EP patvirtinta direktyva supaprastins gydimąsi užsienyje

Autorius: Data: 2011-02-19, 14:09 Spausdinti

Iki šiol buvo daug neaiškumų dėl galimybės gydytis kitoje ES valstybėje ir gauti kompensaciją už tokio gydimosi išlaidas. Trečiadienį, 2011 m. vasario 16 d., Europos Parlamentas po antrojo svarstymo patvirtino direktyvą, kuri leis išspręsti šiuos neaiškumus. Dėl jos jau sutarta su ES Taryba.

Piliečiai galės kitoje ES šalyje gauti tas sveikatos paslaugas, kurias gauti jie turi teisę jų valstybėje, ir už jas jiems bus kompensuojama suma, numatyta jų sistemoje. Nestacionariosios priežiūros paslaugoms nereikės išankstinio sutikimo, tuo tarpu užsienio ligoninėse teikiamoms stacionariosios ar specializuotos priežiūros paslaugoms valstybės galės nustatyti išankstinių leidimų sistemą. Europarlamentarai pasiekė, kad valstybių institucijos būtų įpareigotos paaiškinti, kodėl nesuteikia tokio leidimo.

Kiekviena ES valstybė narė turės sukurti kontaktinius centrus, kuriuose pacientai galės sužinoti apie galimas sveikatos priežiūros paslaugas, formalumus ar procedūras, taikomas skundams. EP pasiekė, kad retomis ligomis sergantieji galėtų gauti papildomos informacijos apie gydimosi užsienyje galimybes.

Valstybės turės įgyvendinti šios direktyvos reikalavimus per 30 mėnesių nuo jos įsigaliojimo. Šiuo metu vos 1 proc. ES šalių sveikatos biudžeto skiriama gydimosi užsienyje kompensavimui. Direktyva nesiekiama skatinti pacientų vykti į kitą šalį gydytis. Ji taip pat nereglamentuoja asmenų, į užsienį išvykusių kitais tikslais, gydymo.

Lietuvoje išrinktų europarlamentarų nuomonės

Diskusijoje kalbėjęs Zigmantas Balčytis (Socialistai ir demokratai) teigė: „Šiuo metu žmonėms kyla daug neaiškumų dėl galimybės gauti sveikatos priežiūros paslaugas kitose ES valstybėse narėse, kompensacijų už suteiktas paslaugas, atsakomybės už klinikinę priežiūrą po gydymo. Vienoje valstybėje narėje išrašyti vaistų receptai ne visada pripažįstami kitose šalyse. Ši direktyva yra labai reikalinga mūsų žmonėms, nes šiuo metu taikoma sistema yra paini, o gauti tinkamą informaciją yra sudėtinga. Be to, mokslo pažanga yra labai nevienoda, todėl ši direktyva suteiktų galimybę pacientams gauti tinkamą gydymą kitoje valstybėje narėje, jei jis neteikiamas pacientui. Tai leistų pacientams realiai pasinaudoti bendros rinkos teikiamais privalumais ir turėtų teigiamą poveikį kiekvienos valstybės narės sveikatos priežiūros sistemos teisingesnei reformai ateityje.“

Tuo tarpu Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė (Europos liaudies partija) kalbėjo: „Atrodytų, tai visiems priimtinas dokumentas, tačiau randasi šioje vietoje tam tikrų skeptikų dėl galbūt nevienodų paslaugų įkainių ar per didelių biurokratinių reikalavimų baiminimosi, galimo medicininio turizmo. Tačiau, mano nuomone, direktyvoje tikrai yra subalansuoti mechanizmai, kaip išvengti galimo neigiamo poveikio“. Europarlamentarės nuomone, „svarbiausia yra sudaryti sąlygas pacientų judumui, sudaryti galimybę būti ES piliečiu – tai yra, laisvai judant Europos Sąjungoje taip pat patogiai gauti ir paslaugas“. Ji pasidžiaugė, jog „planuojami kurti kontaktiniai centrai suteiks pacientams visą reikiamą informaciją, daugiau aiškumo, pasitikėjimo ir rūpinimosi savimi.“

Europos Parlamentas įspėja Lietuvą nepriimti homofobiškų teisinių nuostatų

Trečiadienį Europos Parlamento priimtoje rezoliucijoje reiškiamas susirūpinimas Lietuvos Seime svarstomais Administracinių teisės pažeidimų kodekso pakeitimais, kurie numatytų baudą už homoseksualių santykių skatinimą.

