EP patvirtinta direktyva įpareigos padidinti pastatų energetinį tvarumą

Autorius: Data: 2010-01-10, 07:33 Spausdinti

Nuo 2020 m. visi naujai pastatyti gyvenamieji pastatai ES turės būti energetiškai tvarūs, o nauji didesni visuomeninės paskirties pastatai tokie turės būti jau nuo 2018 m.
 
Atnaujinami pastatai turės pagal galimybes tapti tvaresni, o jų šeimininkai bus skatinami pakeisti seną šildymo ar kondicionavimo įrangą, taip pat įrengti modernius energijos skaitiklius. ES skirs lėšų minėtoms priemonėms.
Parduodant arba nuomojant patalpas, didesnes nei 500 kv. metrų, turės būti pateikiamas  energetinio tvarumo pažymėjimas (po penkerių metgų šis reikalavimas galios patalpoms nuo 205 kv. metrų). Boileriai bei kondicionavimo sistemos turės būti reguliariai tikrinamos, ar atitinka ES normas.
 
Visa tai numatyta direktyvoje, kurią antradienį (2010-05-18) patvirtino Europos Parlamentas. Dėl jos jau sutarta su ES Taryba. Šalys turės ją įgyvendinti per dvejus metus. Šis teisės aktas prisidės prie to, kad ES įgyvendintų savo įsipareigojimą iki 2020 m. penktadaliu sumažinti energijos vartojimą. Apie 40 proc. visos ES suvartojamos energijos tenka pastatams.
 
Dėl kitos susijusios direktyvos, kuri įpareigos žymėti pramoninės paskirties gaminius pagal jų energijos suvartojimo efektyvumą, Parlamentas balsuos trečiadienį, gegužės 19 dieną.
 
Lietuvoje išrinktų europarlamentarų nuomonės
 
Diskusijoje šiuo klausimu kalbėjęs Zigmantas Balčytis (Socialistai ir demokratai) teigė, jog svarstomas klausimas yra „ypač aktualus naujųjų ES šalių gyventojams, nes tose šalyse yra didžiausias skaičius senų ir energetiškai netausių gyvenamųjų namų ir pastatų, o jų gyventojai yra priversti mokėti daugiau už komunalines paslaugas“. Europarlamentaro teigimu, „artėjimas prie beveik nulinių energijos sąnaudų pastatuose reiškia, kad statytojams kartelė pakelta dar aukščiau nei buvo kalbama iki šiol diskutuojant apie pasyviųjų namų technologijas“.
 
Tuo tarpu Algirdas Saudargas (Europos liaudies partija) priminė, jog „Lietuvoje virš 80% pastatų yra statyti daugiau nei prieš 20 metų ir yra labai neekonomiški“. Pasak EP nario, „ši pastatų energetinio naudingumo direktyvos peržiūra yra labai savalaikė ir būtina esamos krizės laikotarpiu“, nes ji „sudarys palankias sąlygas optimaliau naudoti energijos išteklius ir taupyti gyventojų bei valstybės pinigus“, o „griežtesnės pastatų sertifikavimo ir informacijos teikimo taisyklės skatins gyventojus keisti savo vartojimo įpročius“. Europarlamentaras ragino numatyti efektyvias finansinės paramos priemonės ir atskirų valstybių narių, ir ES lygmeniu.
 
Europos Parlamentas patvirtino 500 mln. eurų paskolą Ukrainai
 
Antradienį, gegužės 18 d., Europos Parlamentas patvirtino 500 mln. eurų paskolos skyrimą Ukrainai, kurią stipriai paveikė ekonomikos krizė. Šios lėšos papildys Tarptautinio valiutos fondo suteiktą paramą.
Šias lėšas Ukraina turės įsisavinti per artimiausius 2,5 metus, o paskolą turės grąžinti per 15 metų. Europarlamentarai pasiekė, kad ji būtų suteikta su sąlyga užtikrinti lėšų naudojimo efektyvumą skkaidrumą bei atsakomybę. Ukraina turės numatyti specifines priemones, skirtas kovoti su sukčiavimu, korupcija ir kitokio tipo neatitikimais. Europos Komisija prižiūrės, kaip laikomasi šių sąlygų, ir informuos apie tai Parlamentą. Jo nariai taip pat pažymi, kad parama bus veiksminga tik tuo atveju, jei pagrindinės Ukrainos politinės jėgos užtikrins poitinį stabilumą ir veismingas struktūrines reformas.

