E. Jovaiša. A. Kubiliaus pasiūlytas nelietuviškų asmenvardžių rašybos projektas sukurtų diskriminaciją kalbiniu pagrindu

Autorius: Data: 2017-05-12, 11:25 Spausdinti

E. Jovaiša. A. Kubiliaus pasiūlytas nelietuviškų asmenvardžių rašybos projektas sukurtų diskriminaciją kalbiniu pagrindu

Dr. Eugenijus Jovaiša | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Eugenijus Jovaiša, www.alkas.lt

Seimas po pateikimo balsavo dėl asmenvardžių rašymo pasuose projektų. Akivaizdu, kad Seimas šiuo klausimu nėra pasiekęs sutarimo. Ir pirmojo puslapio, ir latviškajam variantui pritarta po pateikimo. Abiem pritarė ir dauguma valstiečių.

Kadangi diskusijos dėl šių projektų apipintos daugybe mitų ir klaidinančios informacijos, norėtųsi pabrėžti kelis dalykus:

Šiandien Seimui teikiamo Andriaus Kubiliaus inicijuoto projekto (Nr. XIIIP-535) 4 straipsnio 1 dalis dėl asmenvardžių rašymo teigia:

„Lietuvos Respublikos piliečio prašymu jo vardas ir pavardė rašomi lotyniškos abėcėlės rašmenimis ir pagal Tarptautinės civilinės aviacijos organizacijos Mašininio skaitymo kelionės dokumentų taisykles (toliau – ICAO taisyklės), jeigu vardas ir pavardė šiais rašmenimis įrašyti dokumento šaltinyje ir dokumento šaltinis įrodo, kad asmuo arba jo protėviai pagal tiesioginę giminystės liniją turėjo kitos užsienio šalies pilietybę arba su užsieniečiu sudarė santuoką ir jo pavardę paėmė.“

Kaip žinia, Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, kad įrašai nevalstybine kalba galimi tik tais atvejais, kuriais tą leidžia kalbos komisija. A. Kubiliaus projektas tokia savo formuluote akivaizdžiai pretentuoja remtis valstybinės kalbos komisijos numatyta išimtimi.

Tačiau iš tiesų ji yra radikaliai išplečiama. Kalbos komisija nurodė, kad galima leisti nevalstybine kalba rašyti pilietybę gavusių užsieniečių, jų sutuoktinių ir vaikų vardus ir pavardes. Tuo tarpu A. Kubiliaus projekte ši teisė išplečiama žodžiais: „asmuo arba jo protėviai turėjo kitos šalies pilietybę“. Tokiu būdu vietoje dabar turinčių kitos šalies pilietybę, kaip numatė Valstybinė lietuvių kalbos komisija (VLKK), atsiranda turėję anksčiau (tai visi gyvenę SSRS okupacijoje) ar tokių žmonių palikuonys (gali apimti ir nacistinę, ir Lenkijos okupaciją). Praktiškai tai reiškia, kad pagrindiniame paso puslapyje nevalstybine kalba galėtų rašyti absoliučiai bet kuris to norintis Lietuvos pilietis. Taip išimtis paverčiama bendra taisykle.

Seimo teisės departamentas šiuo klausimu pateikė labai konkrečią išvadą: „Tokios nuostatos neatitinka Valstybinės lietuvių kalbos komisijos nurodytų oficialių išvadų, į kurias įstatymų leidėjas, anot Konstitucinio Teismo, negali neatsižvelgti“. Trumpai tariant, A. Kubiliaus inicijuotas projektas prieštarauja Konstitucijai [nors tai mėginama paslėpti po subtilia, ne vieną politiką suklaidinusia formuluote]. Iš esmės tą patį savo išvadose pasakė ir Europos teisės departamentas: „Projekto 4 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos išimtys neatitinka VLKK siūlymų, nes, visų pirma, pagal Projektu siūlomą reglamentavimą galėtų susidaryti situacija, kai Lietuvos Respublikos piliečiams, net neturėjusiems kitos valstybės pilietybės, būtų leista asmenvardžius rašyti lotyniškais rašmenimis. […] Toks reglamentavimas nepagrįstai išplėstų VLKK siūlomą išimtį“. Apskritai teisininkų išvados šiam projektui itin kritiškos ir jų labai daug. Abejojančius mano žodžiais, kviečiu su jomis susipažinti.