Pernai lapkričio 12 d. Lietuvos Seimas balsavo dėl to, kad toliau būtų svarstomas Administracinių teisės pažeidimų kodekso (ATPK) pakeitimas, pagal kurį norima numatyti baudą už homoseksualinių santykių skatinimą, siekiant įgyvendinti Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymą, kuris buvo du kartus vetuotas Lietuvos prezidento ir kritikuotas Europos Parlamento. Pagal šį įstatymą ribojama teisė skleisti informaciją, kuria skatinami lytiniai santykiai arba kitokia negu Konstitucijoje ir Civiliniame kodekse įtvirtinta santuokos sudarymo bei šeimos kūrimo samprata.

Parlamentas primena, jog šią rezoliuciją parengti paskatino nemažai nerimą keliančių įvykių, pavyzdžiui, Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymo priėmimas, vietos valdžios institucijų mėginimas uždrausti rengti lygybės ir gėjų paradus bei svarbiausių politikų ir Seimo narių kurstančios, grasinančios ir neapykantą skatinančios kalbos.

„Administracinių teisės pažeidimų kodekso pakeitimų projektas prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 25 straipsniui, kuriame numatoma, kad žmogui neturi būti kliudoma ieškoti informacijos, gauti ir skleisti informaciją bei idėjas, ir 29 straipsniui, kuriame nurodoma, kad prieš įstatymą, teismą ir kitas valstybės institucijas ar pareigūnus visi asmenys lygūs. Žmogaus teisių negalima varžyti ir teikti jam privilegijų lyties, rasės, tautybės, kalbos, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų pagrindu“, – sakoma EP rezoliucijoje.

EP ragina Seimą nepritarti Administracinių teisės pažeidimų kodekso pakeitimų projektui, taip pat įtraukti seksualinę orientaciją į sąrašą, kuriuo remiantis pagal Švietimo įstatymo nuostatas apsaugoma nepilnamečių nevaržoma prieiga prie informacijos.

Parlamentas atkreipia dėmesį į Lietuvos prezidentės Dalios Grybauskaitės keletą kartų priimtą tvirtą poziciją, smerkiančią homofobinių teisės aktų projektą, ir ragina prezidentę vetuoti Administracinių teisės pažeidimų kodekso pakeitimus, jei jie būtų priimti. Savo ruožtu europarlamentarai „džiaugiasi, kad neseniai homofobija buvo priskirta prie nusikaltimą sunkinančių aplinkybių“.

EP ragina Europos Komisiją atlikti teisinį siūlomų Administracinių teisės pažeidimų kodekso pakeitimų vertinimą, taip pat parengti ES kovos su homofobija ir diskriminacija dėl lytinės orientacijos priemonių planą. Savo ruožtu Parlamentas atmetė siūlymą Europos Komisijai pradėti pažeidimų nagrinėjimo procedūrą prieš Lietuvą, jei Seime svarstomos pataisos būtų priimtos (už šią nuostatą balsavo 234 EP nariai, prieš 266, o susilaikė 128).

