ES Rytų partnerystė. Lūkesčiai ir rezultatai

Autorius: Data: 2013-12-03, 13:31 Spausdinti

Gediminas PAVIRŽIS, ES Regionų komiteto narys, Vilnius

Rytų partnerystės politika – ES kaimynystės politikos dalis, orientuota į Rytus – Azerbaidžaną, Armėniją, Baltarusiją, Gruziją, Moldovą ir Ukrainą. Tai įvairialypis bendradarbiavimas skirtingais valdymo lygiais, turint abipusio suinteresuotumo naudą. Minėtos rytinės valstybės savo sprendimais, tiesa, ne visos tvirtai, rodo siekį būti bendroje ES šeimoje. Jos puikiai mato dvylikos valstybių (tarp jų ir Lietuva), įstojusių į ES 2004 m., pasiekimus. Apie buvimo bendroje ES šeimoje naudą jau daug kalbėta.

Pirmiausia, laisva prekyba, investicijos, bevizis režimas, bendra rinka, laisvas darbo jėgos judėjimas, savitarpio solidari pagalba. ES, to siekiančioms šalims, kelia ir uždavinius – derinti savo įstatyminę bazę, laikytis įstatymų viršenybės, demokratijos, žmogaus teisių ir europinių vertybių, pilietinės visuomenės aktyvumo ir jos nuomonės paisymo. Mes patys patyrėme, kad tai nėra lengvas ir greitas kelias. Pirmiausia parafuojamos valstybių asociacijos ir laisvosios prekybos su ES sutartys, vėliau pasirašomos asociacijos sutartys ir pradedami ilgi derinimai įvairių valstybių gyvenimo, teisinės bazės, ūkio bei kitų sričių klausimais. Sutartyje daug skyrių ir kiekvieno aprobavimas reikalauja daug darbo, įtampos ir laiko.

Plėtra, žinoma, naudinga ir visai ES. Atsiveria didesnė rinka, geriau įmanoma derinti gamybinius pajėgumus, kurti bendrą transporto ir kitą infrastruktūrą, spręsti energetines problemas, pagerėja žmogiškieji ryšiai, periimami geri pavyzdžiai, ir svarbiausia, Europa tampa atviresnė, saugesnė, įtakingesnė pasaulio rinkose.

Gaila, bet suverenių valstybių sprendimus dažnai įtakoja išoriniai veiksmai. Jei dar š. m. rugsėjo pradžioje mes pamatuotai tikėjomės, kad Vilniuje bus pasirašyta nemažai įvairaus lygio susitarimų, deja, pastebėjome, kad Rytų partnerystės politika nelabai patinka Rusijai, kuriančiai savą Muitinę sąjungą. Rusijos įtaka, o svertų minėta šalis turi įvairių, ir ne tik ekonominių, pirmiausia paveikė Armėniją, kuri, tiesa, neatsisakiusi galutinės orientacijos į Vakarus, stoja į Muitinę sąjungą. Azerbaidžanas taip pat laikosi daugmaž neutralios pozicijos. Dėl visai neseniai įvykusios valstybinės valdžios kaitos, išrinktas naujas Prezidentas, buvo kilę kai kurių nedidelių abejonių dėl Gruzijos. Malonu, kad buvo patvirtinta ankstesnė kryptis. Labai aktyvi Rytų partnerystės šalis yra Moldova. Jos siekiai tapti ES šalimi – neabejotini.

Vis dėlto didžiausias dėmesys buvo skirtas Ukrainai. Tai viena iš didžiausių Europos valstybių, deja, draskoma vidinių prieštaravimų. Jei vakarinė Ukraina orientuojasi į ES, rytinė kol kas nerodo analogiško entuziazmo. Visa tai ilgą laiką atsisipindėjo šalies parlamento, Vyriausybės ir Prezidento veiksmuose. Nors galutinis sprendimas nepasirašyti asociacijos sutartį su ES nuvylė, mes, kaip demokratinių valstybių šeimos gyventojai, gerbiame Ukrainos sprendimą, juolab kad jutome savo kailiu, kokį pastaruoju metu Ukraina patyrė rytinio kaimyno spaudimą. Botago ir dovanėlių politika paveikė – Ukraina, tikiuosi laikinai, atsitraukė. Neabejoju, kad Ukrainos piliečiai, visuomenė anksčiau ar vėliau priims teisingus sprendimus, juolab kad Prezidentas Viktoras Janukovyčius, dalyvavęs aukščiausiojo lygio susitikime, išsakė pageidavimą pasirašyti asociacijos sutartį artimiausioje ateityje.

Šiais metais, ypač antrąjį pusmetį, Lietuva ir sostinė Vilnius, dėl šalies pirmininkavimo ES, tapo dažnai linksniuojami ne tik Europoje, bet ir pasaulyje. Jau daug rašyta ir girdėta labai gražių atsiliepimų apie mūsų valstybės pastangas ir atliktą darbą pirmininkavimo metu. Nors dar priešakyje visas gruodžio mėnuo, vis dėlto šio laikotarpio vinis neabejotinai buvo Vilniuje 2013 m. lapkričio 28–29 dienomis įvykęs aukščiausiojo lygio susitikimas – ES ir Rytų partnerystės šalių vadovų susitikimas Vilniuje –  kuriame buvo parafuotos asociacijos sutartys, apimančios ir laisvosios prekybos sutartis, su Gruzija ir Moldova, pasirašyta sutartis su Gruzija dėl dalyvavimo ES tarptautinėse misijose, parafuotas ES ir Ukrainos aviacijos susitarimas, pasirašyta sutartis su Azerbaidžanu dėl supaprastintų vizų režimo. Aišku, daugeliui mūsų būtų labai malonu, jei Ukraina būtų priėmusi kitokį sprendimą, išliekantį ilgam atmintyje, ypač kai Lietuvą ir Ukrainą sieja Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės bendra istorija.

Tai nėra tragedija. Reikia kantriai dirbti. Darbų ateityje daug. Būtina permąstyti, ar viskas gerai buvo ES padaryta, ar buvo adekvatūs, anot buvusio Ukrainos Prezidento Viktoro Juščenkos, esamai situacijai Ukrainoje keliami laiko bei asmenų atžvilgiu reikalavimai, ar tinkamai ir suprantamai apie buvimo ES naudą informuota Ukrainos visuomenė. Laikas padės suprasti buvimo ES privalumus. Didelis darbas laukia tos Ukrainos visuomenės, politikų dalies, kuri tikėjosi kitokio sprendimo Vilniuje. Durys į ES neuždarytos ir nereikia abejoti, kad Ukraina anksčiau ar vėliau bus ES šeimoje.

ES Rytų partnerystės šalys juto ir jaučia įvairiapusį Rusijos spaudimą. Teigiamas akcentas viršūnių susitikime buvo tai, kad ES vadovai perspėjo šią šalį elgtis civilizuotai ir netrukdyti Rytų Europos ir Kaukazo šalių proeuropietiškai politikai.

Nuotraukoje: G. Paviržis

Europos Sąjunga (ES) , , , , , , , , , , , , , , , , ,



Susiję straipsniai

Comments are closed.

Lankomumas


Hey.lt - Interneto reitingai, lankomumo statistika, lankytoju skaitliukai

Archyvas

Rubrikos

Sekite mus per Facebook!

RSS srautas

Vorutos RSS srautas

Svetainės medis

Svetainės struktūra