Edgaras Skrebė (Žvėryniečių susivienijimo „Žvėryniečiai“ pirmininkas): Žvėryno barikados
Autorius: Voruta Data: 2015-01-14 , 08:41 Spausdinti
1991 m. sausio 13 d. įrengta Žvėryno tilto barikada, sauganti prieigą prie parlamento, tiltas blokuotas sunkiuoju transportu – dviem „Kirovets“ traktoriais ir ,,Kraz“ sunkvežimiu. Vėliau tiltas papildomai blokuotas gelžbetonio barikada bei prieštankiniais ežiais. Tarp parlamento gynėjų buvo virš 300 šaunamaisiais ginklais ginkluotų žmonių, gynėjai turėjo pasigaminę „molotovo kokteilių“. Žvėryno tilto barikada sudarė bendro gynybinio žiedo dalį, kuris turėjo neleisti judėti agresoriaus kovinei technikai link parlamento, bei sustabdyti ar kuo ilgesniam laikui pristabdyti priešo pėstininkus. Žvėryno tilto barikadą saugojo ginkluoti vyrai išsidėstę ties tiltu, Žvėryno pusėje, kad prasiveržus priešui būtų galima netikėtai pulti iš užnugario.
Už barikadų prie parlamento kiaurą parą budėjo tūkstančiai savanorių iš visos Lietuvos. Gynėjams buvo įrengtos nemokamos lauko valgyklos, vieną jų įrengė privati kavinė (tuo metu Vilniuje privačių kavinių buvo vos kelios) simboliniu pavadinimu ,,Pilėnai“, esanti Radvilų rūmuose, priklausiusi žvėryniečiui. Už barikados gyvenantys žvėryniečiai priglausdavo pasišildyti ar pernakvoti iš kitų vietovių atvykusius gynėjus, suteikdavo reikalingą paramą. Norėdamas pralaužti barikadas ir užimti parlamentą agresorius sutelkė elitines desantininkų pajėgas, pasiuntė tankų ir šarvuočių koloną link parlamento, tačiau pamatę tokį žmonių susitelkimą, ryžtą, gavę informacijos, kad parlamento viduje esantys gynėjai šturmo atveju pasiruošę susideginti kaip Pilėnų didvyriai, sovietų armijos generolai nesiryžo pradėti šturmo.
Komentarai
Naujienos
-
Pastatas, buvęs cerkve, ginklų bei maisto sandėliu ir vėl tapęs bažnyčia
-
Juozas Maceika. Lietuvių būklė Lenkijos Respublikoje 1935–1938 metais
-
Lietuvą pasiekė penktoji skiepų nuo COVID-19 siunta – 14040 vakcinos dozių
-
FIXUS Mobilis konsultuos kultūros paveldo savininkus dėl pastatų priežiūros
-
„Antrojo pasaulinio karo mitai ir tiesa“ – tai ilgus dešimtmečius Sovietų Sąjungoje ir dabartinėje Rusijoje puoselėto „Didžiojo Tėvynės karo“ mito nuvainikavimas
Lietuva
-
Juozas Maceika. Lietuvių būklė Lenkijos Respublikoje 1935–1938 metais
-
Česlovas Iškauskas. Kas griauna Laisvės pamatus?
-
Lietuvą pasiekė penktoji skiepų nuo COVID-19 siunta – 14040 vakcinos dozių
-
Krašto apsaugos savanorių pajėgos mini 30-ąsias įkūrimo metines
-
Visa informacija apie COVID-19 vakcinas – tinklalapyje Koronastop.lt
Istorija
-
Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo Pirmininkas V. Landsbergis: „Lietuvai teko sava istorinė misija – sulaužyti apgaulės ir smurto doktriną“
-
Istorija, kaip ir mados, sukasi ratu
-
Sufražizmo judėjimas Lietuvoje pirmaisiais Nepriklausomybės metais
-
Aldona Vasiliauskienė. Strazdelis archyviniuose dokumentuose
-
Žmogus, atsisakęs būti Lietuvos diktatoriumi (video)
Kultūra
-
Lenkijoje pasirodė Lietuvai skirto žurnalo „Herito“ numeris
-
Pastatas, buvęs cerkve, ginklų bei maisto sandėliu ir vėl tapęs bažnyčia
-
Juozas Maceika. Lietuvių būklė Lenkijos Respublikoje 1935–1938 metais
-
FIXUS Mobilis konsultuos kultūros paveldo savininkus dėl pastatų priežiūros
-
„Antrojo pasaulinio karo mitai ir tiesa“ – tai ilgus dešimtmečius Sovietų Sąjungoje ir dabartinėje Rusijoje puoselėto „Didžiojo Tėvynės karo“ mito nuvainikavimas
Nuomonės, diskusijos, komentarai
-
Česlovas Iškauskas. Kas griauna Laisvės pamatus?
-
Stasys Ignatavičius. Prof. Liudo Vailionio 135-osioms gimimo metinėms
-
Česlovas Iškauskas. Sausio 13-oji: savas šovė į savą…
-
Liutgarda Čepienė. Apie Teresės Butaitės-Plisienės knygą ,,Sunkiausia nugalėti save“
-
Napaleonas Kitkauskas: „Pastatai turi savo istorijas, o mums svarbu išsaugoti tiesą“
Religija
-
Šiemet bus pažymimi Kardinolo Vincento Sladkevičiaus metai
-
Prof. Libertas Klimka. Tautos žadintojui kun. Jonui Katelei – 190
-
Virginija Elena Bortkevičienė, Juozas Prasauskas. Valančius ir Kaunas
-
Marija Kaupaitė gali tapti pirmąja Lietuvoje gimusia šventąja
-
Prelatas Edmundas J. Putrimas: „Brangūs broliai ir seserys Kristuje, Su šventomis Kalėdomis!“
Renginiai
-
Lygiai prieš šimtą metų buvo įkurtas pirmasis Lietuvos valstybės archyvas. Archyvų metų atidarymas
-
Kviečiame dalyvauti virtualiame žaidime „Trys karaliai atkeliavo-visas svietas uždainavo“
-
Susipažinkite su tarmėmis iš arčiau moksliniame seminare „Lietuvių kalbos tarmynas: idėja, turinys ir realizacijos galimybės“
-
Dr. Dalios Kiseliūnaitės el. knygos „Klaipėdos krašto toponimai. Istorinis ir etimologinis registras“ pristatymas
-
Kovo 11-osios Lietuva muziejuose
Susiję straipsniai
-
Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo Pirmininkas V. Landsbergis: „Lietuvai teko sava istorinė misija – sulaužyti apgaulės ir smurto doktriną“
~ Istorija, Lietuva, Sausio 13-oji
2021-01-13, 10:52
-
Istorija, kaip ir mados, sukasi ratu
~ Istorija, Lietuva - Lenkija, Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė
2021-01-11, 16:02
-
Virginija Elena Bortkevičienė, Juozas Prasauskas. Valančius ir Kaunas
~ Katalikų (arki)vyskupai, Lietuva, Religija, Rusijos okupacija
2021-01-11, 10:20
-
Sufražizmo judėjimas Lietuvoje pirmaisiais Nepriklausomybės metais
~ Istorija, Kultūra, Rusijos okupacija
2021-01-10, 15:55
-
Aldona Vasiliauskienė. Strazdelis archyviniuose dokumentuose
~ Istorija, Katalikų kunigai, Kultūra
2021-01-10, 08:04