Dvidešimt MLRT veiklos metų

Autorius: Data: 2010-01-10 , 07:33 Spausdinti

Pagrindinė Mažosios Lietuvos dalis – Karaliaučiaus kraštas – 1946 m. atiteko Rusijai valdyti. Tačiau tai nereiškė, kad ši daug lietuvių tautai davusi mūsų etninė žemė su visu paveldu turėjo nueiti į užmirštį.
 
Kad to neįvyktų ėmė rūpintis visuomeninė Mažosios Lietuvos reikalų taryba (MLRT). Praėjo jau dvidešimt metų nuo to laiko, kai disidento Povilo Pečeliūno paragintas Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdis (LPS) 1989 metų rugsėjo pradžioje įkūrė Mažosios Lietuvos genocido ir kultūros palikimo klausimų komisiją. Tų pačių metų gruodžio 18 d. LSSR AT prezidiumas pritarė šios komisijos pagrindu sudarytai Mažosios Lietuvos reikalų tarybos (MLRT) prie LSSR AT steigimui.
 
Pagal MLRT įstatus jai buvo iškelti šie tikslai: kelti aktualių Mažosios Lietuvos praeities ir dabarties klausimus ir siūlyti jų sprendimus, skatinti baltų paveldo saugojimą; skatinti lietuvių raštijos, kultūros, istorijos ir visuomenės veikėjų atminimo įamžinimą Mažojoje Lietuvoje; publikuoti Mažosios Lietuvos tematika straipsnius ir kitokią medžiagą; prisidėti tenkinant dabartinių Karaliaučiaus krašto (Kaliningrado srities) lietuvių tautinius, kultūrinius, švietimo bei dvasinis poreikius. Tuomet buvo tikimasi, kad MLRT vadovybė sulauks didelio visų Lietuvos valdžių supratimo, o taip pat ir aktyvaus pačių MLRT narių dalyvavimo šioje veikloje.
 
1993 m. birželio 23 d. LR Teisingumo ministerija įregistravo MLRT kaip juridinio asmens statusą turinčią visuomeninę nevyriausybinę organizaciją. Tuo metu Tarybai vadovavo šios sudėties Kolegija: Vytautas Šilas (pirmininkas), dr. Algirdas Matulevičius (pirmininko pavaduotojas), Danutė Bakanienė (atsakingoji sekretorė), dr. Vacys Bagdonavičius, dr. Napaleonas Kitkauskas, dr. Petronėlė Žostautaitė, Irena Seliukaitė, Jonas Trinkūnas. Nuo 2007 m. pabaigos Mažosios Lietuvos reikalų tarybai vadovauja penkių asmenų Kolegija, kuri yra tokia: Vytautas Šilas (pirmininkas), dr. Algimantas Liekis (pirmininko pavaduotojas), Birutė Kurgonienė (atsakingoji sekretorė), dr. Algirdas Matulevičius ir Jonas Česnavičius.
 
Iš pradžių MLRT posėdžiai vykdavo Sąjūdžio būstinėje (Gedimino pr. 1), vėliau Vilniaus mokytojų namuose (Vilniaus g. 29), Medžiotojų ūkio valdyboje (Stiklių g. 6); čia tuomet dirbo vienas tarybos narių K. Milkeraitis). Tarpininkaujant Vytautui Gocentui, keletą kartų buvo posėdžiauta Vilniaus Evangelikų liuteronų maldos namuose (Vokiečių g. 20). Dažniausiai vis dėlto būdavo renkamasi Kultūros ir švietimo ministerijoje (Basanavičiaus g. 5). Pagaliau, 1993 m. pabaigoje, Urbanistikos ir statybos ministerija pasiūlė Vyriausybei skirti Tarybai būstinę Vilniuje, A. Jakšto g. Nr. 9. Prireikė net audiencijos pas LR Prezidentą Algirdą Brazauską, kad patalpa MLRT būstinei būtų realiai paskirta.
 
