Esame dabartis…

Autorius: Data: 2010-01-10, 07:33 Spausdinti

2010 m. sausio 18-25 dienomis vyko kasmetinė Maldų už krikščionių vienybę savaitė. Ta proga spausdiname Renatos Žiūkaitės pokalbį su Evangelikų liuteronų bažnyčios vyskupu Mindaugu Sabučiu.
 
XVI a. Vakarų Bažnyčia skilo į dvi atskiras liuteronų ir katalikų konfesijas. Ir štai jau tiek metų mes einame skirtingais keliais. Ar šis mūsų susiskaldymas nepadidino šėtono galimybės veikti pasaulyje? Kaip šiandien, matydami Europos sekuliarizaciją, galėtume suvienyti savo šviesos ginklus?
 
Šėtono veikla nesusijusi su reformacija. Jis visada veikė. Reformacija kilo iš tiesos troškimo, noro Bažnyčią sugrąžinti prie Kristaus, padėti jai atsisakyti kai kurių ydų, kaip antai atlaidų pardavinėjimas už pinigus. Mes, liuteronai, jaučiamės Vakarų Bažnyčios dalis ir vienas iš mūsų siekių yra suartėti su Romos Katalikų Bažnyčia. Žinoma, mus skiria didelis laiko tarpas, dogmų skirtumai. Tačiau paklauskime šiandien savęs: ko Kristus nori iš mūsų? Šventajame Rašte mes nieko nerandame apie naujus projektus ar apie ypatingas programas. Jis sako – melskitės, budėkite, mylėkite ir tikėkite manim. Tikėti, kad Jis yra nugalėtojas.
 
Šėtonas visose bažnyčiose stabdo tikinčiųjų – ar tai būtų dvasininkai, ar pasauliečiai – šventėjimą, kad tik žmonės neartėtų prie Kristaus ir kuo mažiau trokštų gyventi taikoje su Dievu.
 
Jau iš prigimties mes norime aktyvesnio veikimo, norime pakeisti visą pasaulį, o mums gana pakeisti pačius save, prašyti Dievo, kad mus pakeistų. Čia būtų didžiausia įtaka pasauliui. Tai priklauso nuo to, kaip mes Kristų liudijam savo gyvenime, buityje. Per Velykas, atrodo, turėtume džiaugtis, nes Kristus prisikėlė, o pažvelgę per pamaldas matome liūdnus krikščionių veidus. Kai kada turime mažiau vilties negu pasaulietiniai žmonės, kai kada esame piktesni negu tie, kurie gyvena netikėjime. O matydami tokį liudijimą, vargu ar galime patikėti, kad tikrai tas prisikėlimas įvyko ir Kristus yra nugalėtojas. Apaštalų darbuose skaitome apie pirmuosius krikščionis, apie pirmąją Jeruzalės bažnyčią: „Žmonės matė jų gerus darbus ir įtikėjo.“ Jie gyveno taip, kaip tiki. Ta Šv. Dvasios galia ir mes šiandien turėtume veikti pasaulyje.
 
Ko galėtume iš liuteronų pasimokyti ir ko jūs iš mūsų galėtumėte pasisemti? Kokiais savo Bažnyčių sukrautais lobiais šiandien mes vieni su kitais galėtume pasidalyti?
 
Klausimas – ko reikia? Liuteronams visada ypatingą vietą užėmė Dievo žodžio skaitymas. Po Vatikano II Susirinkimo jis grįžo ir į Katalikų Bažnyčią. Viena regima dvasinio gyvenimo dalis, kurią liuteronai yra išlaikę, yra parapinis bendruomenės giedojimas. Martynas Mažvydas, liuteronų kunigas, pirmojoje spausdintoje lietuviškoje knygoje parašė pirmąsias giesmes lietuvių kalba. Mūsų giesmės atspindi Dievo žodį, tai yra ir pamokslas, ir malda. Giesmėse yra sudėta liturginių metų pagrindinė mintis, pagrindiniai poreikiai. Giesmė prie mirštančio, sergančio žmogaus, giesmė prašant taikos, giesmė Velykų, Kalėdų laiku – visa tai yra dalykai, kurie mus emociškai sujungia, susieja su visa Bažnyčia.
 
Mes iš katalikų galime pasimokyti to, ką laiko bėgyje esame praradę, kai kuriuos liturginius momentus, tylos pajautą, kurią kai kada esame išbarstę. Labai daug ko galime išmokti. Dabar toks laikas ir yra, kai mes vieni iš kitų mokomės. Manau, vis tiek mes esame ta pati Vakarų Bažnyčia, ta pati Tradicija.
 
Kiek liuteronų parapijų yra Lietuvoje? Kuo gyvena Vilniaus liuteronų parapija?
 
Lietuvoje turime 54 parapijas. Vilniaus parapija yra viena iš seniausių Lietuvoje, nuo reformacijos atsiradimo pradžios. Vilniuje yra apie 1 200 liuteronų. Kuo gyva mūsų parapija? Turime studentų draugiją, taip pat renkamės į mažas grupeles Biblijos skaitymo valandėlei. Veikia sekmadieninė vaikų mokyklėlė, liturgijoje talkina bažnyčios choras ir jaunimo ansamblis „Adoremus“. Vyksta ir socialinė veikla: veikia senelių namai, vargšų valgykla, kuri kasdien pamaitina apie šešiasdešimt žmonių.
 
Ar palaikote ryšį su kitų šalių liuteronų bažnyčiomis?
 
Palaikome ryšį tiek, kiek tai neprieštarauja tikėjimas. Yra bažnyčių, su kuriomis ryšį esame nutraukę ir nebendraujame. Toks pavyzdys yra Švedijos bažnyčia, kuri įteisino homoseksualų santuokas. O su daugeliu bažnyčių palaikome gerus santykius.
 
Ko galėtumėte palinkėti ateitininkams, kurie siekia idealų, trokšta tapti Lietuvos ateitimi?
 
Manau nereikėtų stengtis būti ateitimi. Turime suvokti, kad nė vienas nesame ateitis. Mes esame dabartis. Linkiu stiprybės, nes jūsų veikla yra labai graži. Pasitikėjimo, jėgų toliau triūsti, nes laikas nėra lengvas. Ir gyventi pagal šūkį „Visa atnaujinti Kristuje!“, kuriame telpa visa mūsų dabartis.
 
„Ateitis“, 2010 m., nr. 1
 
http://zurnalasateitis.lt
 
Nuotraukose: Vyskupas M. Sabutis pamaldų metu

Sena Voruta



Susiję straipsniai

Comments are closed.

Lankomumas


Hey.lt - Interneto reitingai, lankomumo statistika, lankytoju skaitliukai

Archyvas

Rubrikos

Sekite mus per Facebook!

RSS srautas

Vorutos RSS srautas

Svetainės medis

Svetainės struktūra