Esu Tverečiaus vaikas… Broniaus Saplio (1920-04-08–2013-06-03) šimtmečiui
Autorius: Voruta Data: 2020-04-03 , 15:08 Spausdinti

Kazimieras GARŠVA, „Vilnijos“ draugijos pirmininkas, www.voruta.lt
Š.m. balandžio 8 d. minime Broniaus Saplio šimtmetį. Praėjo septyni metai, kai teko atsisveikinti su Broniumi Sapliu, daug metų įtemptai ir sumaniai dirbusiu Tėvynės labui – garsiu lietuvių tautinės kultūros ir lietuvybės puoselėtoju, gimtosios rytų Lietuvos visapusišku rėmėju, talkos jai organizatoriumi, „Vilnijos“ draugijos Garbės nariu, ilgamečiu Vilniaus krašto lietuvių sąjungos išeivijoje pirmininku. Mišios už jo vėlę tuo pačiu metu vyko Toronto Prisikėlimo ir Vilniaus Palaimintojo Jurgio Matulaičio bažnyčiose, savo malda prisijungė ir Švenčionių bei Dieveniškių kunigai.
Birželio 11-ąją, praėjus keturioms dienoms po laidotuvių, buvo meldžiamasi svarbiausioje Vilniaus lietuvių šventovėje – Šv.Mikalojaus bažnyčioje, kur prieš 12 metų Bronius ir Prima paminėjo savo bendro gyvenimo penkiasdešimtmetį ir atnaujino savo santuokos sakramentą. Po mišių parapijos salėje susirinkę lietuvių organizacijų atstovai geru žodžiu prisiminė Bronių Saplį.
„Esu Tverečiaus vaikas, tuo didžiuojuosi, kiek įmanydamas padedu savo kraštui ir jo žmonėms visuose baruose“,- rašė Bronius.2012 m. išleido prisiminimų knygą „Gyvenimo kelionė: Tverečius – Torontas“, primindamas, kad sunku gyventi svetur, toli nuo Tėvynės, bet ir čia visą gyvenimą galima paskirti savo tautos, savo gimtinės gerovei. Vilniaus krašto lietuvių sąjunga išeivijoje atkūrė ir tęsė vilniečių kultūrinę, rezistencinę veiklą, rėmė visus darbus, susijusius su Lietuvos išlaisvinimu ir valstybės stiprinimu. Padėtis nepriklausomoje Lietuvoje bei etninėse lietuvių žemėse gerėjo dalinai ir dėl Broniaus šeimos pastangų, jos pasišventimo lietuvių Tautos reikalams. 1994 m. Lietuvos Respublikos Prezidentas Bronių Saplį apdovanojo Gedimino ordino medaliu, o 2005 m. – ordinu „Už nuopelnus Lietuvai“. „Kol esu aš, gyva ir Prima, šeimos ir gyvenimo palydovė“-sakė Bronius. Jai buvo artimos tos pačios politinės ir idėjinės vertybės, kurioms abu skyrė gyvenimą.
Bronius Saplys daug kartų padėjo rengti rytų Lietuvos moksleivių kraštotyros darbų konkursus „Vilnius – ilgaamžė istorinė Lietuvos sostinė“. Konkurso rezultatai būdavo skelbiami spalio 9-ąją – Vilniaus dieną, būdavo prisimintas ir šių konkursų mecenatas Bronius.
Įvairiapusišką, labai svarbų B.Saplio indėlį valstybei įvertino Lietuvos Respublikos Prezidentas, dabar tai turi padaryti savivaldybės, mokyklos, kultūros įstaigos, visuomeninės organizacijos ir spaudos leidiniai. Jo vardu pavadinta gatvė darytų garbę ir Tverečiui, ir Vilniui. Jo numylėtoje gimtinėje turėtų būti informacinis ženklas su užrašu – tai svarbu ir Lietuvai, ir jos svečiams, turistams ir išeivijai.
Negalėčiau nepaminėti jo finansinės paramos „Vorutos“ laikraščiui. Broniaus surinkti prenumeratoriai t.y išeivijos lietuviai labai padėjo laikraščiai sustiprėti, o svarbiausia nusipirkti kompiuterinės technikos, kuri tais laikais buvo brangi ir labai reikalinga norint reguliariai leisti laikraštį. Be ir patas Bronius reguliariai rašydavo laikraščiai ir jo straipsniai išlieka jaunajai lietuvių kartai pavyzdžiu. Būdamas Vilniuje visada susitikdavo redakcijos darbuotojais ( tada redakcija buvo Adomo Jakšto 9., ten, kur buvo Vytauto Didžioj gimnazija).ir teikdavo labai gerų patarimų kaip leisti laikraštį ir bendrauti su jo skaitytojais. Iš šiandien laikraščiui (dabar jau žurnalas) sėkmingai vadovauja žurnalistas Juozas Vercinkevičius, kartu su redakcijos darbuotojais lieka dėkingas tverečėnui Broniu Sapliui.
