EP plenarinės sesijos Strasbūre 2011 m. gegužės 11 d. naujienos

Autorius: Data: 2011-05-12, 10:47 Spausdinti

Radijo spektro reforma suteiks naujų dažnių mobiliajam internetui

Iki 2013-ųjų interneto ryšys, o iki 2020-ųjų – spartusis internetas turės būti pasiekiamas visose ES vietovėse. Tam turės būti atlaisvinti radijo dažniai, šiuo metu daugiausia naudojami analoginės televizijos. Tai numatančią ES strategiją europarlamentarai įvertino trečiadienį priimtoje rezoliucijoje (615 balsų už, 26 prieš, 16 susilaikė).

Mobiliojo duomenų perdavimo poreikis sparčiai didėja kartu su naujomis paslaugomis, tokiomis kaip vaizdo pokalbiai, mobilioji televizija, distancinė sveikatos diagnostika, naujoviški energetikos tinklai bei siuntų stebėsena. Joms reikia naujų radijo dažnių, kurie atsirastų atlaisvinus dalį esamo radijo bei televizijos dažnių spektro.

Pagal esamus Europos Komisijos planus, ES šalys turėtų iki 2013 m. pradžios atlaisvinti 800 MHz dažnių juostą plačiajuosčio interneto paslaugoms. Europarlamentarai tam pritaria, tačiau siekia numatyti galimybę atidėti šį reikalavimą šalyse, kuriose dėl to gali iškilti koordinavimo problemų su kaimyninėmis šalimis. Savo ruožtu Parlamentas siūlo įsipareigoti iki 2015-ųjų mobiliajam internetui atlaisvinti dar daugiau dažnių iki 1200 MHz, taip pat ateityje pradėti naudoti šiam tikslui 1,5 bei 2,3 GHz dažnių juostas bei ištirti galimybę tam naudoti 700 MHz dažnių juostą.

Lietuvos atveju iškiltų problemų su Rusija, kuri naudoja 800 MHz dažnių juostą oro navigacijai. Rusija reikalauja 400 km apsauginės juostos aplink jos teritoriją, kurioje ši dažnių juosta nebūtų naudojama kitiems tikslams. Lietuvos plačiajuosčio mobiliojo ryšio operatoriai šiuo metu naudoja 3,5 GHz dažnių juostą, taip pat rengiasi naudoti 1,8 GHz dažnių juostą.

EP pranešėjas šiuo klausimu Gunnar Hökmark (Europos liaudies partija, Švedija) teigė: „Mano siekis – kad Europa turėtų didžiausius plačiajuosčio interneto pajėgumus ir didžiausią greitį, nes tuomet pas mus ims bazuotis visos naujos paslaugos, kurios itin svarbios šiandieninei ekonomikai. Noriu, kad Europa taptų namais ateinančių kartų bendrovėms, panašioms į Google, Yahoo, Apple ir kitas, kurios skatina konkurenciją ir kuria naujoves.“

Pagal įprastą teisėkūros procedūrą Parlamento priimtus pakeitimus toliau svarstys ES Taryba. Tikėtinas antrasis svarstymas.

EP patvirtintas reglamentas įpareigos etiketėse nurodyti odą bei kailį

Naujojo ES reglamento, kurį trečiadienį, 2011 m. gegužės 11 d., patvirtino Europos Parlamentas, dėka pirkėjai galės žinoti, kuriuose drabužiuose yra tikros odos ar kailio. Tai turės būti nurodyta etiketėje. Tuo tarpu privalomo užsienio gaminių kilmės žymėjimo kol kas nebus.

Parlamento dėka derybose su ES Tarybos atstovais pavyko sutarti dėl griežtesnių odos žymėjimo reikalavimų. Vis dėlto europarlamentarams nepavyko pasiekti privalomo reikalavimo žymėti tekstilės gaminių, įvežamų iš Sąjungai nepriklausančių šalių, pagaminimo šalį, nes tam prieštaravo keletas ES valstybių.

Savisamdos pagrindais dirbančių siuvėjų gaminiai neprivalės būti žymimi.

Parlamento dėka įsipareigota ištirti tekstilės pramonėje naudojamų medžiagų, tokių kaip dažikliai, biocidai bei nanodalelės, alergiškumą bei jo žymėjimo galimybes. Bus tiriama ir galimybė tekstilės gaminiuose įmontuoti mikroschemas.

Europarlamentarai ragina sustiprinti ES užsienio politikos bendrumą

Praėjus pusmečiui nuo Europos išorės veiksmų tarnybos įkūrimo, trečiadienį priimtose rezoliucijose europarlamentarai pažymi, jog ES užsienio, saugumo ir gynybos politikoje tebetrūksta bendrumo ir veiksmingumo. Tuo tarpu sesijos debatuose didžiausių EP frakcijų atstovai ypač ragino ES laikytis bendros pozicijos arabų šalių atžvilgiu.

