Pagrindinis puslapis Autoriai Stadalnykaitė Irma Elektrėnuose pristatyta knyga apie Kazokiškių Dievo Motinos stebuklus

Elektrėnuose pristatyta knyga apie Kazokiškių Dievo Motinos stebuklus

Elektrėnuose pristatyta knyga apie Kazokiškių Dievo Motinos stebuklus

 

Vasario 9 d. penktadienį Elektrėnų viešojoje bibliotekoje buvo pristatyta 2017 m. pabaigoje „Vorutos“ fondo išleista knyga „Kazokiškių Marija – Dievo malonės pilnoji“, kurios rankraštis 300 m. saugotas Kazokiškių Švč. Mergelės Marijos Nugalėtojos bažnyčioje.

 

Praeito penktadienio vakarą jaukiose Elektrėnų bibliotekos patalpose susirinko gausus būrys žiūrovų, besidominčių savo krašto istorija. „Vorutos“ fondo vyr. redaktorius Juozas Vercinkevičius džiaugėsi, kad jiems atsirado laimė išleisti tokią vertingą knygą. Jam antrino ir dr. Tojana Račiūnaitė, kurį  išnagrinėjo XVIII a. rankraštį, atliko mokslinį tyrimą, įvadinį straipsnį knygai ir vietovardžių bei asmenvardžių paaiškinimus, rodykles. „Ši knyga, – kaip sakė mokslininkė – padės suprasti, kuo gyveno, tikėjo ano metu žmonės. Dauguma atras jiems pažįstamas vietines pavardes, vietoves.“ Galiausiai perskaitę knygą, suprantama, kad ir mes patys ne daug skiriamės nuo to laikmečio žmonių – sunkiomis gyvenimo sąlygomis dauguma mūsų irgi kreipiasi Dievo Motinos pagalbos.

Ypač leidiniu džiaugėsi Kazokiškių Švč. Mergelės Marijos Nugalėtojos bažnyčios kleb. Alfonsas Kelmelis, atnešęs visiems parodyti, kaip atrodo vertingas rankraštis. „Svarbiausia, kad šį turtą mes išsaugojome ateities kartoms ir jis nedings, – teigė klebonas.  Elektrėnų savivaldybės meras Kęstutis Vaitukaitis pats prisipažino, kad yra meldėsis prie Kazokiškių Dievo Motinos paveikslo, kad jam buvo svarbu išsaugoti šį tikėjimo ir vilties liudijimą.

VšĮ „Vorutos“ fondas atiduoda šią knygą į skaitytojų rankas.

Žemiau publikuojame knygos redaktorės Irmos Stadalnykaitės pasisakymą knygos pristatymo metu:

Nuo 1991 m. knygas leidžianti viešoji įstaiga „Vorutos“ fondas didžiuojasi gausiu Lietuvos Bažnyčios istorijai skirtų leidinių aruodu. Jame rasime šešiolika Lietuvos parapijoms, dvasininkams skirtų istorinių apybraižų, dvi veikiant stebuklingiesiems Švč. Mergelės Marijos paveikslams įvykusių stebuklų knygas, perspausdintą stebuklingojo Trakų Švč. Mergelės Marijos paveikslo vainikavimo popiežiaus atsiųstomis karūnomis iškilmių aprašymą, beveik kasmet nuo 2008 m. pasirodančių Trakų Dievo Motinos – Lietuvos Globėjos – kalendorių, Trakų Švč. Mergelės Marijos Apsilankymo bazilikos atvirukų ir 2009 m. vykusios šios šventovės fotografijų parodos katalogą. Fondas išleido tris kunigo Prano Bieliausko dienoraščio dalis: „Vilniaus dienoraštis 1915–1919 (2009)“, „Valkininkų bažnyčia ir vienuolynas (2004)“, „Iš Slabados kaimo į Vilniaus katedrą: Kunigo P. Bieliausko užrašai 1883–1911 m.“ (2013), taip pat tris publicisto, Lietuvos Bažnyčios istorijos tyrėjo Vytauto Valentino Česnulio knygas: „Kalesninkų parapijos atgimimas: Kalesninkų bažnyčios statytojas ir lietuviškos mokyklos įkūrėjas kunigas Mykolas Rudzis“ (2013), „Nutilę varpai (2015)“, „Kanauninkas Klemensas Maliukevičius“ (2016). Svarbu paminėti Viktoro Aleknos 1996 m. išleistą knygą „Nepriklausomybės akto signataras kun. Alfonsas Petrulis“, 1993 m. Antano Patacko knygą apie kunigą Ambraziejų Jakavonį, fondo steigėjo, leidėjo ir vyriausiojo redaktoriaus Juozo Vercinkevičiaus sudarytas knygas: „Mons. Vytautas Pranciškus Rūkas“ (2005), „Mokėkime laukti ir augti: Kardinolo Vincento Sladkevičiaus asmenybės ir veiklos bruožai“ (2014). Palūšės bažnyčios ir parapijos istorija aprašyta 1996 m. fondo išleistoje kun. Vaclovo Aliulio parengtoje knygoje Pivašiūnų bažnyčios ir parapijos istorija – kun. Jono Kaušylos parengtoje ir 1994 m. fondo išleistoje knygoje „Žalias miškas gyvas“, o štai Alfonso Merkio parengta Švenčionių dekanato Strūnaičio bažnyčios istorija išleista 1997 m. Pirmasis Trakų Švč. Mergelės Marijos Apsilankymo Bažnyčiai ir stebuklingajam paveikslui skirtas kalendorius išleistas 2009 m. bažnyčios 600 metų (skaičiuojant nuo 1409 iki 2009 m.) proga, jį sudarė Dana Buinickaitė ir Juozas Vercinkevičius. 2016 m. į Lietuvą atvykus Vatikano valstybės sekretoriui kardinolui Pjetrui Parolinui, jam buvo įteikta taip pat fondo išleista knyga lotynų kalba, kurioje pateikiamos Trakų Dievo Motinos paveikslo vainikavimo iškilmės aprašymo, pirmąkart išspausdinto 1719 m. Jėzaus draugijos universiteto spaustuvėje, Vilniuje, faksimilės.

