Ekspertai ar paveldo naikintojai Klaipėdoje?

Autorius: Data: 2010-01-10, 07:33 Spausdinti

Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybai, Kultūros paveldo departamento direktoriui, Kultūros paveldo departamento Klaipėdos teritoriniam padaliniui

Ekspertai ar paveldo naikintojai Klaipėdoje?
 (Atviras laiškas)

2006 03 31 užkabinus metaliniais lynais, traktorius  nugriovė paskutinė valstybės saugomos nekilnojamosios kultūros vertybės – pastato Herkaus Manto g. 20 – fasadinę sieną. Šio pastato architektūrinę bei istorinę vertę jau apibrėžė žymus Klaipėdos paveldo tyrinėtojas Jonas Tatoris knygoje „Senoji Klaipėda: urbanistinė raida ir architektūra iki 1939 metų“. Tai buvo vienas iš nedaugelio išlikusių XVIII a. Klaipėdos pastatų. Jis buvo pastatytas 1781 m. Jame įsikūrė miesto prieglauda-ligoninė. XIX a. vid. pastate buvo moterų prieglauda (p.219). Šis namas – vienas seniausių iki šio pavasario išlikusių sveikatos-slaugos įstaigos pastatų Klaipėdoje. Nors yra nuomonių apie šio pastato rekonstrukciją ar išplėtimą XIX a. pabaigoje, tai nesumenkina jo istorinės vertės: 1905–1908 m. jame veikė pirmoji Klaipėdos krašte mokytojų seminarija, profesionaliai ruošusi pedagogus (p.211), 1920–1936 m. – pirmoji Klaipėdos miesto biblioteka, kuri tapo kultūrinio gyvenimo centru (p.234). Manoma, kad 1926 m. name pradėjo darbą pirmasis Klaipėdoje muziejus (p.234). Pastaraisiais metais šiame name veikė restoranas „Lūja“. Pasak poeto Maironio, „banga gena bangą…“ – netrukus, per šv. Velykas, ekskavatoriumi buvo pradėtas naikinti ir pirmasis Klaipėdos garo mašinomis varomas malūnas Tilžės gatvėje. XVII a. piešiniai ir planai patvirtina tankų šios teritorijos užstatymą. Čia buvo vadinamas Lietuvių priemiestis. Nuo XVIII a. pradžios čia stovėjo gamybinių pastatų kompleksas. 1910 m šiame sklype buvo pastatytas garo arba ugnies malūnas. Malūnas buvo išplėstas 1929 m. ir 1946–1970 m. pristačius priestatus veikė iki 2000 m. Atrodytų, kad vien žodžių „pirmasis (-oji)“ ir „vienas seniausių“ turėtų užtekti istorijos paminklams saugoti. Panašiai buvo naikinamas Mažosios Lietuvos paveldas pokariu bei sovietmečiu – sovietiniais tankais sugriautos lietuvininkų Jokūbo evangelikų liuteronų bažnyčios sienos, organizuotos Jūreivystės mokyklos kursantų talkos ardė Vitės kapines, „Klaipėdos“ viešbučio projektuotojų užgaida nuversta Senoji gaisrinė. 2006 m. griovimo atvejai sukėlė pasipiktinimą ir buvo plačiai miesto visuomenės aptarinėjami. Kartu abu atvejai parodė dalies Klaipėdos paveldosaugos ekspertų nekompetentingumą, galimą sąmoningą viešųjų ir privačių interesų painiojimą ar net galimus korupcinius ryšius.
2006 04 08 dėl Herkaus Manto g. 20 („Lūjos“) precedento grupė Klaipėdos miestiečių kreipėsi atviru laišku „Dėl istorinio Mažosios Lietuvos paveldo naikinimo Klaipėdos mieste“ į Kultūros paveldo departamento (toliau KPD) direktorių, Kultūros paveldo departamento Klaipėdos teritorinį padalinį, Klaipėdos apygardos prokuratūrą, Klaipėdos miesto merą, Klaipėdos miesto savivaldybės paveldosaugos skyrių. Jame buvo reikalaujama išaiškinti ir įvardinti kaltuosius, įvertinti padarytą žalą bei atkurti -restauruoti tai, kas sunaikinta. Dėl to paties 2006 05 26 į minėtąsias institucijas vėl kreipėsi susibūrusios Klaipėdos miestiečių iniciatyvinės grupės susirinkimas. Buvo konstatuota, kad Klaipėdos apygardos prokuratūra perdavė paklausimą Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūros civilinių bylų skyriaus vyr. prokurorei Loretai Mėčienei. Savivaldybės atstovai raštiškai informavo apie tai, kad leidimo griauti paminklą savininkui neišdavė. Tą patį teigė ir KPD teritorinio padalinio atstovai. Nei viena institucija iki šiol neįvardino nusikaltimo kaltininko (-ų) bei jo bendrininkų. Jie liko nenubausti, žala paveldui nenustatyta, restauravimo darbai nepradėti. 2006 07 13 Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūros civilinių bylų skyriaus vyr. prokurorės L. Mėčienės nutarime pateikta medžiaga patvirtino prielaidas apie dalies Klaipėdos paveldosaugos ekspertų nekompetentingumą, galimą sąmoningą viešųjų ir privačių interesų painiojimą ar net galimus korupcinius ryšius.