Debatai Europos Parlamente

„Labai gaila, kad turime vėl nagrinėti šį klausimą, nes Parlamentas dėl jo jau priėmė rezoliuciją“, – sakė šį klausimą iškėlusių europarlamentarų atstovė Sophia In ‘t Veld (Liberalų ir demokratų aljansas, Nyderlandai). Ji kvietė „paraginti Lietuvos kolegas dar kartą apmąstyti šį klausimą ir užtikrinti, kad bet kokie jų priimami įstatymai nediskriminuotų lesbiečių, gėjų, biseksualų ir transseksualų“. Europarlamentarė taip pat paragino sukurti stipresnių ES teisinių priemonių pagrindinėms teisėms apsaugoti, taip pat patvirtinti kitokios lytinės orientacijos žmonių teisių apsaugos strategiją. Ji priminė, jog homofobija gaji visose ES narėse, o ne tik Lietuvoje. Savo ruožtu ji pasmerkė kai kuriose ES šalyse taikomus „falometrinius testus“ prieglobsčio prašytojų homoseksualumui patvirtinti.

„Norėčiau pabrėžti, kad Lietuva, būdama ES narė, gerbia žmogaus teises ir laisves bei ES vertybes“, – posėdyje sakė Vilija Blinkevičiūtė (Socialistai ir demokratai). Ji apgailestavo, jog „pasitaiko tokių atvejų, kai inicijuojami žmogaus teises pažeidžiantys ir piliečius diskriminuojantys įstatymai“. Pažymėjusi, jog Lietuvos Vyriausybė pateikė neigiamą išvadą dėl šio įstatymo, o siūlomi pakeitimai dar nėra priimti Seime, europarlamentarė išreiškė viltį, jog Seimas turės politinės valios jį atmesti ir „užkirsti kelią bet kokiai diskriminacijai, įskaitant ir dėl seksualinės orientacijos.“

Tuo tarpu R. Morkūnaitė-Mikulėnienė (Europos liaudies partija) pažymėjo, jog minima Lietuvos Administracinių teisių pažeidimų kodekso pataisa yra nepriimta ir dar net nesvarstyta atitinkamame Seimo komitete, taigi „projektuojamas rezultatas greičiausiai nebus toks, apie kokį čia yra kalbama“. Todėl europarlamentarė teigė negalinti palaikyti siūlomos rezoliucijos, kuri grįsta „pertekline reakcija“.

„Komisija griežtai smerkia homofobiją, nes tai šiurkštus žmogaus orumo pažeidimas“, – diskusijoje sakė Europos Komisijos vicepirmininkė komisarė Viviane Reding, kuruojanti teisingumą ir pagrindines teises. Ji informavo, jog pernai lapkričio 22 d. lankėsi Lietuvoje ir aptarė svarstomus Administracinių teisės pažeidimų kodekso pakeitimus, taip pat siūlomus Baudžiamojo kodekso pakeitimus kartu su prezidente Dalia Grybauskaite bei teisingumo ministru. Komisarė teigė, jog praktinis Lietuvos Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymo taikymas, taip pat pernai spalį priimtos Visuomenės informavimo įstatymo pataisos dėl reklamos „kelia klausimų“ dėl atitikimo ES Garso ir vaizdo žiniasklaidos paslaugų direktyvai bei nediskriminavimo principui. „Komisija toliau nagrinėja šį klausimą“, – pridūrė V. Reding. Ji patikino, jog Komisija naudosis visomis ES sutarčių jai suteiktomis galiomis kovodama su homofobija ir homoseksualų diskriminavimu, tačiau pridūrė, jog teisinis šeimos sampratos nustatymas yra pačių valstybių reikalas.

Europos Parlamentas padėjo naują pamatą ES ir Serbijos santykiuose

Trečiadienį, vasario 16 d., Europos Parlamentas patvirtino ES ir Serbijos Stabilizavimo ir asociacijos susitarimą. Juo panaikinamos abišalės prekybos kliūtys, taip pat numatoma Serbijos narystės ES perspektyva. Kad jis įsigaliotų, šiam susitarimui turi pritarti ir visos Sąjungos šalys. Dvylika ES šalių jau jį ratifikavo.

