EP pritarė griežtesnei valstybių biudžetų priežiūrai, tačiau atidėjo galutinį balsavimą

Autorius: Data: 2011-06-23, 15:45 Spausdinti

Ketvirtadienį, 2011 m. birželio 23 d., Europos Parlamentas balsavo dėl šešių teisės aktų ekonomikos koordinavimo tema. Jais siekiama padidinti valstybių ekonominės padėties skaidrumą, sustiprinti Europos Komisijos galias prižiūrėti ES šalių biudžetus bei užtikrinti valstybių teikiamos ekonominės statistikos patikimumą. Europos Komisijai bus leista taikyti daugiau sankcijų valstybėms, nesugebančioms subalansuoti savo ekonominės politikos.

Numatoma nauja sankcija valstybėms, pateikiančioms Europos Komisijai iškreiptą ekonominę statistiką, – jos turės sumokėti 0,5 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) dydžio baudą. Tuo tarpu šalys, nesilaikančios Komisijos rekomendacijų ištaisyti makroekonominį disbalansą, turės įmokėti 0,1 proc. BVP dydžio užstatą, nuo kurio bus skaičiuojamos palūkanos. Komisijai teikiamos valstybių ekonominių reformų programos nuo šiol taip pat turės būti konkretesnės, o statistika – išsamesnė.

Europos Komisija taip pat raginama iki šių metų pabaigos pasiūlyti teisės aktus dėl europinių obligacijų bei Europos valiutos fondo įsteigimo.

Dėl daugelio dalykų jau sutarta su ES Taryba, tačiau tebesiderama dėl sankcijų valstybėms, pažeidusioms biudžeto ar ekonomikos tvarumo reikalavimus. Parlamentas siekia, kad sankcijos įsigaliotų automatiškai, nebent ES Taryba kvalifikuota balsų dauguma nutartų jų netaikyti. Siekdamas sutarimo dar šią vasarą, ketvirtadienį Parlamentas atidėjo galutinį balsavimą dėl šio teisės aktų rinkinio.

Europos Parlamentas patvirtino vartotojų teisių direktyvą

Internetu ar telefonu prekę ar paslaugą įsigijęs vartotojas turės teisę per dvi savaites jos atsisakyti ir atgauti visą kainą. Jei jis apie tai nebuvo informuotas, grąžinimo laikotarpis pratęsiamas iki metų. Pardavėjas privalės iš karto pranešti pirkėjui galutinę prekės kainą, taip pat informuoti apie jos atsisakymo galimybę ir pateikti adresą, kuriuo galima prekę grąžinti. Tai sakoma direktyvoje, kurią ketvirtadienį, birželio 23 d., patvirtino Europos Parlamentas.

Direktyva nereguliuoja finansinių, socialinių, sveikatos bei transporto paslaugų, būsto statybos, prekybos bei nuomos, lošimų bei kai kurių kitų sričių. Šalys taip pat gali nutarti jos netaikyti per atstumą sudarytoms pirkimo ar paslaugų sutartims, kurių vertė neviršija 50 eurų.

Dabartinės ES vartotojų apsaugos taisyklės yra surašytos keturiose ES direktyvose, tačiau valstybės yra priėmusios papildomų taisyklių, o tai sudaro sunkumų tarpvalstybinei prekybai – ir pirkėjams, ir pardavėjams. Be to, perkantieji prekes ar paslaugas internete tebėra prastai apsaugoti.

Dėl šios direktyvos jau sutarta su ES Taryba, todėl, ją patvirtinus Parlamente, nebeliko kliūčių jai įsigalioti. Šalys turės ją perkelti į savo teisę per dvejus metus.

Europos Parlamente patvirtintas naujas ECB prezidentas

Ketvirtadienį Europos Parlamentas patvirtino Mario Draghi naujuoju Europos centrinio banko (ECB) prezidentu (499 balsai už, 72 prieš, 89 susilaikė). Penktadienį, birželio 24 d., tam dar turės pritarti Europos Vadovų Taryba. Spalio mėn. M. Draghi turėtų pakeisti dabartinį ECB prezidentą Jean-Claude Trichet.

M. Draghi iki šiol buvo Italijos banko valdybos pirmininkas. Jis taip pat yra dirbęs Pasaulio banko vykdomuoju direktoriumi (1984-1990 m.). Birželio 14 d. kalbėdamas EP Ekonomikos ir pinigų politikos komitete, jis pažymėjo, jog svarbiausias ECB tikslas ir toliau turėtų būti išlaikyti kainų stabilumą. Prelegentas žadėjo naudotis Europos Parlamento tribūna siekiant užtikrinti banko atskaitomybę piliečiams, taip pat parėmė galimą privačių investuotojų dalyvavimą sprendžiant Graikijos krizę.

Europarlamentarai siūlo teisingiau skirstyti ES paramą žemės ūkiui

Ketvirtadienį, birželio 23-čiąją, Europos Parlamento priimtoje rezoliucijoje siūloma modernizuoti ES žemės ūkio politiką, kad ji užtikrintų saugų maisto produktų tiekimą, aplinkosaugą ir tvarų energijos naudojimą, taip pat leistų sukurti naujų darbo vietų.

