Edmundas BENETIS, Buvęs Palangos savivaldybės  vyriausiasis architektas, www.voruta.lt

Ar Druskininkai iš tiesų yra kurortas? Toks klausimas tapo visiškai pagrįstas ir logiškas  sausio 25 dienos „Lietuvos ryto“ dienraščio numeryje perskaičius šio miesto mero Ričardo Malinausko žodžius, kad Druskininkuose nuo 1990 metų nebuvo jokių kurorto apsaugos juostų.  Dar 1992 metais Vyriausybės nutarimu nustatytos kurorto apsaugos juostos nėra numatytos jokiuose Druskininkų savivaldybės planavimo dokumentuose.

Šioje R. Malinausko cituojamoje frazėje galima pajausti net savotišką pasididžiavimą: štai kokie mes kieti – vyriausybė nustatė, o mums vienodai.

Tačiau būtent tai visuomenei ir leidžia suabejoti, ar Druskininkai yra kurortas, jei jis  nėra saugomas. Taip, yra mineralinio vandens gręžiniai, pušynai, vandens telkiniai, upė, gydomosios sanatorijos. Tokie objektai yra daugelyje Lietuvos vietų, bet tai nereiškia, kad šios vietos būtinai yra kurortai.

Valstybė nustatė kurortų apsaugos kriterijus, pagal reikšmę bei jautrumą išskyrė juostas bei jų reglamentus ir leido pačioms kurortų savivaldybėms nusistatyti saugomas teritorijas. Palangoje tai buvo padaryta dar nuo sovietmečio pabaigos galiojusiame Generaliniame plane, o nuo 2008 – ųjų metų – jį pakeitusiame Bendrajame plane.

Druskininkų Bendrasis planas patvirtintas taip pačiais 2008 – aisiais metais, tačiau R. Malinauskas didžiuojasi, kad jame jokios kurorto apsaugos juostos nėra pažymėtos. O kam jas žymėti? O gal tik Druskininkų valdovas gali nuspręsti, kas ir kur mieste leidžiama?

Visų pirma, man, kaip teritorinio planavimo specialistui, darosi nesuprantama, kaip be šių nužymėtų apsaugos juostų Druskininkų kurorto Bendrąjį planą apskritai galėjo būti leidžiama tvirtinti? Juk ant to plano yra ir Aplinkos ministerijos institucijų specialistų parašai.

Dabar, kai apsaugos juostas Druskininkuose braižo teismai, R. Malinauskas griebiasi už galvos. Nes teisėjai ėmėsi saugoti visai ne tas vietas, kurių merui reikėtų? Dabar ant vandens telkinio kranto pastatytą „Vijūnėlės dvarą“ jau bandoma gelbėti pirštais badant į Palangą ir rėkiant apie dvigubus standartus. Suprask, jei jau verčiama griauti antrai kurorto apsaugos juostai priskirtą „Vijūnėlės dvarą“, reiktų šluoti nuo žemės paviršiaus ir visus tai pačiai juostai priklausančius  pastatus Palangoje.

O kodėl tų standartų nebuvo įžiūrėta prieš 9 metus, kai vienas kurortas savo Bendrajame plane nurodė kur ir ką saugoja, o kito kurorto pagrindinis teritorinio planavimo dokumentas nesiskyrė nuo bet kurio šalies miestelio plano?

Niekuomet nesutiksiu, kad teisėjai, kokia aukšta bebūtų jų kvalifikacija, gali užsiimti teritorijos planavimo aiškinimu. Tai turi daryti tos srities ekspertai. Pavyzdžiui, aš manau, kad vandens telkinio pakrantė, kurioje stovi „Vijūnėlės dvaras“, turėtų priklausyti pirmajai apsaugos juostai, kurioje žmonėms draudžiama gyventi nuolat ar laikinai.

  Pagal Specialiąsias žemės ir miško naudojimo sąlygas, pirmoji kurortų apsaugos zona (juosta) apima teritorijas, kuriose yra mineralinio vandens, gydomųjų purvo ar durpių telkinių ir kitų gydomųjų bei rekreacinių gamtos išteklių (upės, ežerai, jūra, paplūdimiai, kopos). Palangos miesto atveju šią griežtos kurorto apsaugos juostą kaip tik ir sudaro jūra, paplūdimiai, kopos, kuriose, savaime suprantama, yra draudžiama „nuolat ir laikinai gyventi žmonėms“.

Druskininkuose pirmajai juostai priklausytų vandens telkinių, Nemuno upės pakrantės, mineralinio vandens, gydomojo purvo telkinių teritorijos, Nemuno upės, ežerų, vandens telkinių pakrantės. Kaip tyčia, čia ir stypso kažkieno pastatytas „Vijūnėlės dvaras“. Beje, ar nekeista, teismas grasinasi nuversti tokį gražų namą, o jo savininkas visiškai nesijaudina ir snaudžia, lyg lokys žiemą. Dėl svetimo namo kažkodėl prakaituoja tik meras R. Malinauskas su visa Druskininkų miesto taryba.

Nežinia kodėl svetimą pastatą taip aršiai saugančių Druskininkų politikų pastangos „Vijūnėlės dvaro“ situaciją prilyginti Palangai, iš tiesų yra bergždžios. Teritorijų planavimo specialistams yra aišku, kad antroji apsaugos juosta nenumato gyvenamosios statybos draudimo, nes tokio nėra įrašyta. Specialiosiose žemės ir miško naudojimo sąlygose pasakyta, kad antrojoje apsaugos juostoje  leidžiama statyti VISKĄ, kas yra susiję su kurorto paskirtimi ir jo plėtojimu bei aplinkos tvarkymu.

O gyvenamoji statyba (tiek vienbutė, tiek daugiabutė) visada buvo ir yra labai reikšminga kurorto infrastruktūros sudedamoji dalis. Neužmirškime ir to, kad vasaros sezono įkarštyje, kai Palangą užgula daugiau nei 200 tūkst. poilsiautojų minia, ji negali sutilpti oficialiose nakvynės ir poilsio vietose. Todėl kurorte esantys gyvenamieji pastatai iš esmės atlieka viešbučių ir poilsinių funkciją. Nekalbant jau apie tai, kad antrojoje juostoje gyvena kurorto infrastruktūros objektus aptarnaujantys žmonės.

Palangą nuo buldozerių saugo tas pats Bendrasis planas, kuriame pažymėtoje antrojoje juostoje yra numatytos gyvenamajai statybai skirtos teritorijos. Norint nuspręsti, kad šioje vietoje gyvenamieji namai stovi neteisėtai, pirmiausiai tektų panaikinti Bendrojo plano sprendinius.

Turėtų R. Malinauskas Druskininkų Bendrajame plane tokias pažymėtas kurorto apsaugos juostas su nurodytomis gyvenamosios statybos zonomis, gal į jas būtų patekęs ir „Vijūnėlės dvaras“.  Tačiau, anot mero, „Druskininkuose nėra buvę  jokių kurorto apsaugos juostų“. Ko nepasigedo Druskininkų kurorto valdžia, surado teismas.

Todėl belieka pilti kurą į buldozerių bakus. Ir jokia Palanga čia nebepadės.