Parlamentas ragina stiprinti ES užsienio, saugumo ir gynybos politikos veiksmingumą ir bendrumą, įkurti nuolatinį operacijų centrą Išorės veiksmų tarnyboje, taip pat suteikti nuolatinę vietą Europos Sąjungai Jungtinių Tautų Saugumo Taryboje. Jis prašo Sąjungos šalis „susilaikyti nuo individualių ir nesuderintų veiksmų bei pareiškimų“ užsienio politikos srityje, o ES Tarybą – daugiau ir iš anksto konsultuotis su Parlamentu dėl užsienio politikos.

Parlamentas ragina ES vyriausiąją įgaliotinę Catherine Ashton imtis aktyvesnių diplomatinių pastangų, kad būtų paskelbtos paliaubos Libijoje, taip pat pažymi, kad siekiant apsaugoti civilius šios šalies gyventojus neturi būti neproporcingai naudojama jėga. Vis dėlto europarlamentarai ragina vieningai siekti M. Kadafio atsistatydinimo ir glaudžiau bendradarbiauti su opozicine Libijos laikinąja nacionaline taryba. ES taip pat raginama laikytis griežtesnės pozicijos Sirijos, Bahreino bei Jemeno valdžios atžvilgiu, taip pat paskelbti ginklų eksporto į šias šalis embargą.

ES politikoje Rusijos ir kitų šalių atžvilgiu Parlamentas ragina teikti pirmenybę žmogaus teisėms, ypač rengiant naujus dvišalius susitarimus. „Sankcijos Baltarusijos valdžios pareigūnams turėtų būti taikomos tol, kol iš Baltarusijos kalėjimų bus išleisti visi politiniai kaliniai“, – sakoma rezoliucijos projekte. Savo ruožtu EP nariai siūlo palengvinti ES vizų išdavimą paprastiems baltarusiams ir sumažinti jų kainą. Jie taip pat „apgailestauja, kad nepasiekta esminės pažangos sprendžiant įsisenėjusius konfliktus Pietų Kaukaze“, bei ragina siekti, kad būtų paisoma Gruzijos teritorinio vientisumo.

Europarlamentarai „įspėja apie pavojų, kad ES gali tapti pernelyg priklausoma nuo trečiųjų šalių tiekiamos energijos, nes tokiu atveju galėtų kilti grėsmė jos užsienio politikos savarankiškumui“. Jie ragina „užbaigti kurti veiksmingą energijos vidaus rinką ir įgyvendinti bendrą Europos užsienio politiką energetikos srityje“, taip pat „apgailestauja, kad valstybės narės aktyviai remia iniciatyvas, kurios iš tikrųjų konkuruoja su pastangomis, nukreiptomis į energijos šaltinių užtikrinimą ir įvairinimą“.

Europarlamentarai pritarė bendram Parlamento ir Komisijos lobistų registrui

Trečiadienį, gegužės 11-ąją, europarlamentarai pritarė tam, kad Europos Parlamento ir Komisijos lobistų bei kitų interesų grupių registrai būtų sujungti į vieną „skaidrumo registrą“. EP nariai ragina prie bendro registro prisidėti ir ES Tarybą.

Nors daugelis europarlamentarų pageidavo privalomo visų lobistų registro, su Komisija pavyko susitarti tik dėl savanoriško registro. Vis dėlto, kaip ir dabar, neįsiregistravusių organizacijų atstovai negalės akredituotis Parlamente.

Naujajame registre bus daugiau informacijos negu dabartiniuose – pavyzdžiui, bus nurodoma, kiek asmenų dalyvauja konkrečios organizacijos lobistinėje veikloje, taip pat ar organizacija yra gavusi ES paramos.

Europarlamentarų nuomone, į naująjį registrą turi nepatekti profesinės sąjungos, bažnyčios, politinės partijos ir vietos bei regionų valdžios institucijos ar jų atstovybės.

Teisėkūrą kuruojantiems europarlamentarams pasiūlyta savo rengtų dokumentų prieduose atskleisti, su kuo buvo dėl jų konsultuotasi. Europarlamentarai taip pat paraginti atnaujinti savo finansines deklaracijas kaskart įvykus reikšmingiems pokyčiams ir ne rečiau kaip kartą per metus.

Pasak EP pranešėjo šiuo klausimu Carlo Casini (Europos liaudies partija, Italija), ši ataskaita „aiškiai rodo Parlamento įsipareigojimą užtikrinti skaidrumą“.

Europos Parlamentas (EP) , , , , , , , , , , ,



Susiję straipsniai

Comments are closed.

Lankomumas


Hey.lt - Interneto reitingai, lankomumo statistika, lankytoju skaitliukai

Archyvas

Rubrikos

Sekite mus per Facebook!

RSS srautas

Vorutos RSS srautas

Svetainės medis

Svetainės struktūra