Eitminiškes, esančias Vilniaus rajone, netoli Dubingių, išgarsino Lietuvos istorijoje kunigas Ambraziejus Jakavonis. Gimęs 1886 metais Randamonių kaime, prie Druskininkų,kun. A. Jakavonis žinomas kaip didelis lietuvybės skleidėjas Lenkijos okupuotame Vilniaus krašte. 1911 metais baigęs Vilniaus kunigų seminariją, dirbo Gervėčiuose, vėliau Švenčionėliuose. Čia 1920 metais jis pradėjo statyti didelę bažnyčią.

1934 metais iškeltas į Eitminiškes, kur ir sulaukė Vilniaus krašto grąžinimo Lietuvai.

1943 metų balandžio 24 dieną kunigą Ambraziejų Jakavonį suėmė Lenkijos Armijos krajovos partizanai. Įvairių žmonių pasakojimu, jis buvo nušautas, o jo kūnas įmestas į Nerį. Toks buvo AK nuosprendis už lietuvišką veiklą.

Istorijos vyksmas toks, kad Eitminiškėse kunigo Ambraziejaus Jakavonio pasėta lietuvybės sėkla sudygo po daugelio dešimtmečių. 1995 metais Eitminiškėse įsteigtos lietuviškos klasės, o štai šių metų rugsėjo 2 dieną atidarytas Eitminiškių lietuviškos mokyklos pastatas, kurį suprojektavo firma „Barbakanas“; mokyklos projekto autorius architektas Saulius Leinartas.

Gražią rugsėjo 2 dieną į Eitminiškes suvažiavo daug svečių: LR finansų ministrė Dalia Grybauskaitė, Ministro pirmininko patarėjas kultūros ir švietimo reikalams Arvydas Juozaitis, Vilniaus apskrities viršininkas Gediminas Paviržis, įvairių visuomeninių organizacijų, kurios padeda Eitminiškių lietuviškai mokyklai, atstovai.

Pasak finansų ministrės Dalios Grybauskaitės, Eitminiškių mokykla pastatyta iš Vyriausybės rezervo lėšų. Vyriausybė skyrė lėšų ir kitoms lietuviškoms Vilniaus ir Šalčininkų rajono mokykloms.

Architektas Saulius Leinartas sakė, kad mokykla buvo projektuojama atsižvelgiant į vietos ir kaimo architektūros tradicijas, todėl stogai dvišlaičiai, o patalpos išdėstytos pakankamai racionaliai. Kitais metais mokyklos, patalpos turėtų padidėti dvigubai: numatyta statyti sporto salę ir papildomas klases.

Beje, to paties architekto Sauliaus Leinarto buvo suprojektuota ir pastatyta Šalčininkų rajono, Čiužiakampio pagrindinė lietuviška mokykla bei prieš keletą metų Karvio lietuviška pradinė mokykla prie Maišiagalos.

Yra mokytojų, dirbančių Eitminiškėse pirmus metus. Štai mokytoja Dalia Buknytė sako, kad pietryčių Lietuvoje mokytojams dirbti sunku todėl, kad vaikai čia ateina iš dvikalbių šeimų. Visus vaikus reikia papildomai mokyti, dažnai jie lieka po pamokų, kad galėtų mokytis lietuvių kalbos. Tik apie Kalėdas tie, kurie nemokėjo lietuvių kalbos, pradeda kalbėti lietuviškai, o pavasariop jau kalba gerai. Dailės mokytoja Vilija Ulienė važinėja į Eitminiškes iš Vilniaus.

Jurgita Sveikauskaitė iš Ignalinos, baigusi Vilniaus aukštesniąją pedagogikos mokyklą, auklės ir mokys nulinukų klasę.

Mokyklos iškilmingame atidaryme kalbėję svečiai linkėjo visiems mokiniams gerai mokytis.

Ministro pirmininko patarėjas Arvydas Juozaitis prasitarė, kad ši rugsėjo šventė Eitminiškėse yra vienintelė, nes daugiau, atrodo, mokyklų statoma nebus, jos tik augs, plėsis ir gražės. „Jūs gyvenate viename gražiausių Lietuvos kampelių – Vilnijoje, kuris pasipuošęs kalvomis, miškeliais, gojais. Daug kas yra apleista, o mokykla turi šviesti taip, kaip jūsų veidai švyti saulėje. Ministro pirmininko vardu sveikinu visus naujos mokyklos atidarymo proga, linkiu mokytojams energijos perteikiant žinias moksleiviams“, – sakė Arvydas Juozaitis.

Eitminiškių moksleivius ir tėvelius sveikino Švietimo ministerijos valstybės sekretorius Dainius Numgaudis, primindamas, kad Eitminiškių moksleiviai naujų mokslo metų proga gavo naują mokyklos pastatą. Sudarytos sąlygos mokytis gimtąja kalba tiems, kurie to nori. Susirinkusius pasveikino ir mokyklą pašventino Eitminiškių parapijos administratorius kunigas Rolandas Valskys.

Gražių linkėjimų nestokojo ir Tautinių mažumų ir išeivijos departamento darbuotojas Vidmantas Urbonas, Tautos fondo atstovybės Lietuvoje pirmininkas Napalys Kitkauskas, buvęs Eitminiškių žemės ūkio bendrovės pirmininkas Jonas Peciukonis. Beje, kalbėdamas jis priminė, kad daug eitminiškiečių tėvų suprato, kad jų vaikai turi gerai mokėti valstybinę kalbą ir todėl mokykloje jau yra 66 moksleiviai. 1995 metais jų buvo tik 6.

Švenčių proga buvo prisiminti senieji mokytojai: Aušra Pukinskytė, Birutė Kavaliauskienė ir kt., ypač dėkota švietimo inspektorei Veronikai Laugalienei, buvusiai Vilniaus rajono švietimo skyriaus vedėjai Danguolei Sabienei.

Mokyklą remia Giedrės Šalčiūtės-Sidrienės fondas, „Vilnijos“ draugija, Tautos fondas, Lietuvių fondas.

Voruta. – 2003, 17 (515)