Tačiau A. Kubiliaus projektas ne tik prieštarauja Konstitucijai. Juo sukuriama nauja diskriminacinė tvarka mūsų šalyje. Šiuo metu Lietuvoje paso įrašų kalbos požiūriu egzistuoja visiška piliečių lygybė prieš įstatymus: visi piliečiai, nepriklausomai nuo savo gimtosios kalbos ir tautybės, pasuose vardus ir pavardes rašo valstybine kalba. Natūralu, jog valstybinė kalba kartu yra ir gimtoji kalba absoliučiai daugumai Lietuvos piliečių, kaip yra ir beveik visose Vakarų valstybėse.

A. Kubiliaus pasiūlytas asmenvardžių rašymo pasuose projektas leistų be lietuvių abėcėlės rašmenų vartoti ir dar tris raides: W, Q ir X. Tokios pataisos Lietuvoje sukurtų diskriminaciją kalbiniu pagrindu, sukuriant skirtingai įstatymo gerbiamas ir saugomas grupes. Kaip praktiškai reikštųsi diskriminacija?

Pirma grupė bus piliečiai, kuriems taisyklingam asmenvardžių užrašymui užteks leidžiamų trijų raidžių.

Antra grupė – pati skaitlingiausia – bus piliečiai, kuriems taisyklingam pavardžių užrašymui leidžiamų trijų raidžių neužteks. Absoliuti dauguma užsienio šalių piliečių, kuriems apskritai gali būti reikalingi įrašai ne Lietuvos Respublikos valstybine kalba, atsiduria šioje grupėje. Pavyzdžiui, iš A. Kubiliaus leidžiamų trijų raidžių Lietuvos lenkams aktuali vienintelė W. Bet lenkų kalboje ir piliečių pavardėse yra dar 6 raidės, kurių vartoti nebūtų galima. Čekų kilmės piliečiams reikėtų dar 12 raidžių, danų – dar trijų, estų – taip pat trijų, latvių – 7. Tai vien mūsų regiono tautos. Prancūzų kalboje yra dar bent 17 rašmenų. Kalbininkai suskaičiuoja per 150 tokių ženklų skirtingose lotyniško pagrindo kalbose.

Norint išvengti daugumos kitakalbių piliečių diskriminacijos, reikėtų vietoje valstybinės kalbos rašyti jas visas, bet tai tik dar labiau diskriminuotų Lietuvos piliečius, ypač valstybės tarnautojus, kurie būtų priversti išmokti naudotis (ištarti ir užrašyti) visas šias ne valstybinės kalbos raides. Akivaizdu, kad eidami šiuo keliu trokštamos piliečių lygybės niekada nepasieksime.

Apibendrinant – siūlomomis pataisomis atskiriamos piliečių grupės: 1) turintys lietuvių abėcėle ir „trimis raidėmis“ užrašomas pavardes; 2) turintys lotyniško pagrindo rašmenimis rašomas pavardes, kuriose yra A. Kubiliaus pataisose nenumatytų ženklų. Tik pirmosios grupės piliečiai galėtų rašyti pasuose vardus ir pavardes gimtąja kalba. Antrosios grupės piliečiai galėtų rašyti tik iškreipta forma (ne visais ženklais). Pastarųjų yra daug daugiau nei pasitenkinančių trimis raidėmis. Tai, kad ne visi gali rašytis gimtąja kalba, yra normalu ir priimtina, kol vienoda tvarka (lygybė prieš įstatymą) galioja visiems piliečiams, kaip yra dabar – visų piliečių pasuose rašoma pagal gimtosios kalbos skambesį valstybinės kalbos rašmenimis. Tai vakarietiškas ir europietiškas principas.

Jokia Vakarų šalis neleidžia rašymo pasuose nevalstybine kalba vietoje valstybinės. Tačiau bandant suteikti galimybę pasuose rašyti tik daliai, – tą projekto šalininkai klaidinančiai vadina pažanga ir mažesne diskriminacija, – skirtingą statusą prieš valstybę įgauna tiek atskirų tautybių/kalbų atstovai (anglas, kuriam gana „trijų raidžių“, pranašesnis už latvį ar lenką), tiek tos pačios tautinės bendrijos atstovai tarpusavyje (lenkas su „w“ pavardėje pranašesnis už lenką su „ł“, prancūzas su „x“ pranašesnis už prancūzą su „ü“), nes vieno piliečio pavardės autentišką formą užrašyti įstatymai leis, o kito – ne.

Autorius yra Lietuvos Respublikos Seimo Švietimo ir mokslo komiteto pirmininkas, akademikas

Nuomonės, diskusijos, komentarai ,



Susiję straipsniai

Post Your Comments

Lankomumas


Hey.lt - Interneto reitingai, lankomumo statistika, lankytoju skaitliukai

Archyvas

Rubrikos

Sekite mus per Facebook!

RSS srautas

Vorutos RSS srautas

Svetainės medis

Svetainės struktūra