Ekspertų dėmesys Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Europos dinastinių ryšių tradicijoms

Autorius: Data: 2012-10-01, 14:02 Spausdinti

2012 m. spalio 4-5 dienomis Vilniuje Valdovų rūmų muziejuje vyks tarptautinė mokslinė konferencija „Lietuva–Lenkija–Švedija: Europos dinastinės jungtys ir istoriniai-kultūriniai ryšiai“. Ji skirta Suomijos kunigaikščio Jono Vazos ir Lietuvos bei Lenkijos princesės Kotrynos Jogailaitės vedybų 450 metų sukakčiai. Tai pirmas Vilniaus konferencijų ciklo „Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė ir Europos dinastinių ryšių tradicijos“ renginys.

2012 m. sukanka 450 metų nuo 1562 m. spalio 4 d. Vilniuje įvykusių Lenkijos karaliaus ir Lietuvos didžiojo kunigaikščio Žygimanto Augusto sesers Kotrynos Jogailaitės ir Suomijos kunigaikščio Jono Vazos vedybų. Šios jungtuvės, vykusios Vilniaus katedroje ir iškilmingai švęstos Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmuose Vilniaus žemutinėje pilyje, įkūnijo dviejų dinastijų – Jogailaičių ir Vazų – giminystę bei sąjungą. 1569 m. Jonas Vaza buvo karūnuotas Švedijos karaliumi Jonu III Vaza, o Kotryna Jogailaitė tapo Švedijos karaliene. Jų sūnus Žygimantas Vaza buvo išrinktas Lenkijos karaliumi, o 1588 m. pripažintas ir Lietuvos didžiuoju kunigaikščiu. Vienas iš svarbiausių argumentų buvo Žygimanto Vazos kilmė ir giminystės ryšiai su besibaigiančia Gediminaičių-Jogailaičių dinastija. Ištisus 80 metų Lietuvą ir Lenkiją valdę Vazų dinastijos atstovai visada pabrėždavo, kad jų motina ir senelė Švedijos karalienė Kotryna buvo kilusi iš Jogailaičių dinastijos.

„Tad čia, Vilniuje, užsimezgė Vazų dinastijos saitai ne tik su Lietuva, bet ir su Lenkija, taip pat prasidėjo šios dinastijos atstovų įsitvirtinimas ne tik Šiaurės, bet ir Vidurio Rytų Europoje, – teigė Nacionalinio muziejaus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmų direktorius dr. Vydas Dolinskas. – Vazų dinastijos valdymas, Abiejų Tautų Respublikoje trukęs net 80 metų, buvo labai permainingas. Jis siejamas su Baroko epochos kultūros ir meno idėjų sklaida, tarptautiniu valstybės aktyvumu, karinėmis pergalėmis bei nesėkmėmis. Vazų ryšiai su Gediminaičiais-Jogailaičiais, Habsburgais ir kitomis Europos dinastijomis skatina plačiau ir įdėmiau pažvelgti į dinastinius ryšius ir jų reikšmę valstybių bei tautų raidai.“

Todėl, minint Gediminaičių-Jogailaičių ir Vazų dinastijų sąjungos sukaktį, rengiama tarptautinė mokslinė konferencija, kuri skiriama vėlyvųjų Viduramžių ir ankstyvųjų Naujųjų laikų Europos dinastijoms, jų įtakai valstybių politinei, socialinei ir kultūrinei raidai bei jų tarpusavio ryšiams. Daugiausia dėmesio konferencijos dalyviai skirs su Lietuvos istorija susijusioms dinastijoms bei jų atstovams. Dvidešimt pranešėjų atstovauja aštuonioms Europos valstybėms. Garsūs istorikai, genealogijos ir heraldikos, architektūros ir dailės istorijos, literatūros bei muzikos tyrinėtojai aptars bendresnius dinastinės valdžios ir kultūros klausimus, nagrinės įvairius Europos šalių dinastinės politikos aspektus: tarptautinius ryšius, valstybinius santykius, diplomatiją, meninius mainus bei kultūrinį paveldą. Nemažai dėmesio bus skiriama ir dinastijų tradicijų formoms – dvaro gyvenimui, ceremonialui, valdžios ženklams.

Konferenciją organizuoja Nacionalinis muziejus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai, Lietuvos istorijos institutas, Vilniaus universitetas.

Partneriai – Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija, Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarija, Lenkijos institutas Vilniuje.

Konferenciją globoja Lietuvos užsienio reikalų ministras Audronius Ažubalis, Lenkijos ambasadorius Lietuvoje Janusz Skolimowski, Švedijos ambasadorė Lietuvoje Cecilia Ruthström-Ruin.

Konferencijos rėmėjai – Lietuvos mokslo taryba, Kultūros paveldo departamentas, Švedijos Karalystės ambasada Lietuvoje, Vokietijos Federacinės Respublikos ambasada Lietuvoje, AB „Lietuvos dujos“. Įėjimas į konferenciją – laisvas. Oficialios konferencijos kalbos – lietuvių ir anglų (bus verčiama sinchroniškai).

Plačiau apie konferenciją:

http://www.valdovurumai.lt/lankytojams/renginiai/tarptautine-moksline-konferencija-lietuva-lenkija-svedija-europos-dinastines-jungtys-ir-istoriniai-kulturiniai-rysiai#.UGKmrLIaPp9

Apie Valdovų rūmų muziejų

Nacionalinis muziejus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai yra 2009 m. įkurtas istorinės rezidencijos pobūdžio muziejus. Į atkurtus Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmus ir įrengtas nuolatines jų ekspozicijas planuojama pakviesti 2013 metais. Kol vyksta atkuriamų rūmų statybos darbai, Valdovų rūmų muziejaus parodos ir renginiai organizuojami Taikomosios dailės muziejuje (Arsenalo g. 3A) arba kitose Vilniaus bei visos Lietuvos kultūros erdvėse. Vilniaus Žemutinės pilies teritorijos archeologiniai radiniai yra kruopščiai registruojami, konservuojami ir restauruojami. Jų, kaip ir kitų Valdovų rūmų muziejaus vertybių, rinkiniai formuojami atsižvelgiant į istorines paveldo išsaugojimo realijas, numatytas institucijos funkcijas ir būsimų ekspozicijų turinį. Per ketvirtį amžiaus Vilniaus Žemutinės pilies teritorijoje atliekamus nuoseklius tyrimus buvo sukaupta daug ir itin vertingų radinių bei kitos istorinės medžiagos, kuri šiandien verčia koreguoti ir netgi perrašyti Lietuvos ankstyvosios mūro architektūros, Gotikos, Renesanso, ankstyvojo Baroko epochų istoriją, naujai pažvelgti į valdovo dvaro gyvenimo ir kultūros raidą.

Daugiau informacijos: Jūratė Vaičiuvienė, Komunikacijos koordinatorė, tel. (8 5) 262 2645, mob. + 370 614 47 418, el. p.: j.vaiciuviene@valdovurumai.lt

Tomo Urbelionio nuotr.

Valdovų rūmų muziejus , , , , , , , , , , , , ,



Susiję straipsniai

Comments are closed.

Lankomumas


Hey.lt - Interneto reitingai, lankomumo statistika, lankytoju skaitliukai

Archyvas

Rubrikos

Sekite mus per Facebook!

RSS srautas

Vorutos RSS srautas

Svetainės medis

Svetainės struktūra