Sprendimui pritarė 604 europarlamentarai, nepritarė 37, o susilaikė 16.

 
2002 m. ES jau buvo suteikusi Ukrainai 110 mln. eurų. Tuo tarpu pernai ES nutarė suteikti makrofinansinę paramą Serbijai (200 mln. eurų paskola), Bosnijai ir Hercegovinai (100 mln. eurų paskola), Armėnijai (65 mln. eurų paskola ir 35 mln. eurų išmoka) bei Gruzijai (46 mln. eurų išmoka).

Europos Parlamentas siekia privalomų drabužių kilmės etikečių

Europos Parlamentas siekia įpareigoti visoje ES privalomai nurodyti parduodamų drabužių kilmės šalį. Jie taip pat norėtų įpareigoti Europos Komisiją išnagrinėti, ar verta suvienodinti drabužių ir batų dydžių, rūbų skalbimo ar valymo būdų, taip pat ekologinį, socialinį bei saugos žymėjimą.
 

Europos Komisija kol kas siūlė tik suvienodinti etiketėse pateikiiamus naujai sukurtų tekstilės audinių pavadinimus. Vis dėlto antradienį patvirtintoje teisėkultūros rezoliuijoje (528 balsai už, 18 prieš, 108 susilaikė) europarlamentarai pasiūlė įpareigoti visoje ES privalomai žymėti drabužių kilmę etiketese. Šiuo metu toks reikalavimas yra tik kai kurių ES valstybių teisės aktuose.
 
EP nariai taip pat norėtų įpareigoti Europos Komisiją išnagrinėti, ar verta ES mastu suvienodinti drabužių ir batų dydžių, skalbimo ar valymo būdų, taip pat ekologinį (kenksmingumo aplinkai), socialinį (darbuotojų teisių paisymo) bei tekstilės gaminių saugos (degumo, pavojingumo, alergiškumo) žymėjimą.
 
Tarp kitų europarlamentarų siūlymų – išnagrinėti elektroninių etikečių galimybę, gaminio identifikavimo numerio tikslingumą (siekiant pateikti apie jį daugiau informacijos internete), taip pat standartinių gaminio sudėtį nusakančių ženklų sukūrimą (jie nurodytų, ar gaminys natūralaus pluošto, ar dirbtinio).
 
Dėl šio reglamento dar nepasiektas Parlamento ir ES Tarybos sutarimas, todėl tikėtinas antrasis svarstymas.
 
EP siūlo suvienodinti nuobaudas už vairavimo laiko pažeidimus
 
Sunkvežimių ir autobusų vairuotojai, pažeidę darbo ir poilsio laiko reikalavimus, turėtų būti baudžiami panašiai visose ES šalyse. Tai sakoma ataskaitoje, kurią antradienį patvirtino Europos Parlamentas.
 
Teisiškai neįpareigojančiame dokumente kritikuojama esama padėtis, kai nuobaudos už leistino darbo laiko viršijimą įvairiose ES šalyse labai skiriasi: nuo 58 eurų Maltoje iki daugiau kaip 5 000 eurų Airijoje, Austrijoje, Kipre ir Vokietijoje. Bulgarijoje, Danijoje, Graikijoje, Italijoje, Jungtinėje Karalystėje už pakartotinius tokio pobūdžio pažeidimus gali būti atimta teisė vairuoti. Bent penkiolikoje ES šalių numatyta galimybė tam tikrais atvejais konfiskuoti automobilį, o kelete – net įkalinti vairuotoją. Be to, vienose šalyse skiriasi vairuotojams ir ūkio subjektams taikomos bausmės, o kitose – ne. Pažeidimo sunkumas atskirose šalyse taip pat vertinamas remiantis skirtinga metodika.
 
