ES Regionų komitetas domisi priemiestinėmis zonomis

Autorius: Data: 2011-03-15 , 14:06 Spausdinti

ES RK Biuro narys Gediminas PAVIRRŽIS, Vilnius

2011 m. kovo 4 d. šiuo metu ES pirmininkaujančioje Vengrijoje ES Regionų komiteto (toliau – ES RK) Biuras svarstė mažų gyvenviečių, esančių prie miestų, klausimus. Ši tema labai aktuali visoms šalims, nors kaimo vietovėse vykstantys pokyčiai skirtingi tarp valstybių narių.

Visose ES šalyse vyksta kėlimasis iš kaimo vietovių. Todėl kaimo vietovių vystymo politikai skiriama daug dėmesio ne tik įvairiose diskusijose, bet ir derybose dėl finansinių perspektyvų po 2013 m. Europos Komisijos pateiktoje Penktojoje sanglaudos ataskaitoje užsimenama apie plataus užmojo miestų programos sukūrimą, pabrėžiant svarbą miesto ir kaimo vietovių ryšių plėtrai, kokybiškų paslaugų ir infrastruktūros už prieinamą kainą naudojimosi problemoms.

Pirmiausia kyla klausimas kaip kaimo vietoves paversti tikrais vystimosi centrais, tvirtai ir darniai susietais su miestais. Metropolinių zonų plėtra pasireiškia specifiniais priemiesčio zonos plėtimosi procesais, kai tarp miestų ir kaimo vietovių susiformuoja tarpinės teritorijos. Šios didmiesčių regionuose esančios gyvenvietės susiduria su bendromis problemomis, susijusiomis su pramonės nuosmukiu, teritoriniu susiskaidymu, socialine poliarizacija, tvaria ekonomine plėtra, aplinkos infrastruktūros vystymu.

Kaimo vietovės šiuo metu atsidūrusios dviejų pagrindinių Europos politikos sričių (bendros žemės ūkio politikos ir sanglaudos politikos) kryžkelėje. Nuo 2007  m. kaimo plėtra (išskyrus žemės ūkį) atsieta nuo sanglaudos politikos. Vykstant diskusijoms dėl laikotarpio po 2013 m. išreiškiama abejonė dėl tokios struktūros, tačiau ES planuose nenumatyta kaimo plėtros vėl priskirti regioniniam vystimuisi. Todėl tai dar vienas iššūkis, kad būtų visiškai atsižvelgta į kaimo vietovių vystymą be žemės ūkio.

Pranešėjai, ES RK Biuro nariai, kiti posėdžio dalyviai pabrėžė, kad miestai, kaip ir kaimas, vieni be kitų izoliuotai gyvuoti negali, tad būtina ieškoti sprendimų, kad vienų plėtra neužgožtų, o darniai prisidėtų prie bendro žmonių gyvenimo kokybės gerinimo. Visų pirma, akcentuota, kad šis procesas nesivystytų stichiškai, kad būtų harmonizuoti strateginiai miesto ir kaimo planai, parengti vietovių teritorinio vystimosi planai, tarpusavyje suderinti ir patvirtinti aukštesnės institucijos bendruoju planu. Tik tokiu būdu, bendrai galima spręsti vandens, elektros, dujų tiekimo, nuotėkų ir valymo įrengimų klausimus, atliekų surinkimą, perdirbimą, utilizavimą, lengviau sprendžiami viešųjų paslaugų teikimo, stambių prekybos centrų vietų parinkimo, darbo vietų kūrimo, mokyklų išlaikymo ir kiti klausimai.

Labai svarbu, kad tokie planai nebūtų politinės kovos arena, kad būtų maksimalus sutarimas ir nesikeistų po eilinių rinkimų.

ES RK Biuras išreiškė apgailestavimą Europos Komisijai, kad nepakankamas dėmesys skiriamas kaimo aspektui ir pageidautų būsimoje sanglaudos politikoje didesnės paramos. Kartu siūloma sukurti programą, kuri skatintų keistis gerąja praktika, kurti tinklus miestų ir kaimų problemoms spręsti ir pritariama naudotinų šioje sferoje fondų geresniam koordinavimui.

ES regionai , , ,



Comments are closed.

Susiję straipsniai

Lankomumas


Hey.lt - Interneto reitingai, lankomumo statistika, lankytoju skaitliukai

Archyvas

Rubrikos

Sekite mus per Facebook!

RSS srautas

Vorutos RSS srautas

Svetainės medis

Svetainės struktūra