Visas šio dokumento tekstas paskelbtas internete adresu: http://klaipedosbalsas.eforum.lt/viewtopic.php?p=102#102 Pasigedome vertinimo, kodėl naikinama valstybės saugoma nekilnojamosios kultūros vertybė, kas tai inicijavo, kaip tai vyko, žalos atlyginimo ir įvertinimo, tiesioginio leidimo griauti nebuvimo (išduoto Klaipėdos miesto savivaldybės, Statybos inspekcijos ir KPD) bei atsakomybės už susidariusią padėtį problemos sprendimo.  Net formaliai vertinant pateiktą dokumentaciją kaip teisiškai tvarkingą, jų turinys rodo galimą ekspertų šališkumą bei jų viešųjų ir privačių interesų nesuderinamumą.
Aukščiau minėtas dokumentas leidžia kelti įvairius klausimus. Kodėl 2005 07 18 išduodant statybos leidimą UAB „Borita“, UAB „Boritila“, UAB „Irita“ ir UAB „Uostamiesčio projektas“ rengiant projektą restauracijai-pritaikymui iš karto nebuvo atliktas techninės būklės įvertinimas? O jeigu toks ir buvo, tada kodėl apie 80 cm gylio pamatus buvo sužinota tik 2006 03 16? Jei buvo atliekami archeologiniai tyrimai, kodėl nebuvo ištirtas pastato pamatų gylis? O gal atsakymas slypi UAB “Uostamiesčio Projektas” projektų vadovo architekto E. Andrijausko siekiuose? Prie Manto 20 prijungtame sklype UAB “Uostamiesčio Projektas” rengiamame projekte buvo numatoma iškelti aštuonių aukštų daugiabutį, o 2005 12 07 “Klaipėdos” dienraštyje pristatytas E. Andrijausko suprojektuotas daugiaaukštis “Vaivos” kino teatro vietoje – kitoje gatvės pusėje prieš pat Manto 20. Iš UAB “Uostamiesčio Projektas” Manto 20 – Ligoninės 13 sklypų projektavimą perėmus UAB “Klaipėdos projektas” nuostatų nepakeitė. Atliekant pastato restauraciją-pritaikymą, buvo numatyta išsaugoti fasado sieną, išorinės skersinio mūro sienos ir fasadinės sienos ašyje 3–3 dalis, o šlaitinio stogo fragmentą, tarp ašių A–D ir ašių 1–2, taip pat tarp ašių A–B ir ašių 2–3, „pilnai atkurti“. Paprastai tariant, tai reikštų sugriauti vidines pastato sienas ir palikti tik dvejas-trejas išorines, o stogą išardyti ir imituoti jo dalį prie fasado. Turint omenyje šio pastato vertę ir iki tol buvusią būklę (daug klaipėdiečių dar 2005 m. pavasarį čia pietaudavo), tokie pasiūlymai skamba vienpusiškai. Turbūt ekspertai nežino, kad objekto vertę sudaro ne tik pavieniai fragmentai, o jų visuma. Ar tokia turėtų būti paveldo vertybes saugančių pareigūnų – KPD teritorinio padalinio vyr. specialisto R. Bartkaus ir Klaipėdos savivaldybės paveldosaugos skyriaus atstovų – pozicija? 
Galbūt savo ekspertizėmis paveldosaugos – paminklotvarkos ekspertai, Kultūros paveldo departamento Klaipėdos teritorinio padalinio specialistai ir kiti ekspertai sąmoningai skatino palaipsnį šio paminklo naikinimą – pradžioje sugriovus vidines sienas (pastato vidinis išplanavimas) ir suardžius stogą, vėliau nugriovus tris iš keturių pagrindinių sienų, o blogėjant vienintelės likusios ir toliau nesaugomo fasado sienos būklei siūlydami „avarinio stovio likvidavimą“ su technika? Vienas iš jų – ekspertas, Statinių ir konstrukcijų centro direktorius, daktaras L. J. Vaicekauskas. 