are closed.

Lankomumas


Hey.lt - Interneto reitingai, lankomumo statistika, lankytoju skaitliukai

Archyvas

Rubrikos

Sekite mus per Facebook!

RSS srautas

Vorutos RSS srautas

Svetainės medis

Svetainės struktūra