Emilija Algaudė Bukontienė. Tilžės Akto šimtmečio šviesoje

Autorius: Data: 2018-12-18 , 09:35 Spausdinti

Emilija Algaudė Bukontienė. Tilžės Akto šimtmečio šviesoje

Emilija Algaudė Bukontienė. Romualdo Vaitkaus nuotrauka

Emilija Algaudė BUKONTIENĖ, www.voruta.lt

Šiemet Lietuva mini ne tik atkurtos valstybės šimto metų jubiliejų, bet ir Tilžės akto šimtmetį, kai buvo priimta Mažosios Lietuvos tautinės tarybos Deklaracija dėl Mažosios Lietuvos prisijungimo prie Didžiosios Lietuvos. Ta proga Karaliaučiaus lietuvių bendruomenės pirmininko Sigito Šamborskio iniciatyva Pagėgiuose organizuota konferencija, kurioje dalyvavo lietuviškos veiklos lyderiai, Karaliaučiaus krašto lietuvių kalbos ir etnokultūros mokytojai, lietuviškų ansamblių vadovai, gausus būrys svečių.

                      1998m. Lietuvos Respublikos Seimas priėmė įstatymą, kad lapkričio 30-oji yra Mažosios Lietuvos Nepriklausomybės paskelbimo diena. Šį įstatymą Dekretu patvirtino Prezidentas.

                      Konferencijos išvakarėse Pagėgių savivaldybės Vydūno bibliotekoje organizuotas baigiamasis Vydūno metų renginys. Apžiūrėjome Vydūno portretų parodą. Kintų Vydūno kultūros centro direktorė Rita Tarvydienė įdomiai kalbėjo apie Mažąją Lietuvą Vydūno šviesoje, dramaturgo ir režisieriaus kūrybinio gyvenimo kelią. Žiūrėjome Danutės Bardauskienės Jaunimo teatro studijos pasirodymą apie žymųjį filosofą, rašytoją, kultūros veikėją, išgirdome daugybę autentiškų Mažosios Lietuvos vietovardžių pavadinimų. Koncertavo Vilniaus mokytojų namų žemaičių folkloro ansamblis „Tyklė“, vadovaujamas Vitalijos Brazaitienės.

                      Kitą dieną konferencijos dalyviai, vietos gyventojai rinkosi Geležinkelio gatvėje, kur vyko paminklinio ženklo, skirto Lietuvos savanoriams, atidengimo ceremoniją. Buvo įamžintas Lietuvos savanorio, kariškio, mažlietuvių išeivijos atstovo Jono Šimkaus ir savanorio iš Panemunės miestelio Jurgio Civinsko atminimas. Dalyvavo Lietuvos karinio jūrų laivyno pučiamųjų orkestras, šaulių sąjungos nariai, pasieniečiai, Pagėgių savivaldos atstovai. Kalbėjo Lietuvos Respublikos Seimo narys Ričardas Juška, pulkininkas leitenantas, Vyčio kryžiaus kavalierius Gintaras Koryzna, evangelikų liuteronų vyskupas Mindaugas Sabutis, Pagėgių savivaldybės meras Virginijus Komskis, prisimintos savanorių kovos, iššautos atminties salvės.

                      Iškilminga Šaulių sąjungos narių ir susirinkusiųjų eisena patraukė į miesto parką prie skulptūros, skirtos Mažosios Lietuvos susijungimui su Didžiąja Lietuva.

                      Pagėgių kultūros centro fojė pristatyta paroda „Mažosios Lietuvos sūnūs, Vyties kryžiaus kavalierius Jonas Šimkus“, kurią parengė Martyno Jankaus muziejaus direktorė Liudvika Burzdžiuvienė. Sugiedoti himnai „Tautiška giesmė“, „Lietuviais esame mes gimę“, „Karaliaučiaus lietuvių himnas“ (autorė Rūta Daujotaitė Leonova), grojo Lietuvos karinio jūrų laivyno pučiamųjų orkestras, vadovaujamas Egidijaus Mikniaus. Įnešamos Lietuvos Respublikos ir Mažosios Lietuvos vėliavos. Susirinkusius sveikino Pagėgių savivaldybės meras Virginijus Komskis ir dėkojo darbo grupei, Karaliaučiaus bendruomenės pirmininkui Sigitui Šamborkskiui, įamžinant savanorių atminimą, didžiuojasi, kad yra toks regionas, turintis savo rūbą ir savo veidą.