Taryba gyvavo iš nereguliarios, sunkiai gaunamos paramos iš LR biudžeto tikslinių programų. Retsykiais MLRT veiklą paremdavo mūsų tautiečiai išeivijoje (ypač svari buvo Mažosios Lietuvos rezistencinio sąjūdžio pirmininko A†A Algio Regio parama). Beveik kiekvienus naujus metus Taryba pradėdavo turėdama skolų, neturėdama kuo sumokėti už kambario nuomą, telefono ryšį, vienintelio samdomo darbuotojo – reikalų vedėjos (kurios dabar atsisakyta) atlyginimo. Džiugu, kad dabar jau tradiciškai sulaukiame, kad ir nedidelės, tačiau labai reikšmingos visuomenės paramos pervedant 2% pajamų mokesčio.
 
MLRT dirbo pagal savo išgales. Antai, 1991, 1993, 2001 ir 2007 metais pateikėme Kultūros ir Švietimo ir mokslo ministerijoms pirmaeilių Mažosios Lietuvos kultūrinio palikimo ir Karaliaučiaus krašto lietuvių globos klausimų sprendimo sąrašus. Deja, ministerijų veiklos rezultatai menki: 1993 m. Narkyčiuose (nuo 1946 m. rusiškai Meždurečje, netoli Įsruties) buvo pastatytas kenotafas Didžiojo prūsų sukilimo (1260–1274) žymiausiam karvedžiui Herkui Mantui atminti. Tačiau jau po metų Kaliningrado srities valdžios nurodymu jis buvo nugriautas. Karaliaučiaus krašto lietuviai, nepaisant jų prašymų ir mūsų raginimų, iki šiol neturi nė vienos lietuviškos mokyklos. Tiesa, keliolikoje Kaliningrado srities rusiškų mokyklų yra lietuvių kalbos pamokėlių, veikia keletas fakultatyvų. Jau daugiau nei 15 metų nepavyksta išspręsti memorialinio Vydūno namo Tilžėje (Sovietsk) įsteigimo klausimo, o juk jo gyventojams už Lietuvos valstybės lėšas buvo pastatyti butai! Vietos lietuviai nesulaukia ir leidimo Tilžėje atidengti atminimo lentą nacių su šeima nužudytam lietuvių kultūros visuomenės veikėjui, spaustuvininkui Enziui Jagomastui. Lietuvos piliečiai, panorę aplankyti Kristijono Donelaičio memorialinį muziejų Tolminkiemyje (Čistyje Prudy), kaskart susiduria su įvairiausiomis sienos perėjimo problemomis. Į visa tai kreipiame Lietuvos valdžios akis!
 
Lietuvos Respublikos Prezidentas Valdas Adamkus per pirmąją kadenciją (1998–2003) įvairiais aktualiais Mažajai Lietuvai (Karaliaučiaus krašto) klausimais buvo gavęs net septynis MLRT raštus, tačiau nė į vieną jų neatsakė. 2000 m. pradžioje Taryba parengė Kreipimąsi dėl visiško Karaliaučiaus krašto demilitarizavimo klausimo iškėlimo Europos organizacijose inicijavimo. Nors Kreipimąsi,be Tarybos atstovų, pasirašė dar 29 LR Seimo nariai, 85 Lietuvos mokslo ir kultūros veikėjai, Prezidento kanceliarija Kreipimąsi ignoravo. Maloni išimtis buvo MLRT paragintos Vilniaus miesto savivaldybės pastangos drauge su kitomis Lietuvos savivaldybėmis pastatyti Karaliaučiuje paminklą Kristijono Donelaičio kūrybos vertėjui ir leidėjui, tautosakininkui, Karaliaučiaus universiteto rektoriui profesoriui Martynui Liudvikui Gediminui Rėzai. 2005 m. liepą Kaliningrade įvyko graži paminklo atidengimo šventė. MLRT dėkinga paminklo iniciatoriams, kūrėjams ir rėmėjams.
 
1997 metais Taryba inicijavo Kreipimąsi į Valstybinę lietuvių kalbos komisiją prie LR Seimo dėl tradicinių Karaliaučiaus krašto vietovardžių Lietuvoje vartojimo visose mokslo ir gyvenimo srityse. Komisija priėmė pusinį sprendimą, rekomenduodama lietuviškus ir prūsiškus Karaliaučiaus krašto vardus vartoti tik informacinėje srityje (tuo pasinaudojo Transporto ministerija), mokyklinėje ir mokslo literatūroje. Komisija, deja, nepasirūpino savo sprendimo kontrolės mechanizmu – jis prastai veikia.
 