Tokia padėtis leidžia vairuotojams ir įmonėms remtis esamais skirtumais siekiant išvengti nuobaudų, taip pat iškreipia konkurenciją. Todėl Europos Parlamentas ragina Sąjungos šalis „teisėkūros bei praktinėmis priemonėmis“ sumažinti šiuos skirtumus, taip pat dažniau tikrinti vairuotojų darbo laiką bei gausiau investuoti į šalia greitkelių esančių stovėjimo aikštelių infrastruktūrą.
Savisamdos pagrindais dirbančiųjų partneriai bus socialiai apsaugoti
 
Savisamdos pagrindais dirbančiųjų partneriai turės galimybę būti socialiai apsaugoti, o jų motinystės atostogos truks bent 14 savaičių. Tai sakoma direktyvoje, kurią antradienį patvirtino Europos Parlamentas.
pagal ją savisamdos pagrindais dirbantiesiems padedantys jų sutuoktiniai ar kiti valstybių pripažinti partneriai galės turėti ne mažesnes socialines teises negu patys dirbantieji. Ši nuostata labiausiai pasitarnaus ūkyje padedančioms moterims, taip pat dirbantiems mažose įmonėse bei menų srityje.

Moterys turės galimybę pasinaudoti iki 14 savaičių nėštumo arba motinystės atostogomis, o ar jos bus privalomos, nustatys pačios valstybės. Jos taip pat nuspręs, ar visi partneriams padedantys žmonės turės privalomai mokėti socialinio draudimo įmokas, ar jas turėtų mokėti tik norintieji gauti draudimą (kuris apims motinystę, gydymą, invalidumą bei senatvės pensiją). Valstybės taip pat galės reguliuoti socialinių išmokų dydį pagal realų asmenų indėlį darbe.

 
Dėl šios direktyvos sutarta su ES Taryba. Valstybės turės ją įgyvendinti per dvejus metus, arba per ketverius, jei joms iškiltų sunkumų.
 
ES šalys gaus išmokas už savanoriškai priimtus pabėgėlius
 
Antradienį, gegužės 18 d., Europos Parlamentas pritarė tam, kad ES šalys, savanoriškai sutikusios priimti gyventi žmones, kuriems kitoje Sąjungai nepriklausančioje valstybėje suteiktas pabėgėlio statusas, galėtų gauti Sąjungos išmoką. Dėl jos dydžio dar deramasi su valstybėmis ES Taryboje. Parlamentas taip pat pritarė Europos prieglobsčio paramos biuro įsteigimui.
Dažnai  šalyse, kuriuose jiems suteiktas pabėgėlio statusas, žmonėms būna sunku integruotis, o ir pačios šalys ne visada gali išlaikyti didelį pabėgėlių skaičių. Pabėgėliuų perkėlimas į kitą šalį gali padėti spręsti šią problemą.

Kitos išsivysčiusios pasaulio šalys – tokios kaip JAV, Kanada, Australija – priima gerokai daugiau perkeltų pabėgėlių negu ES šalys (pastarosios 2008 m. priėmė vos 6,7 proc. visų perkeltų pabėgėlių). Iš Sąjungos šalių tik Čekija, Danija, Jungtinė Karalystė, Nyderlandai, Portugalija, Prancūzija, Rumunija, Suomija ir Švedija kasmet priima pabėgėlius, kuriems toks statusas suteiktas kitose šalyje. Siekdama paskatinti valstybes, ypač naująsias Sąjungos nares, tai daryti, ES numato teikti joms finansinę paramą už kiekvieną į jas perkeltą pabėgėlį.

 
Europos Komisija siūlė išmokėti šaliai 4 tūkst. eurų už kiekvieną į ją perkeltą pabėgėlį. Tuo tarpu Europos Parlamentas siūlo ES šalims, kurios dar nedalyvauja pabėgėlių perkėlimo programoje, numatyti 6 tūkst. eurų išmoką pirmaisiais pabėgėlio apsigyvenimo metais, 5 tūkst. – antraisiais ir 4 tūkst. eurų – trečiaisiais.
 