                      Konferenciją vedė Pagėgių savivaldybės administracijos vyriausioji specialistė kultūrai Ingrida Joškienė ir Martyno Jankaus muziejaus direktorė Liudvika Burzdžiuvienė.

                      Pagrindinį pranešimą „Tilžės aktas –  Mažosios Lietuvos nepriklausomybės deklaracija (Šimtmečiui paminėti: 1918-2018)“ – skaitė dr. enciklopedininkas, Mažosios Lietuvos istorijos žinovas Algirdas Matulevičius. Pranešėjas supažindino su mažlietuvių atsiskyrimo nuo Vokietijos imperijos ir Prūsijos karalystės ištakomis, geopolitine padėtimi po Didžiojo karo, lietuvininkų valdžia – Mažosios Lietuvos tautine taryba, valstybinės reikšmės Aktu.

                      Lietuvininkai 19a. pab. – 20a. pr. buvo blogesnėje nei vokiečiai socialinėje, ekonominėje, teisinėje, religinėje, kultūrinėje padėtyje. Didžiosios Lietuvos lietuviai buvo pavergti Rusijos imperinės valdžios visose gyvenimo srityse. Lietuvininkai turėjo tam tikrą kultūrinę autonomiją, vyko jų tautinis kultūrinis sąjūdis, Mažojoje Lietuvoje buvo leidžiami žurnalai. Lietuvių tautos patriarchui Jonui Basanavičiui buvo kilusi idėja siekti lietuvių tautai laisvės. Martynas Jankus 19a. antrojoje pusėje pareiškė, kad Mažoji Lietuva norėtų būti suvienyta su Didžiąja Lietuva.

                      Baigiantis Didžiajam karui JAV prezidentas Thomas Woodrowas Wilsonas Kongrese paskelbė 14-os punktų tautų apsisprendimo Deklaraciją: užbaigti Europoje kruvinąjį karą ir užtikrinti pasaulyje taiką. Europoje ėmė formuotis tautinės valstybės. Kol Didžioji Lietuva buvo carinės Rusijos pavergta, tol lietuvininkai neketino jungtis su savo tautiečiais. Kai Lietuvos Taryba (20 narių) paskelbė Vasario 16-osios Aktą, tapo galimas glaudesnis Mažosios ir Didžiosios Lietuvos suartėjimas, juos jungė etnoteritorinis, etnokultūrinis, tautinis bendrumas.

                      1918m. kovo 13-14d. Amerikos lietuvių seimas Čikagoje priėmė nutarimą dėl Mažosios ir Didžiosios Lietuvos susijungimo nepriklausomoje Lietuvos valstybėje. Tarp lietuvininkų kilo tautinio išsivadavimo sąjūdis. Lietuvių ir vokiečių kalbomis išleistas Pašaukimas lietuvininkams: „Lietuvininkai! Pabuskit! Klausykit! Padabokit!“ Jame rašoma: „Viena giminė, viena kalba, viena žemė, viena valdžia – toks turi būti reikalavimas. Tad lietuviška giminė, lietuviška kalba ir lietuviška garbė amžinai gyvuos. Lietuva ant visados tarp palaimos ir bėdos“. Tilžėje susirinkę lietuvių tautinio sąjūdžio veikėjai ir Tautinės komisijos nariai sudarė Prūsų Lietuvos tautinę tarybą, kuri pasivadino Mažosios Lietuvos tautine taryba (MLTT). Jos pirmininku išrinktas Prūsijos landtago deputatas, evangelikų liuteronų kunigas dr. Vilius Gaigalaitis.

