Džioveklės − reti augalai

Autorius: Data: 2010-01-10, 07:33 Spausdinti

Dubysos regioniniame parke aptinkami reti, neįprastos išvaizdos augalai – džioveklės. Jų pavadinimas kilęs iš lotyniško žodžio Orobanche reiškiančio džiovinantis augalus.
 
Džioveklės parazituoja ant žolinių augalų šaknų, bet augalams – šeimininkams didesnės žalos nepadaro, nes jų šaknys į aukos audinius giliai neįsikeroja. Lietuvoje džioveklės auga už natūralios savo paplitimo ribos, todėl yra retos ir įrašytos į Lietuvos raudonąją knygą.
 
Plačiame Dubysos slėnyje saulės gerai įšildomuose šlaituose temperatūra yra kiek aukštesnė nei kitur rajone, todėl džioveklėms augti susidaro tinkamos sąlygos. Dubysos regioniniame parke auga dvi rūšys: didžioji ir blyškioji, kurios skiriasi savo biologija ir ekologija.
 
Didžioji džioveklė auga sausose, gerai įšildomose Mūkės slėnio šlaituose ties Maslauskiškių ir Ožkaičių kaimais. Tai daugiametis, 10 – 60 cm aukščio, rusvas ar gelsvas augalas, turintis gausiai lapuotą stiebą ir žydi tik vieną kartą birželio – rugpjūčio mėnesiais. Didžioji džioveklė ypatinga tuo, kad maistines medžiagas pasiima iš kitų augalų, skverbdamasi ant šaknų esančiais siurbtukais į maitintojo šaknis. Šakniagumbis auga prisišliejęs prie aukos šaknų ir kaip balnas jas apkabina. Džioveklei sudygti reikia, kad jos sėklos patektų ant parazituojamo augalo šaknų, nes jos yra smulkios ir negali daigo savarankiškai išmaitinti net dygimo stadijoje. Šis augalas parazituoja ant didžiagalvių bajorių šaknų.
 
Blyškioji džioveklė aptinkama tik Plauginių miške, kur auga drėgnoje pievoje. Lietuvoje parazituoja ant gelsvalapių usnių šaknų ir turi ilgą, net pusę stiebo ilgio siekiantį žiedyną. Žydi birželio – rugsėjo mėnesiais. Dauginasi ir plinta tik sėklomis, kurios sudygsta patekusios ant usnies šaknies ar ne toliau kaip 3 mm nuo jos.
 
Džioveklės auga pavieniui arba mažomis grupelėmis, nyksta keičiantis buveinėms, intensyviai šienaujant ar ganant. Augalai nuo seno naudojami liaudies medicinoje. Įvairių šalių žolininkai mano, kad džioveklės turi daug gydomųjų savybių. Šiais augalais bandoma gydyti žvynelinę ir onkologinius susirgimus. Miškuose auga į džiovekles panašūs gegužraibinių šeimos augalai: lizduolės. Jos neturi žalių lapų ir minta organinėmis medžiagomis, kurias gauna iš grybų.
 
Dubysos regioninio parko direkcijos informacija
 
www.vstt.lt
 
Nuotraukoje: Džioveklė

Sena Voruta



Susiję straipsniai

Comments are closed.

Lankomumas


Hey.lt - Interneto reitingai, lankomumo statistika, lankytoju skaitliukai

Archyvas

Rubrikos

Sekite mus per Facebook!

RSS srautas

Vorutos RSS srautas

Svetainės medis

Svetainės struktūra