Efektyvus valstybės įmonių valdymas kasmet biudžetui pridėtų 325 mln. eurų, sako tyrimas

Autorius: Data: 2016-03-03, 16:45 Spausdinti

Jei Lietuvos valstybės valdomos įmonės (VVĮ) būtų efektyvesnės, jų potenciali grąža kasmet šalies biudžetui galėtų būti 325 mln. eurų arba 3 kartus didesnė nei šiuo metu. 2014 metų visų VVĮ grąža valstybei sudarė 104,1 mln. eurų arba vos 1,4% visų pajamų, sako liberalo A. Guogos suburtos ekspertų grupės atliktas tyrimas. „Įmonės, kurių akcininku yra kiekvienas Lietuvos pilietis, valdomos itin neefektyviai. Europoje analogiškos įmonės savo valstybėms duoda vidutiniškai 3 kartus daugiau grąžos nei Lietuvos VVĮ. Nesame tokie turtingi, kad leistume sau tokį neprofesionalumą. Dar daugiau, būtent toks aplaidus valdymas ir yra viena iš valstybės skurdumo priežasčių“, – sako Europos Parlamento narys, Liberalų vyriausybės ūkio ministras Antanas Guoga.

Atlikti skaičiavimai rodo, kad dėl žemo nagrinėjamų Lietuvos valstybės valdomų įmonių efektyvumo 2011-2014 m. Lietuvos biudžetas neteko 325 mln. eurų per metus. „Tik įsivaizdavimui, apie kokias neišnaudotas galimybes ir kokius lėšų dydžius kalbame, pateiksiu pavyzdį. Gavus į valstybės biudžetą papildomai 325 mln. eurų, turėtume lėšų maždaug 15 proc. padidinti senatvės pensijas“, – teigia A. Guoga.

Ekspertai taip pat nustatė, kad bent 25 iš 131 valstybei priklausančių įmonių neatlieka jokios strategiškai svarbios viešosios funkcijos. Palankiomis sąlygomis pardavus investuotojams tokias įmones, gautą pelną būtų galima panaudoti strategiškai svarbių sričių vystymui ir didesnės grąžos iš kitų VVĮ generavimui. „Sutikime, kad ne valstybės funkcija valdyti vaistinę, žirgyną, leidyklą ar poilsio namus. Tokiais verslais turi užsiimti verslininkai, o ne valdininkai“, – sako A. Guoga. Strateginės reikšmės neturinčių įmonių pelningas pardavimas privatiems ūkio subjektams mažintų viešųjų pirkimų reguliavimo poreikį ir potencialiai sumažintų korupcijos atvejus itin jautrioje viešųjų pirkimų srityje Lietuvoje.

Analizėje teigiama, kad visoms VVĮ turi būti keliami išskirtinai aukšti skaidrumo standartai. Jos turi veikti tokiomis pat rinkos sąlygomis, kaip ir komercinės įmonės. Specialistai, dirbantys VVĮ, turi būti atrenkami atsižvelgiant tik į jų profesines kompetencijas. Taip pat turėtų vykti itin atidi rėmimo projektų, kuriuos vykdo VVĮ, priežiūra. „Negalime leisti, kad visiems mums priklausančios įmonės taptų vienos ar kitos politinės jėgos pasipelnymo šaltiniu ar partijos bičiulių užuovėja. Dabar tas tendencijas matome. Jos yra iš pašaknių ydingos. Jei norime turėti realios naudos iš VVĮ, nėra kito kelio, tik šių įmonių valdymo depolitizavimas“, – įsitikinę europarlamentaras.

Ekspertų teigimu, reikia atlikti keturis žingsnius siekiant suefektyvinti VVĮ veiklą. Pirmiausia, minėtas depolitizavimas. Taip pat privalu pasiekti nepriklausomos įmonių valdybų veiklos, kur vienintelis tikslas turėtų būti – kuo daugiau pelno įmonės šeimininkui, t. y. valstybei.  Dar vienas žingsnis į didesnį efektyvumą – sumažinti valdybų skaičių ir apjungti pagal veiklos sritis. Jei valstybė valdo skirtingas, tačiau panašia veikla užsiimančias įmones, joms vadovauti galėtų viena valdyba. Tokiu būdu išnyktų galima konkurencija tarp atskirų įmonių, būtų matomas bendresnis sektoriaus vaizdas ir būtų galima rinktis adekvatesnius veiklos vystymo žingsnius. Paskutinis, tačiau bene svarbiausias efektyvesnio VVĮ valdymo dėmuo – aktyvus valstybės, kaip akcininko, vaidmuo formuojant įmonių veikslo tikslus. „Valstybė pati turi žinoti, kokių rezultatų tikisi iš savo įmonių. Jei nėra keliami ambicingi tikslai, negalima tikėtis ir gerų veiklos rezultatų“, – sako A. Guoga.

Žingsniai į efektyvesnę VVĮ veiklą turėtų tapti vienu svarbiausių Vyriausybės prioritetų. Tai didesnės pajamos biudžetui, spartesnė ūkio plėtra, daugiau skaidrumo ir aukštesnės kokybės paslaugos viešajame sektoriuje. Pagaliau, konkurencingesnės Lietuvos VVĮ taptų patrauklesne vieta dirbti ir pritrauktų daugiau profesionalų.

Lietuvos VVĮ analizę atliko Liberalų vyriausybės ūkio ministro A. Guogos suburta ekspertų komanda, rengianti veiklos programą. Analizei atrinkta 12 didžiausias pajamas generavusių Lietuvos valstybės valdomų įmonių. Kiekvienos VVĮ veiklos efektyvumo rodikliai palyginti su bent 4 VVĮ vykdančiomis tokią pat veiklą kitose Europos valstybėse. Apskaičiuoti potencialūs Lietuvos VVĮ veiklos rezultatai, jei jų efektyvumo rodikliai siektų Europoje veikiančių įmonių. Identifikuotos Lietuvos valstybės valdomos įmonės neturinčios strateginės reikšmės valstybei ir parengti pasiūlymai. Analizės rezultatai vakar pirmą kartą buvo pristatyti Lietuvos ekonomikos konferencijoje.

Ieva PAULAUSKIENĖ, EP nario Antano Guogos patarėja

 

Europos Parlamentas (EP) Politika , ,



Susiję straipsniai

Comments are closed.

Lankomumas


Hey.lt - Interneto reitingai, lankomumo statistika, lankytoju skaitliukai

Archyvas

Rubrikos

Sekite mus per Facebook!

RSS srautas

Vorutos RSS srautas

Svetainės medis

Svetainės struktūra