2006 03 16 parengtame šio pastato „mūro sienų fragmentų technikinio stovio įvertinime“ jis kelia XVIII a. pastatui moderniai architektūrai skirtus reikalavimus. Kadangi „pagal techninį projektą – įrengiant požeminio parkingo sienas šie mūriniai gali sukelti rimtas darbo saugos problemas“, o juos tvarkyti yra sudėtinga, tai tituluotasis ekspertas siūlė pastato sienas „nugriauti ir atstatyti naujai“. Kodėl „dorasis daktaras“ – tituluotasis ekspertas nesiūlė griauti ir po to atstatyti su požeminiais garažais Gedimino pilies bokšto, Vilniaus katedros, Klaipėdos pilies poternų – šie objektai dar labiau susidėvėję, senesni ir statyti nesilaikant XXI a. standartų? Ar daktarui L. J. Vaicekauskui garažo įrengimas yra svarbesnis už paminklo išsaugojimą, o butaforijos – už originalą? O gal požeminis garažas ir statybos virš jo – problemos įminimo raktas? Be to, minėtas daktaras net ne paveldosaugos ar paminklotvarkos ekspertas… Jo domėjimosi sfera jūroje statomų pirsų, krantinių konstrukcijos, kur čia iki paveldo? Beje, 2006 04 27 Architektų sąjungos Klaipėdos skyriaus Ekspertų tarybos posėdžio metu UAB „Klaipėdos projektas“ atstovas R. Ramanauskas nurodė, kad 8 aukštų daugiabutį su automobilių saugykla numatyta įrenginėti gretimame Ligoninės g. 13, o ne Herkaus Manto g. 20 sklype. Šio posėdžio metu Ekspertų tarybos dauguma nepritarė techninio projekto architektūrinei daliai. Objekto savininkas ir užsakovas UAB „Borita“, UAB „Boritila“, UAB „Irita“ galėjo būti itin suinteresuoti naikinimą įteisinančiomis ekspertizėmis… o tada beliktų surasti „reikiamus“ ekspertus, kurie pritartų ar „išpurentų dirvą“ pritarimui. Turbūt tokiems ekspertams, kaip minėtas daktaras, natūralaus dydžio fototapetas lygiavertis paminklui.  
Netrukus šiomis išvadomis pasinaudojo UAB „Klaipėdos projektas“ – 2006 02 06 prašyme KPD teritorinio padalinio viršininkui nurodė, kad atliktų konstruktyvinių tyrimų išvados leidžia „keisti saugotinų elementų aprašą, ir keisti paminklo tvarkymo pobūdį iš restauracijos į atkūrimą“. Beje, ši bendrovė deklaruoja ir tokią savo veiklos kryptį: kultūros paveldo objektų ar vietovių istorinės-meninės raidos tyrimus. Prašyme ciniškai pasidžiaugiama, kad „vykdant pastato […] restauravimo darbus, atlikus ardymo darbus atsirado galimybė ištirti pastato konstrukciją, apžiūrėti pamatų konstruktyvą ir sienų storį“. Lieka neaiški tokio „restauravimo“ sąvokos reikšmė – gal tai reiškia, kad vykdant restauraciją būtina viską išardyti – nugriauti, o tada pasidžiaugus pamatais statyti iš naujo? Jeigu taip, pasiteisinant atkūrimu ir šia restauracijos samprata, tektų nuskusti iki audeklo bei vėl pertapyti Rustemo drobes, nugriauti gotikinę Zapyškio ar Vilniaus šv. Onos bažnyčią…  2006 03 21 pasirodė mįslingas A. Bundonio parengtas ir KPD direktoriaus A. Kuncevičiaus vizuotas nurodymas KPD teritoriniam padaliniui – „leisti savininkams, valdytojams likviduoti kultūros paveldo objekto avarinį stovį bei atkurti sunykusius elementus“. Paminklotvarkos ekspertų P. Ramono, J. Tilviko, M. Ramanauskienės atlikto „tyrimo“ išvadomis pritarta eksperto daktaro L. J. Vaicekausko nuomonei. Jų nuomone, atlikti detalūs apmatavimai ir nugriovus pastatą, t.y. sunaikinus paminklą, padaro naujai statomą objektą lygiaverčiu. Protezas lygiavertis nupjautai galūnei, regimybė – tikrovei. Tai patvirtina, kad ir toks minėtų paminklotvarkos ekspertų „Konstruktyvinių tyrimų išvadų ir rekomendacijų“ teiginys: „Šis saugojimo pobūdžio pakeitimas nepadarys žalos paveldo objektui ir nepakeis TP projekte numatytų sprendinių visumos“. Akivaizdu, jog šiems „ekspertams“ labiau rūpėjo antroji teiginio pusė. Paminklotvarkos ekspertė Margarita Ramanauskienė su vyru Ričardu Ramanausku dirba projektų vadovais minėtojoje J.Tilviko firmoje UAB „Klaipėdos projektas“. Taigi, patys ekspertuoja ir patys projektuoja. Pastarasis yra gavęs ir kitų UAB „Borita“, UAB „Boritila“, UAB „Irita“ užsakymų. Galimai su UAB „Klaipėdos projektas“ veikla susijuosi ir Povilo Ramono individuali įmonė. Ar tokie asmenys gali išsakyti nepriklausomo, nesuinteresuoto, bešališko eksperto nuomonę? 