Kartu priimtoje rezoliucijoje Parlamentas patvirtina, kad Serbijos ateitis yra susijusi su ES, ir ragina šalį toliau dėti pastangas siekiant šio tikslo. Savo ruožtu atkreipiamas dėmesys į išliekančias problemas – padėties Kosove, dviejų likusių karo nusikaltėlių išdavimo tarptautiniam tribunolui, teismų sistemos reformos, korupcijos įveikimo, partijų finansavimo skaidrumo, policijos savivalės pažabojimo, žiniasklaidos nepriklausomumo bei tautinių mažumų teisių užtikrinimo.

Europarlamentarai palankiai vertina 2010 m. spalio 10 d. Belgrade įvykusį pirmąjį gėjų paradą ir „laiko šį įvykį ypatingos svarbos pirmuoju žingsniu siekiant sukurti atvirą ir tolerantišką visuomenę“. Vis dėlto jie apgailestauja dėl parado metu įvykusių smurtinių susidūrimų, kuriuose sužeista daug žmonių, daugiausia policininkų. Parlamentas ragina valdžios institucijas užtikrinti teisinės valstybės principų laikymąsi – nubausti smurto kaltininkus, uždrausti ekstremistų organizacijas, kurioms jie priklauso, ir veiksmingai kovoti su visų rūšių ekstremizmo bei radikalizmo apraiškomis visuomenėje.

Diskusijoje šiuo klausimu kalbėjusi R. Morkūnaitė-Mikulėnienė (Europos liaudies partija) parėmė Serbijos narystės ES siekį, tačiau ragino gerinti verslo aplinką šioje šalyje. Europarlamentarė teigė: „Lietuvos investuotojų patirtis kelia pagrįstų klausimų dėl verslo aplinkos ir užsienio investicijų apsaugos Serbijoje, kadangi Serbijos vyriausybė apkaltino Lietuvos įmones, investavusias 34 milijonus eurų, įsipareigojimų nevykdymu ir, pažeisdama Serbijos ir Lietuvos susitarimą, numatantį investicijų skatinimą ir abipusę apsaugą, nutraukė privatizavimo sutartį. Serbija turi ieškoti būdų užtikrinti skaidrią ir prognozuojamą verslo aplinką, susidoroti su biurokratiniais suvaržymais, teisiniu netikrumu ir panašiais dalykais.“

Europos Parlamentas siūlo palengvinti tarptautinį įvaikinimą

Be tėvų priežiūros paliktų vaikų problema Europoje tampa itin opi ir jai reikia naujų sprendimų, todėl svarbu palengvinti tarptautinį įvaikinimą, o kartu užtikrinti vaikų teises bei interesus, pažymima trečiadienį Europos Parlamento priimtoje rezoliucijoje.

Parlamentas ragina išnagrinėti galimybę Europos lygmeniu suderinti tarptautinio įvaikinimo priemonių strategiją, atsižvelgiant į tarptautiniu mastu pripažintą našlaičių arba paliktų vaikų teisę turėti šeimą ir būti saugiems.

ES institucijos raginamos aktyviau dalyvauti Hagos konferencijoje „siekiant patobulinti, supaprastinti ir palengvinti tarptautinio įvaikinimo procedūras ir pašalinti nereikalingą biurokratizmą, o kartu įsipareigoti ginti vaikų iš trečiųjų šalių teises“. Savo ruožtu raginama sukurti sistemą, kuri užtikrintų skaidrumą ir padėtų koordinuoti kovą su prekyba vaikais.

Vis dėlto europarlamentarai „mano, kad, esant galimybių ir atsižvelgiant į vaiko interesus, pirmenybę reikėtų teikti įvaikinimui vaiko gimtojoje šalyje“, o nutarus išvežti vaiką iš gimtosios vietos, valstybės turi atsižvelgti į psichologinius, emocinius, fizinius ir socialinius ir edukacinius padarinius, taip pat suteikti tinkamą pagalbą įvaikinusiems tėvams ir pačiam vaikui.

Parama Haičiui turi būti veiksmingesnė, mano EP

Trečiadienį priimtoje rezoliucijoje Europos Parlamentas ragina tarptautinę bendruomenę teikti veiksmingesnę pagalbą nuo žemės drebėjimo bei choleros nukentėjusiam Haičiui.