Baigiantis 2017-iems metams „Vorutos“ fondas išleido knygą „Kazokiškių Marija – Dievo malonės pilnoji“, kurios rankraštis 300 m. saugotas Elektrėnų savivaldybėje esančioje Kazokiškių Švč. Mergelės Marijos Nugalėtojos bažnyčioje. Išleisti jį  pasiūlė daugiau nei dešimtmetį Vievio Šv. Onos bažnyčios klebono ir Kazokiškių Švč. Mergelės Marijos Nugalėtojos bažnyčios administratoriaus pareigas einantis kun. Alfonsas Kelmelis. Dera priminti, kad 2013 m. „Vorutos“ fondas perleido Trakų Dievo Motinos stebuklų knygą, parengta kun. Simono Mankevičiaus lenkų kalba ji buvo pirmąkart išspausdinta Tėvų bazilijonų spaustuvėje 1645 m., tad Kazokiškių stebuklų knyga – antroji fondo išleista stebuklų knyga.

Dar 2016 m. „Vorutos“ fondas ėmėsi ieškoti finansinių rėmėjų būsimos Kazokiškių Švč. Mergelės Marijos Nugalėtojos stebuklų knygos leidybai. Susipažinęs su rankraščiu Elektrėnų savivaldybės meras Kęstutis Vaitukaitis suprato neabejotiną jo svarbą Kazokiškių Švč. Mergelės Marijos Nugalėtojos parapijai, Elektrėnų savivaldybei, o drauge ir visai Lietuvai, tad pažadėjo 3 000 Eur paramą. Parengus gerai motyvuotą projektą ir pateikus jo paraišką Kultūros paveldo departamentui prie LR kultūros ministerijos (direktorė Diana Varnaitė), projektui įvykdyti paskirta 3500,00 Eur suma. Bevykdant projektą, jo apimtys didėjo. Knyga išleista dvigubai didesniu nei planuota – 1 000 egzempliorių – tiražu, taip pat nuspręsta leidinyje pateikti ne vien rankraštinio teksto vertimą į lietuvių kalbą, bet ir spaudai parengtą originalų tekstą senąja lenkų ir lotynų kalbomis.

Rankraštį iššifravo ir tekstą lenkų kalba spaudai parengė baltų literatūros tyrinėtoja, Poznanės Adomo Mickevičiaus Kalbotyros instituto Baltistikos skyriaus mokslo darbuotoja dr. Justina Prusinovska. Beje, puikiai mokanti ir lietuvių kalbą. Iš lenkų kalbos į lietuvių kalbą tekstą vertė Punske gyvenanti, Suvalkuose dirbanti Jolanta Jurkūnaitė, o teksto intarpus lotynų kalba vertė Vilniaus universiteto doktorantas, Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekos Rankraščių skyriaus archyvaras-fondų saugotojas Karolis Tumelis. Dizaino darbus atliko Vilniuje įsikūrusi Neringos Jarmalienės vadovaujama dizaino įmonė – UAB „Aktin“, iš Punsko kilusi dizainerė, dailininkė Alicija Makauskaitė-Širvinskienė.

XVIII a. rankraštį išnagrinėjo, mokslinį tyrimą atliko, įvadinį straipsnį knygai ir vietovardžių bei asmenvardžių paaiškinimus, rodykles parengė menotyrininkė, Vilniaus dailės akademijos Dailėtyros instituto direktorė dr. Tojana Račiūnaitė, kuri yra ir 2014 m. pasirodžiusios monografijos „Atvaizdo gyvastis: Švč. Mergelės Marijos stebuklingųjų atvaizdų patirtis Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje XVII–XVIII a.“ autorė.

Ši knyga – tai neįkainojamas dvasios turtas, lobis, iš kurio sužinome, kuo gyveno mūsų krašto gyventojai prieš 300 metų, kuo tikėjo… Tai neįkainojamas šaltinis ir mokslo tyrimams, todėl reikia dėkoti rankraštį išsaugojusiems žinomiems ir nežinomiems Kazokiškių Švč. Mergelės Marijos Nugalėtojos bažnyčios klebonams.

Leidėjai dėkoja kun. Alfonsui Kelmeliui, Kultūros paveldo departamentui prie Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos, jo direktorei Dianai Varnaitei, Elektrėnų savivaldybės merui Kęstučiui Vaitukaičiui ir administracijai, knygos pristatymus surengusioms Trakų rajono ir Elektrėnų savivaldybių viešosioms bibliotekoms, žinią apie Kazokiškių Švč. Mergelės Marijos Nugalėtojos stebuklus skleidusiems laikraščiams „Elektrėnų kronika“ ir „Elektrėnų žinios“, visiems kitiems prisidėjusiems.

Jolanta ZAKAREVIČIŪTĖ, Trakai

Naujienos iš interneto