Mes toliau gyvename ir dirbame naudodamiesi Broniaus Saplio patarimais, nurodytomis gairėmis, geru žodžiu, su maloniais prisiminimais ir pagarba jam.
Jubiliejai Lietuva Rytų Lietuva
Komentarai
Naujienos
-
Išsiilgusiems kelionių ir parodų – virtualūs turai po žymiausias pasaulio vietas
-
Švietimo įstaigos galės priimti vaikus, kurie neturi tinkamų sąlygų mokytis namuose
-
Živilė Gurauskienė. Prisimenant Joną Dainauską
-
Aviacijos saugumo ekspertai primena: reikalavimai, kuriuos turi žinoti keliaujantys oro uostuose
-
Kultūros komiteto viešas atsakymas kultūros ir meno bendruomenei dėl Seimo nario Petro Gražulio
Lietuva
-
Švietimo įstaigos galės priimti vaikus, kurie neturi tinkamų sąlygų mokytis namuose
-
Ant Mindaugo kalvos – pirmieji Lietuvos valdovai
-
Živilė Gurauskienė. Prisimenant Joną Dainauską
-
Aviacijos saugumo ekspertai primena: reikalavimai, kuriuos turi žinoti keliaujantys oro uostuose
-
EVA ir Norvegijos institucijos išsakė nuomonę dėl netrukus po vakcinacijos ištikusių mirčių
Istorija
-
Lietuvos visuomenės veikėjos, pedagogės, publicistės, Lietuvos Respublikos III Seimo narės Stefanijos Ladigienės 120-osios gimimo metinės
-
Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo Pirmininkas V. Landsbergis: „Lietuvai teko sava istorinė misija – sulaužyti apgaulės ir smurto doktriną“
-
Istorija, kaip ir mados, sukasi ratu
-
Sufražizmo judėjimas Lietuvoje pirmaisiais Nepriklausomybės metais
-
Aldona Vasiliauskienė. Strazdelis archyviniuose dokumentuose
Kultūra
-
Išsiilgusiems kelionių ir parodų – virtualūs turai po žymiausias pasaulio vietas
-
Švietimo įstaigos galės priimti vaikus, kurie neturi tinkamų sąlygų mokytis namuose
-
Ant Mindaugo kalvos – pirmieji Lietuvos valdovai
-
Mariją Birutę Gimbutienę prisimenant
-
Kultūros komiteto viešas atsakymas kultūros ir meno bendruomenei dėl Seimo nario Petro Gražulio
Nuomonės, diskusijos, komentarai
-
Česlovas Iškauskas. Kas griauna Laisvės pamatus?
-
Stasys Ignatavičius. Prof. Liudo Vailionio 135-osioms gimimo metinėms
-
Česlovas Iškauskas. Sausio 13-oji: savas šovė į savą…
-
Liutgarda Čepienė. Apie Teresės Butaitės-Plisienės knygą ,,Sunkiausia nugalėti save“
-
Napaleonas Kitkauskas: „Pastatai turi savo istorijas, o mums svarbu išsaugoti tiesą“
Renginiai
-
Lygiai prieš šimtą metų buvo įkurtas pirmasis Lietuvos valstybės archyvas. Archyvų metų atidarymas
-
Kviečiame dalyvauti virtualiame žaidime „Trys karaliai atkeliavo-visas svietas uždainavo“
-
Susipažinkite su tarmėmis iš arčiau moksliniame seminare „Lietuvių kalbos tarmynas: idėja, turinys ir realizacijos galimybės“
-
Dr. Dalios Kiseliūnaitės el. knygos „Klaipėdos krašto toponimai. Istorinis ir etimologinis registras“ pristatymas
-
Kovo 11-osios Lietuva muziejuose
Susiję straipsniai
-
„Išėjom sustiprinę pagarbą savo Artimam – Tėvui, Motinai, Mokytojui, apskritai Žmogui…“
~ Jubiliejai, Naujienos
2020-07-15, 11:55
-
Sveikiname
~ Jubiliejai, Naujienos, Trakai, Vilnius, Virvičienė Aušra
2020-07-14, 08:48
-
Profesoriui Aloyzui Gudavičiui – 80
~ Jubiliejai, Naujienos
2020-05-12, 08:56
-
Gegužės 8-ąją Lietuvos muitinė švenčia 101-ąjį gimtadienį
~ Jubiliejai, Naujienos
2020-05-08, 07:23
-
Švietimo įstaigos galės priimti vaikus, kurie neturi tinkamų sąlygų mokytis namuose
~ Kultūra, Lietuva, Naujienos
2021-01-22, 13:15