Reikšdami solidarumą su Haičio gyventojais, nukentėjusiais nuo žemės drebėjimo ir choleros, europarlamentarai džiaugiasi Europos Komisijos Haičiui suteikta 120 milijonų eurų bei atskirų ES valstybių suteikta beveik 200 milijonų eurų humanitarine pagalba, ir primygtinai ragina tarptautinę bendruomenę įsipareigoti nedelsiant įvykdyti visus savo pažadus. EP „primena veiksmingą tarptautinės bendruomenės susitelkimą Haityje įvykus niokojančiam žemės drebėjimui ir jos parodytą tikrą politinę valią kitaip remti Haičio atstatymą, nekartojant praeities klaidų, bei kartą ir visiems laikams panaikinti pagrindines skurdo Haityje priežastis“.

EP „džiaugiasi tuo, kad per tarptautinę paramos teikėjų konferenciją Haičio atstatymo klausimu Komisija ir valstybės narės prisiėmė kolektyvinį įsipareigojimą paaukoti 1,2 milijardo eurų, iš kurių 460 milijonų eurų sudarytų Europos Komisijos nehumanitarinė pagalba“. Europarlamentarai „dar kartą pabrėžia savo reikalavimą, kad ES, būdama pagrindinė paramos teikėja, vykdant atstatymą atliktų politinio lyderio vaidmenį“. Savo ruožtu Europos Komisija raginama nedelsiant pateikti siūlymus sukurti ES civilinės saugos pajėgas.

Parlamento nuomone, „choleros epidemija parodė beveik visišką Haičio valstybės nesugebėjimą įveikti ligos, kuriai lengva užkirsti kelią ir kurią nesunku išgydyti, ir tarptautinės pagalbos sistemos trūkumus šalyje“. EP „pabrėžia, kad humanitarinės pagalbos teikėjai neprivalo ir negali toliau užpildyti Haičio valstybės trūkumų ar atlikti jos funkcijų“.

Europarlamentarai ragina Haičio vyriausybę stiprinti valstybės autoritetą ir kurti veiksmingesnes vietos valdžios institucijas. „Svarbiausia Haičio valstybei – nedelsiant įgyti pajėgumą užtikrinti demokratiją ir gerą valdymą šalyje, nes tai būtina, norint atstatyti šalį“, – priduriama rezoliucijoje.

Parlamentas „apgailestauja dėl to, kad Haičio gyventojai tonų griuvėsių, kuriais užversta sostinė, išvalymui, teturi kastuvus, kirtiklius ir karučius, nes tai visiškai neadekvatu atsižvelgiant į situacijos mastą“. Europarlamentarai kritiškai vertina tai, kad šiam tikslui praktiškai nebuvo skirta jokių lėšų, ir ragina Europos Komisiją suteikti reikiamą finansinę bei techninę pagalbą. EP taip pat reiškia didėjantį susirūpinimą moterų ir vaikų padėtimi po žemės drebėjimo ir ragina Europos Komisiją kartu su Haičio vyriausybe ryžtingai siekti atkurti saugią aplinką vaikams.

Parlamentas reiškia gilų susirūpinimą dėl dabartinės politinės krizės po prezidento ir parlamento rinkimų, kurių rezultatai buvo plačiai ginčijami ir kuriems tik atsargiai pritarė užsienio stebėtojų misijos. Europarlamentarai prašo ES paremti skaidrių ir teisėtų rinkimų procesą ir sklandų antrąjį rinkimų turą, kad Haityje neprasidėtų dar gilesnė krizė.

Europos Parlamentas (EP) , , , , ,



Susiję straipsniai

Comments are closed.

Lankomumas


Hey.lt - Interneto reitingai, lankomumo statistika, lankytoju skaitliukai

Archyvas

Rubrikos

Sekite mus per Facebook!

RSS srautas

Vorutos RSS srautas

Svetainės medis

Svetainės struktūra