Europarlamentarai taip pat siūlo numatyti, kad per pirmuosius dvejus metus gautus pinigus valstybės turėtų skirti ilgalaikio pabėgėlių perkėlimo programai įgyvendinti, teikdamos pirmenybę vaikams bei moterims, patyrusioms prievartą ar išnaudojimą, beglobiams nepilnamečiams, ligoniams, prievartos ar kankinimo aukoms, taip pat tiems, kuriuos svarbu perkelti siekiant juos apsaugoti. Tuo tarpu ES Taryba siekia numatyti prioritetus remiantis pabėgėlio kilmės bei pilietybės kriterijais.
 
Antradienį Parlamentas taip pat pritarė sprendimui įsteigti Europos prieglobsčio paramos biurą. Jo būstinė bus Maltos sostinėje Valetoje. Biure dirbs šios srities ekspertai, kurie teiks pagalbą valstybėms, taip pat gerins jų veiksmų koordinavimą bei informacijos mainus.
 
Europos Parlamentas ragina labiau rūpintis jaunimu
 
Antradienį, gegužės 18 d., patvirtintoje ataskaitoje Europos Parlamentas kviečia skatinti jaunų žmonių mobilumą, savanorystę ir dalyvavimą jaunimo organizacijose, taip pat kovoti su jaunimo nedarbu ir skirti daugiau dėmesio lytiniam švietimui.
 
Parlamentas ragina valstybes įtraukti jaunus žmones į jaunimo politikos formavimą ir teikti paramą jaunimo parlamentams bei taryboms. Europarlamentarai kviečia skirti daugiau dėmesio jaunimui kultūros ir žiniasklaidos srityse, taip pat įteisinti Europos jaunimo pažymėjimą, kuris suteiktų dideles nuolaidas jaunimui lankant kultūros įstaigas. EP taip pat ragina plėtoti jaunimo mobilumą, pagreitinti Europos kvalifikacijų pripažinimo sistemą bei užtikrinti socialinių garantijų perkeliamumą iš vienos ES valstybės į kitą.
 
Parlamentas reiškia susirūpinimą dideliu jaunimo nedarbu, ypač dabartinės ekonominės krizės metu. Europarlamentarai nuogąstauja, jog „dėl nesaugios darbo rinkos padėties jaunimas gali būti priverstas susilaikyti nuo šeimos kūrimo arba jį atidėti, o tai gali nulemti neigiamą poveikį demografinei raidai“. Jie ragina ekonomikos gaivinimo planuose numatyti specialias priemones jaunimui, taip pat skatinti jaunų žmonių verslumą bei mažinti jaunimo emigraciją iš jos paveiktų regionų.
 
Parlamentas kviečia skatinti jaunimo savanorystę, išplėsti Europos savanoriškosios tarnybos programą bei įteisinti Europos savanorio pažymėjimą. Savo ruožtu europarlamentarai „laikosi nuomonės, kad savanoriška veikla negali pakeisti profesinės apmokamos veiklos, bet ji turi teikti papildomą naudą visuomenei“.
 
EP ragina teikti visapusę paramą neįgaliam jaunimui, neturtingų šeimų bei emigrantų vaikams, taip pat jaunoms motinoms. Savo ruožtu europarlamentarai „pabrėžia, kad svarbu mažinti visų rūšių jaunuolių diskriminaciją, pavyzdžiui, dėl lyties, rasinės ar etninės kilmės, religijos, negalios, amžiaus ir lytinės orientacijos“. Parlamentas taip pat pažymi geresnio lytinio švietimo būtinybę ir poreikį mažinti nepilnamečių nėštumą.
 
Daugiau informacijos rasite pranešime spaudai: <EPIB_PS_2010_05_18.doc>
 
Susisiekti: Rolandas Pyragis, EP Informacijos biuras Lietuvoje, Naugarduko g. 10, 01309 Vilnius, tel. (8 5) 212 1530, 212 0766, mob. (+370) 689 53306, faks. (8 5) 261 9828

Sena Voruta



Susiję straipsniai

Comments are closed.

Lankomumas


Hey.lt - Interneto reitingai, lankomumo statistika, lankytoju skaitliukai

Archyvas

Rubrikos

Sekite mus per Facebook!

RSS srautas

Vorutos RSS srautas

Svetainės medis

Svetainės struktūra