Etninės kultūros globos taryba siūlo 2012 skelbti Tarmių metais

Autorius: Data: 2010-01-10, 07:33 Spausdinti

Etninės kultūros globos taryba 2012-uosius metus siūlo paskelbti Tarmių metais. Taryba, siekdama populiarinti lietuviškas tarmes, siūlo parengti ir įgyvendinti valstybinę programą, kurios tikslas – populiarinti, puoselėti ir saugoti tarmę kaip gyvąją tradiciją, kelti tarmės prestižą.
 
Siekdama, kad gyvoji tarmių tradicija ir jos puoselėjimas Lietuvoje būtų suvokiama vertybe, nacionalinės tapatybės išraiška ir pilietiškumo įrodymas, Etninės kultūros globos taryba nutarė šią problemą pateikti aukščiausiu valstybiniu lygmeniu. Šiai idėjai pritarė Valstybinė lietuvių kalbos komisija, Kultūros ministerija, Švietimo ir mokslo ministerija, taip pat įvairios mokslo institucijos bei visuomeninės organizacijos (Lietuvių kalbos institutas, Vilniaus universitetas, Šiaulių universitetas, Rytų aukštaičių sambūris ir kt.), delegavusios savo atstovus į Tarybos sudarytą ekspertų grupę tarmių populiarinimo ir gyvosios tradicijos išsaugojimo klausimams spręsti. Ekspertų grupė priėjo išvados, kad viena iš svarbiausių priemonių siekiant sutelkti visuomenės dėmesį į tarmių gyvosios tradicijos problemas būtų tam tikrų metų paskelbimas Tarmių metais.
 
Pasak Etninės kultūros globos tarybos pirmininkės Dalios Urbanavičienės, „tarmė tiems, kurie kalba tarmiškai, yra pirmoji ir tikroji gimtoji kalba. Tarmėse slypi vietinio tapatumo, vietinės kultūros ir mentaliteto išraiška. Lietuva gali pasigirti ypač turtingu tarmių palikimu, nes nė vienoje kitoje Europos valstybėje tokioje mažoje teritorijoje nėra tiek daug ir tokių skirtingų tarmių, kurios tarpusavyje skiriasi kur kas labiau negu daugumos didesniųjų kraštų kalbos. Tuo tarpu gyvoji tarmių tradicija Lietuvoje sparčiai nyksta, nes vyrauja neigiama visuomenės nuostata tarmių atžvilgiu, o valstybė dar per mažai dėmesio skiria šiai padėčiai gerinti“.
 
Šiuo metu visoje Europoje kyla susidomėjimas tarmėmis. Europos Sąjunga skatina išlaikyti vietines kalbas. Tarmės yra viena iš valstybės saugotinų nematerialaus kultūros paveldo rūšių, todėl toks apsisprendimas taptų ryškiu poslinkiu, įgyvendinant UNESCO Nematerialaus kultūros paveldo apsaugos konvenciją, kurią mūsų valstybė ratifikavo 2006 metais.
 
„Tas, kuris nori žinoti, kaip kalbėjo mūsų proseneliai, turi atvažiuoti pasiklausyti, kaip kalba lietuvis valstietis“, – XX a. pradžioje kalbėjo garsus prancūzų kalbininkas Antoine Meillet (Antuanas Mejė), taip apibūdindamas lietuvių kalbos archajiškumą ir svarbą indoeuropiečių prokalbės rekonstrukcijai.
 
„Kalba šių dienų kalbininkui yra archyvas, kuriame jis randa nemaža dokumentų tautos istorijai“,-1923 m. rašė Kazimieras Būga, o Antanas Salys pridėjo: „Lietuvių kalba, kaip ir visos kitos pasaulio kalbos nėra visur vienoda, bet suskilusi tarmių tarmėmis. Tačiau visos tos tarmės ir šnektos yra tos pačios lietuvių kalbos dukterys.“
 
***
Etninės kultūros globos tarybos sekretoriatas
J. Tumo-Vaižganto g. 4-1, 01108 Vilnius, Lietuva
Tel. (8 ~ 5)  210 7161, faks. (8 5)  210 7160, mob. +370 699  04 238,
Dalia Urbanavičienė mob. tel.8 699 04237
El. p.: etnogloba@lrs.lt
URL adresas: www.etnotaryba.lrs.lt

Nuotraukoje: Lietuvos tarmių žemėlapis

Sena Voruta



Susiję straipsniai

Comments are closed.

Lankomumas


Hey.lt - Interneto reitingai, lankomumo statistika, lankytoju skaitliukai

Archyvas

Rubrikos

Sekite mus per Facebook!

RSS srautas

Vorutos RSS srautas

Svetainės medis

Svetainės struktūra