Lietuvos piliečiai, mokesčių mokėtojai gali ramiai miegoti – jų mokesčiai bus panaudoti leidimams ar draudimams išduoti, o už paveldo ir jo vertybių saugojimą KPD neatsako. Atrodo, kad KPD ir Klaipėdos miesto paveldosaugos skyriaus pareigūnams svarbiau išdavinėti leidimus ar drausti, o paminklotvarkos ekspertams tik naudotis suteiktais įgaliojimais architektų konkurencinėje kovoje. Klausimai kodėl, kaip ir kas atsakingas už „avarinio stovio“ sukėlimą ar padarytą žalą bei jos įvertinimas ar kompensavimas liko už jų akiračio. Gal taip lengviau žaisti „dvigubą žaidimą“: daryti ekspertizes ir projektavimo darbus tame pačiame objekte? Minėtas senasis malūnas Tilžės gatvėje 2004 12 26 buvo pasmerktas paminklosaugos ekspertų komisijos atliktos ekspertizės. Ją sudarė vien paminklosaugos ekspertai architektai (vėl tie patys – V. Šliogeris, J. Tilvikas, M. Ramanauskienė) ir nei vieno istoriko, archeologo, kultūros antropologo. Vėliau šios komisijos nariai (tik V. Šliogerį pakeitė jo našlė L. Šliogerienė) ėmėsi projektuoti dar nenugriauto malūno teritorijoje gyvenamųjų pastatų kompleksą. 2005 03 07 tuometinis senojo malūno savininkas nekilnojamo turto agentūros „Aidila“ direktorius A. Bružas, komentuodamas savo planus rėmėsi ir eksperto urbanisto KTU habil. daktaro J. Bučo nuomone – malūną nugriauti ir šią vietą „papuošti įspūdingais daugiaaukščiais“. Vertėtų priminti, kad A. Bružas yra tą patį KTU baigęs inžinierius. Gal ekspertizės išvadas nulėmė būtent ši perspektyva? Tada kokia iš viso tokių ekspertų atliktų ekspertizių vertė? Panašūs precedentai skatina tokios veiklos plėtrą Klaipėdoje – taip su KPD specialistų bei paminklotvarkos ekspertų pritarimu sunaikintas geros būklės XIX a. gyvenamasis namas S. Šimkaus g. 7. O gal atliktų apmatavimų brėžiniai mūsų ekspertams atstoja pačius paveldo objektus? Ar apmatuoti objektai praranda bet kokią vertę, jų saugoti ar jiems suteikti kažkokios vertybės statusą nebereikia? Popierinei saugojimo-restauravimo-pritaikymo-atkūrimo koncepcijai įgyvendinti visoje Lietuvai užtektų vieno archyvo, skaitmeninės duomenų bazės ir didelės fototapetų gamyklos…
 Atsižvelgdami į minėtas aplinkybes reikalaujame:
• Įštirti ir įvertinti paveldosaugos pareigūnų ir paminklosaugos ekspertų veiklą galimo viešųjų ir privačių interesų nesuderinamumo (-ų), galimo Administracinių teisės pažeidimo ir Baudžiamojo kodekso pažeidimo (-ų), galimo tarnybinės ir etinės atsakomybės pažeidimo (-ų) aspektais. Nusižengusiems etikos principams paminklosaugos ekspertams atimti eksperto vardą ir ateityje jo nebesuteikti.
• Ištirti ir įvertinti kitų institucijų pareigūnų veiklą susijusią su Herkaus Manto g. 20 bei senojo malūno Tilžės g. 4 sunaikinimu galimo viešųjų ir privačių interesų nesuderinamumo (-ų), galimo AK ir BK pažeidimo (-ų), galimo tarnybinės ir etinės atsakomybės pažeidimo (-ų) aspektais,
• Nustatyti atsakingus už susidariusią padėtį Herkaus Manto g. 20 bei senojo malūno Tilžės g-je asmenis ir padarytą žalą paveldui,
• Baigti iki 1945 m. pastatytų pastatų griovimą ir perduoti nepriklausomai ekspertizei iki šiol naudojamas, po 1995 m. paminklotvarkos ekspertų atliktas, ekspertizes.

Tilžės 13, tel. 861615158
 

Sena Voruta



Susiję straipsniai

Comments are closed.

Lankomumas


Hey.lt - Interneto reitingai, lankomumo statistika, lankytoju skaitliukai

Archyvas

Rubrikos

Sekite mus per Facebook!

RSS srautas

Vorutos RSS srautas

Svetainės medis

Svetainės struktūra