2001 metais MLRT Vilniuje surengė tarptautinę konferenciją Neišspręstos Karaliaučiaus krašto problemos, kurioje dalyvavo pranešėjai ne tik iš Lietuvos, bet ir iš Vokietijos, Karaliaučiaus (Kaliningrado) srities, Latvijos ir Estijos. Vienas iš Konferencijos nutarimo punktų ragino Lietuvos Respublikos politikus nedelsiant imtis žygių, kad artimiausiais metais būtų sušaukta Potsdamo (1945) nutarimu numatyta tarptautinė konferencija dėl taikos sutarties pasirašymo. Tokia konferencija, įvertinusi Mažosios Lietuvos lietuvių (lietuvininkų) reikalavimus išreikštus 1918 m. Tilžės Akte ir Lietuvos valstybės interesus, išspręstų Karaliaučiaus krašto statuso problemą. Pažymėtina, kad Konferencija ir jos išvadomis susidomėjo tuometiniai Europos Komisijos vadovas Romanas Prodis ir Didžiosios Britanijos premjeras Tonis Blairas. Tačiau jokio dėmesio šiam klausimui neskyrė Lietuvos Respublikos Prezidentas ir jo komanda.
 
1998 metais MLRT ir LR Seimo nario Stanislovo Buškevičiaus pastangomis LR Seimas įamžino istorinę Tilžės Akto dieną, lapkričio 30–ąją paskelbęs Mažosios Lietuvos prisijungimo prie Didžiosios Lietuvos diena. Tarybai daugelį kartų raginant ir primenant, LR Seimas pagaliau (2006 metais) priėmė įstatymą, kuriuo spalio 16–ji, kai 1944 m. prasidėjo Karaliaučiaus krašto puolimas nukreiptas ir į susidorojimą su civiliais gyventojais, buvo paskelbta atmintina Mažosios Lietuvos gyventojų genocido diena. LR Seimo ir Pasaulio Lietuvių bendruomenės komisija, reaguodama į šį įstatymą, 2007 metais priėmė rezoliuciją Dėl lietuvių tautos genocido Mažojoje Lietuvoje ir Karaliaučiaus krašto demilitarizavimo. Joje primenama, kad per sovietinį Mažosios Lietuvos gyventojų genocidą „buvo nužudyta 320 tūkstančių gyventojų, tarp jų per 130 tūkstančių – lietuvių kilmės, tačiau šie kraupūs įvykiai iki šiol nėra įvertinti tarptautiniu mastu“. MLRT yra prisidėjusi ir prie Klaipėdos krašto sukilimo 1923 m. sausį įamžinimo, (nepaisant tuometinio Lietuvos istorijos instituto direktoriaus habil. dr. Alvydo Nikžentaičio priešinimosi). Seimo nutarimu 15–oji įteisinta kaip atmintina Klaipėdos krašto diena.
 
2008 m. spalio 17–18 d. dalyvavome Klaipėdos universiteto surengtoje tarptautinėje mokslinėje konferencijoje „Antrojo pasaulinio karo pabaiga Rytprūsiuose: faktai ir istorinė atmintis“ pirmininkas Vytautas Šilas skaitė pranešimą „Mažosios Lietuvos gyventojų genocidas: ištakos ir vertinimai“. Gruodžio 1 d. Lietuvos mokslų akademijos salėje MLRT organizavo konferenciją Tilžės Akto (1918 XI 30) 90–osioms metinėms paminėti. 2009 m. rugsėjo 9 d. Tarybos nariai ir jos talkininkai dalyvavo perlaidojant iš Vokietijos pervežtus Tilžės akto signataro Jono Vanagaičio ir jo žmonos Marijos Brožaitytės–Vanagaitienės palaikus Bitėnų–Rambyno kapinaitėse, paminint 140-asias jo gimimo metines. Apskritai, MLRT kasmet surengia po kelis prasmingus renginius – atmintinų dienų, įvairių sukakčių minėjimus, Mažosios Lietuvos menininkų kūrybos bei knygų pristatymus.
 