                      Lapkričio 30 diena – viena reikšmingiausių, svarbiausių Mažosios Lietuvos istorijoje. Tilžėje susirinkę 24 MLTT nariai paskelbė atsiskyrimo nuo Vokietijos ir prisijungimo prie lietuvių tautos kamieno – prie Lietuvos valstybės Deklaraciją, kitaip Tilžės aktą. Kaip ir Vasario 16-osios Aktas, jo tekstas trumpas, bet politiškai ir tautiškai prasmingas. Tai testamentas, turintis teisinę galią, istorinę reikšmę dabarčiai. Reikalaujama Mažąją Lietuvą priglausti prie lietuvių tautos kamieno – Didžiosios Lietuvos, jau atkūrusios savo valstybę.

                      Ši lietuvių tautos valios išreiškimą dar reikėjo įgyvendinti praktiškai, tai buvo itin sudėtinga. Lietuvos Respublikos delegacija įteikė Paryžiaus taikos konferencijos pirmininkui, Užsienio reikalų ministrui G. Clemenceau Memorandumą, kuriuo prašoma pripažinti Mažąją Lietuvą Lietuvos valstybei. Lietuvos Respublikos delegacija laiške sąjungininkų (Antantės šalių) kariuomenės vyriausiajam prancūzų maršalui F. Fochui prašė atiduoti Nemuno žemupį su Klaipėdos uostu.

                      Pagal taikos sutartį nuo Vokietijos ir jos Rytų Prūsijos provincijos atskirta tik lietuviškiausia Mažosios Lietuvos šiaurinė dalis, pavadinta Klaipėdos kraštu, vienintelis Lietuvos išėjimas į Baltijos jūrą. Tačiau Antantės blokas Klaipėdos kraštą pavedė administruoti Prancūzijai, kuri buvo Lenkijos sąjungininkė ir gynėja. Lenkija pretendavo į Klaipėdos kraštą, ypač į uostą. Tuo buvo nepatenkinti ne tik krašto lietuvininkai ir vokiečiai, bet ir pati Vokietija, Todėl vyko smarki diplomatinė kova.

                      1922m. gruodžio 22d. iš MLTT narių sudarytas Vyriausiasis Mažosios Lietuvos gelbėjimo komitetas jo pirmininkas Martynas Jankus buvo vienas sukilimo Klaipėdos krašte organizatorių ir koordinatorių. Lietuvos Respublikos prezidentas Antanas Smetona sukilimo išvakarėse rašė: „Didžiosios ir Mažosios Lietuvos lietuviai tuojau privalo veiksmu įrodyti, jog lenkiškas Antantės nusistatymas nebus jokiu būdu priimtas. Tad Dievui padedant ginkime tai, kas mums ir mūsų vaikams gerą ateitį lemia.“

                      1923m. sausio 7d. Vyriausiasis Mažosios Lietuvos gelbėjimo komitetas Atsišaukime į pagalbą pakvietė Lietuvos šaulius. Tai buvo oficialus pretekstas į Klaipėdos kraštą pasiųsti šaulius ir civiliais drabužiais perrengtus Lietuvos kariuomenės kariškius savanorius. Sukilo ir aktyviausieji lietuviai (kovėsi ir lakūnas kapitonas Steponas Darius).

                      Sausio 9d. Šilutėje Vyriausiasis Mažosios Lietuvos gelbėjimo komitetas paskelbė Manifestą, kad vokiškoji Klaipėdos Direktorija (vykdomoji valdžia) paleidžiama, o krašto valdžia perima VMLGK. Po laimėto 1923m. sausio 10-15d. vykusio sukilimo prieš Prancūzijos okupaciją ir po VMLGK sušaukto Šilutės seimo, kur dalyvavo net 120 delegatų, Deklaracijos, kuria išreikštas Klaipėdos krašto gyventojų noras susijungti su lietuvių tautos kamienu. Klaipėdos kraštas vėliau autonomijos teisėmis buvo prijungtas prie Lietuvos valstybės. Teisiškai tai padaryta pagal Klaipėdos krašto Konvenciją. Remiantis jos priedu – Klaipėdos krašto statutu Klaipėdos krašte nustatyta autonomijos jurisdikcija. Taip mažlietuvių ir didžlietuvių pastangomis šiaurinė Mažos Lietuvos dalis susijungė su atkurtos Lietuvos valstybe. Mažosios Lietuvos pagrindinė dalis – Karaliaučiaus kraštas, deja, liko Vokietijos sudėtyje. M. Jankus rašė:

                      Valdė mus kryžeiviai, lenkai,

                      Valdė mus visokie stonai.