Parlamentas ragina išlaikyti dabartinio dydžio ES biudžeto išlaidas žemės ūkiui. Be to, rezoliucijoje siūloma teisingiau paskirstyti finansinę paramą skirtingų šalių ir skirtingų tipų ūkininkams (šiuo metu Lietuvos ir kitų naujųjų ES valstybių ūkininkai gauna gerokai mažesnę paramą negu senųjų). Europarlamentarai dar siūlo imtis papildomų priemonių kovoti su spekuliacija ir valdyti krizes, taip pat sustiprinti ūkininkų derybinę galią maisto tiekimo grandinėje.

Siekdamas užtikrinti pakankamą pieno pasiūlą, Parlamentas ragina Europos Komisiją stebėti pieno rinkos padėtį ir nuo 2015-ųjų, kuomet nebegalios dabartinė kvotų sistema, taikyti reikiamas naujas politikos priemones.

Šia teisiškai neįpareigojančia rezoliucija Parlamentas išreiškė savo pageidavimus dėl artėjančių reformų ir bendrosios žemės ūkio politikos (BŽŪP) modernizavimo. Šis klausimas bus aptariamas lygiagrečiai su diskusijomis dėl ES daugiamečio biudžeto. Europos Komisija jau išleido konsultacinį dokumentą dėl BŽŪP reformos, o rudenį pateiks išsamų teisės akto projektą, dėl kurio turės balsuoti Parlamentas ir ES Taryba.

Valstybės turės užtikrinti lėšas branduolinių elektrinių uždarymui

ES šalys turi užtikrinti, kad jų branduolinės įmonės turėtų pakankamai lėšų savo įrenginių eksploatacijos nutraukimo išlaidoms padengti neprašydamos valstybės pagalbos, sakoma ketvirtadienį Europos Parlamento patvirtintoje rezoliucijoje (489 balsai už, 52 prieš, 75 susilaikė).

Nors kiekviena ES valstybė pati atsako už savo panaudoto branduolinio kuro ir radioaktyviųjų atliekų tvarkymo politiką, ją įgyvendinant turi būti taikomi aukščiausi saugos standartai ir naudojama geriausia turima technologija, pažymi Parlamentas. Rezoliucijoje taip pat siūloma įpareigoti ES šalis pagerinti su branduolinėmis atliekomis dirbančių žmonių saugą bei toliau tirti galimas alternatyvas tokių atliekų užkasimui į žemę.

Pasak Parlamento, visų ES valstybių branduolinės įmonės privalo turėti pakankamai finansinių išteklių, kad galėtų padengti eksploatacijos nutraukimo išlaidas, įskaitant atliekų tvarkymą, laikydamosi principo „teršėjas moka“ ir neprašydamos valstybės pagalbos. Europarlamentarai siūlo įpareigoti valstybes paskirti nuo finansinių donorų nepriklausomą instituciją, kuri teiktų specialistų išvadas dėl šiam tikslui skirtų lėšų tvarkymo.

Rezoliucijoje primenama, jog dėl atominių elektrinių eksploatavimo nutraukimo trys ES šalys – Lietuva, Slovakija ir Bulgarija – patyrė didelę finansinę ir ekonominę naštą, todėl ES joms suteikė finansinės paramos.

Valstybės turės siekti, kad susidarytų kuo mažiau radioaktyviųjų atliekų. Visos branduolinę technologiją plėtojančios šalys bus įpareigotos parengti ir vykdyti branduolinių atliekų tvarkymo planus, kurie apimtų ir laikotarpį po atominės elektrinės uždarymo.

Atsižvelgdama į avariją Fukušimoje, ES turėtų užkirsti kelią radioaktyviųjų atliekų laidojimui tokiose vietovėse, kurioms būdinga didelė seisminė ir cunamio rizika, pažymi Parlamentas. Jo nariai priduria, jog radioaktyvių atliekų eksportas turėtų būti draudžiamas, išskyrus atvejus, numatytus dvišaliuose susitarimuose.

Pagal konsultavimosi procedūrą galutinį sprendimą dėl šio teisės akto priims ES Taryba.

Susisiekti: Rolandas Pyragis, EP Informacijos biuro Lietuvoje atstovas spaudai, tel. (8 5) 212 1530, 212 0766, mob. (+370) 689 53306, fFaks. (8 5) 261 98 28, el. paštas: rolandas.pyragis@europarl.europa.eu

EKO redakcijos nuotr.

Europos Parlamentas (EP) , , , , , , , , , , , , , ,



Susiję straipsniai

Comments are closed.

Lankomumas


Hey.lt - Interneto reitingai, lankomumo statistika, lankytoju skaitliukai

Archyvas

Rubrikos

Sekite mus per Facebook!

RSS srautas

Vorutos RSS srautas

Svetainės medis

Svetainės struktūra