Svarbi MLRT veiklos sritis yra žinių apie Mažąją Lietuvą kaupimas ir informacijos sklaida. Dar 1991 metais Tarybos rūpesčiu buvo pakartotinai išleista bibliografine retenybe tapusi Pavelo Kušnerio–Knyševo monografijos apie baltišką Karaliaučiaus krašto praeitį – Etničeskije teritorini i etničeskije granicy (Etninės teritorijos ir etninės sienos) antroji dalis: Ėtničeskoje prošloje Jugo–vostočnoj Pribaltiki (Pietryčių Pabaltijo etninė praeitis). Seimui ir Vyriausybei buvo įteikta 700 šios knygos egzempliorių. 1996 metais MLRT išleido pranešimų rinkinį „Potsdamas ir Karaliaučiaus kraštas“ su 1991 m. surengtos apskritojo stalo diskusijos Potsdamas ir Lietuva medžiaga. Seimūnams ir kitiems valstybininkams buvo padovanota 500 egz. 1998 metais Taryba išleido iliustruotą įvairių sričių Lietuvos mokslininkų straipsnių apie Karaliaučiaus krašto šviesuolius rinkinį „Nuo Mažvydo iki Vydūno“ lietuvių, o 1999 m. – rusų kalba. 2001 metais MLRT visuomenės informavimo tikslu atidarė interneto svetainę www.mlrt.lt, leidžiamą penkiomis kalbomis.
 
Jau išleistuose „Mažosios Lietuvos enciklopedijos“ (MLE) I–III tomuose paskelbta šimtai esamų ir buvusių Tarybos narių (produktyviausi iš jų – Mokslo ir enciklopedijų instituto vyresnysis mokslinis redaktorius, MLE Istorijos skyriaus vedėjas dr. Algirdas Matulevičius ir MLE Visuomenės ir kultūros veikėjų skyriaus vedėjas Algirdas Antanas Gliožaitis) straipsnių. Gana daug, palyginti, jų straipsnių apie lietuvininkų kraštą yra ir „Visuotinėje lietuvių enciklopedijoje“ (t. 1–15, 2001–2009). A. A. Gliožaitis, V. Šilas yra šių enciklopedijų recenzentai, konsultantai. Daug Tarybos narių straipsnių Mažosios Lietuvos tematika pasirodė Lietuvos ir užsienio spaudoje. Noriai tokią medžiagą spausdina „Lietuvos aidas“, „Draugas“, „Tėviškės žiburiai“. Spausdintoje žiniasklaidoje aktyviausi yra V. Žeimantas, A. Matulevičius, I. Skomskienė, V. Šilas.
 
Kaip žinia, 1953 m. užsienio lietuvių Kanadoje buvo įkurtas Mažosios Lietuvos Rezistencinis Sąjūdis. 2005 m. jis baigė savo veiklą ir visus įgaliojimus perdavė būtent Mažosios Lietuvos reikalų tarybai. Atsakomybės našta už Mažosios Lietuvos reikalus jai padidėjo. Reikėtų daugiau nuveikti. Tam reikėtų svaresnės valdžios institucijų paramos ir didesnio jau garbingo amžiaus Tarybos narių aktyvumo. Norėtųsi ir glaudesnio Karaliaučiaus krašto lietuvių bendradarbiavimo, tačiau jie žinodami, kad Lietuvos valdžia jų neužstos, vis dar prisibijo Kaliningrado srities valdžios persekiojimų.
 
Norėčiau pažymėti kai kuriuos labiausiai pasižymėjusius savo kolegas, tikrus Mažosios Lietuvos mylėtojus. Tai dr. Napalys Kitkauskas, dr. Algirdas Matulevičius, Vytautas Gocentas, Petras Cidzikas, Birutė Kurgonienė, Irena Skomskienė, Rimantas Matulis, dr. Nastazija Kairiūkštytė, A†A dr. Petronėlė Žostautaitė, A†A Arvydas Kybrancas, A†A Genovaitė Kuckailienė. Dėkoju jiems už tai, kad Taryba vis dar gyvuoja.
 
Nuotraukose:
 
1. Mažosios Lietuvos reikalų taryboja, 2002 m.
2. MLRT vadovas V. Šilas (Gintaro Visocko nuotr.)

Sena Voruta



Comments are closed.

Susiję straipsniai

Lankomumas


Hey.lt - Interneto reitingai, lankomumo statistika, lankytoju skaitliukai

Archyvas

Rubrikos

Sekite mus per Facebook!

RSS srautas

Vorutos RSS srautas

Svetainės medis

Svetainės struktūra