                      Šiandien viršus mūsų rankose,

                      Šiandien mes lietuviai ponai.

                      Taip apie Klaipėdos sukilimą, Tilžės aktą ir jo reikšmę kalbėjo dr. A. Matulevičius.

                      Pagėgių krašto Garbės pilietis, Mažosios Lietuvos paveldo tyrėjas dr. Martynas Purvinas pažymėjo, kad lapkričio 30-oji – ypatinga diena, neveltui ji švenčiama Pagėgiuose, kurie buvo laikomi Tilžės priemiesčiu. Dr. M. Purvinas dėkojo organizatoriams, pagerbusiems Tilžės akto šimtmetį.

                      Rasos Šimkutės, majoro Jono Šimkaus giminaitės, pranešimo tema – „Lietuvininko tvirtybė. Majorą Joną Šimkų prisimenant“. P. Rasa papasakojo apie J. Šimkaus gyvenimą ir veiklą. Jis gimė Tilžės apskrityje Vydutaičių kaime, mirė Detroite (JAV). Tarnavo vokiečių kariuomenėje, vėliau stojo savanoriu į Lietuvos kariuomenę, gavo leitenanto laipsnį. Dalyvavo LR Nepriklausomybės kovose su lenkais ir bolševikais. Į atsargą išėjo, turėdamas majoro laipsnį. 1944m. pasitraukė į Vokietiją, po penkerių metų išvyko į Detroitą. Veikė lietuvių šaulių sąjungoje, prisidėjo prie evangelikų liuteronų veiklos. Apdovanotas LR Vyties kryžiaus, Gedimino ordinais, medaliais.

                      Pranešėja susirinkusiųjų Šimkų giminės vardu padėkojo Lietuvos šaulių sąjungos išeivijoje Centro valdybos nariui Ernestui Lukoševičiui ir visiems, prisidėjusiems prie J. Šimkaus ir J. Civinsko atminimo įamžinimo.

                      Dr. Milda Janiūnaitė kalbėjo apie Jurgį Gerulį, mokslininką, garsųjį pasaulio baltistą, gimusį Ragainės apskrityje, Jogauduose. Studijavo Karaliaučiaus ir Berlyno universitetuose, apsigynė daktaro disertaciją apie prūsiškus Sembos vietovardžius, Kaune išleido M. Mažvydo raštus. Tai Karaliaučiaus universiteto profesorius, rektorius. Kaip žmogus prieštaringa, tragiško likimo asmenybė, dalyvavo abiejuose pasauliniuose karuose.

                      Karaliaučiaus lietuvių bendruomenės pirmininkas Sigitas Šamborskis sakė, kad šie metai ne tik Tilžės akto šimtmetis, Vydūno metai, bet ir Karaliaučiaus lietuvių bendruomenės 30-metis. Pirmininkas prisiminė lietuviškos veiklos ištakas Karaliaučiaus krašte, kai buvo organizuota pirmoji lietuviška vakaronė, išaugusi į Vydūno draugiją, surengta Vydūno šventė, steigiami lietuvių kalbos būreliai, lietuvių folkloro ansambliai, vaikų ir jaunimo stovyklos, surašinėjami krašto lietuviai, išleisti pirmieji laikraščiai, rengiamos lietuvių kultūros šventės, pradėjo veikti lietuvių kalbos ir etnokultūros fakultatyvai, sekmadieninės mokyklos. P. Sigitas palietė ir aktualias problemas: krašte mažėja lietuvių, neįsteigta lietuviška mokykla, kai kuriose mokyklose neleidžiama vesti lietuvių kalbos ir etnokultūros fakultatyvų. Pirmininkas kritikavo tautiečių pasyvumą ginant lietuvių kalbos teises, tėvai neišmoko savo vaikų gimtosios kalbos. Jis pasidžiaugė, kad srityje ~800 vaikų mokosi lietuvių kalbos, veikia vasaros stovyklos, meno saviveiklos kolektyvai dalyvauja Lietuvoje dainų šventėse. Pranešėjas padėkojo likimui, kad suvedė su šiuo kraštu. Tylos minute buvo pagerbti mirusieji šio krašto mokytojai.

                      Konferencijos metu vyko šventinis teletiltas tarp Tilžės akto šimtmečio paminėjimo Pagėgiuose ir Šilutėje.

                      Aktorius Petras Venclovas ir etnologė dr. Daiva Šeškauskaitė atliko poetinę impesiją, skirtą Vydūno 150-osioms gimimo metinėms.

                      Žiūrėjome dokumentinius filmus „Tilžės aktas“, „Lūkesčių metai“, „Tilžės šventė“, „Donelaitis“.

                      Mažosios Lietuvos lietuvybės puoselėtojams buvo įteikti Tilžės akto šimtmečiui sukurti atminimo medaliai.

                      Apie lietuvybės puoselėjimą kalbėjo Karaliaučiaus krašto katalikų bažnyčios kunigas kanauninkas Anupras Gauronskis ir padėkojo už gautą apdovanojimą.

                      Kitą dieną Pagėgiuose Šv. Kryžiaus bažnyčioje buvo aukojamo Šv. Mišios už Mažąją Lietuvą.

                      Prienų rajono Želkūnų bendruomenės centro mėgėjų teatras „Veidrodis“ (vadovas Jonas Grabauskas) konferencijos dalyviams parodė Vydūno komediją „Numanė“, kurioje atsispindi lietuvių ir vokiečių santykiai, kritikuojamas lietuvių nutautėjimas.

                      Koncertavo Vilniaus mokytojų namų žemaičių folkloro ansamblis „Tyklė“ (vadovė Vitalija Brazaitienė), Lenkijos lietuvių etninės kultūros draugijos ansamblis „Alna“ (vadovas Vytautas Batvinskas), Tilžės Vydūno draugijos ansamblis „Birutė“ (vadovas Kazimieras Kavolis), Tilžės Birutės draugijos ansamblis „Tilzita“ (vadovė Eugenija Jucienė), Karaliaučiaus L. Rėzos lietuvių draugijos ansambliai „Penki vaikee“ ir „Gabija“ (vadovas Algirdas Karmilavičius), Raudondvario kultūros centro folkloro ansamblis „Piliarožė“ (vadovas Vilius Marma). Vydūno giesmes giedojo Kauno giedotojų grupė „Kadujo“ (vadovė etnologė dr. Laura Lukenskienė).

                      Projektą rėmė Pagėgių savivaldybės administracija, Lietuvos kultūros taryba, Lietuvos šaulių sąjunga, Lietuvos šaulių sąjunga išeivijoje, Mažosios Lietuvos fondas ir draugija Čikagoje, „Draugo“ laikraščio redakcinė kolegija. Vakaronėje „Senojoje girioje“ vakarą vedė Klaipėdos grupė „Chemija“.

                      Ačiū pagrindiniam renginio organizatoriui, nestokojančiam kūrybiškumo ir organizuotumo, Sigitui Šamborskiui, kad galėjome pabendrauti, praplėsti savo akiratį, plačiau sužinoti apie Mažąją Lietuvą, jos istoriją ir įžymius visuomenės veikėjus, Ačiū pagėgiškiams, merui Virginijui Komskiui, kuris visas konferencijos dienas buvo su mumis, už šiltą, nuoširdų priėmimą, koncerto dalyviams ir visiems prisidėjusiems prie sklandaus konferencijos darbo.

 

Mažoji Lietuva , ,



Post Your Comments

Susiję straipsniai

Lankomumas


Hey.lt - Interneto reitingai, lankomumo statistika, lankytoju skaitliukai

Archyvas

Rubrikos

Sekite mus per Facebook!

RSS srautas

Vorutos RSS srautas

Svetainės medis

Svetainės struktūra