Lietuvos Respublikos Susisiekimo ministerija pranešė apie neseniai nutiesto Panemunės miesto rytinio aplinkkelio katastrofišką būklę – vos prieš trejetą metų link Nemuno nutiesto kelio atkarpa kai kur įdubo net per metrą, gausu kitų trūkumų (https://sumin.lrv.lt/lt/naujienos/kelias-uz-26-25-mln-euru-luzta-akyse). Ilgai triukšmauta dėl potvynių užliejamo kelio į Rusnę. Dabar jo tobulinimas vėl atidedamas – esą statytojai nežinoję, kad gruntai Nemuno deltoje esantys kitokie nei, pavyzdžiui, Žemaitijos kalvynuose.

Tenka priminti, kad beveik prieš du šimtmečius (kai niekas dar neįsivaizdavo kompiuterių ar sudėtingos ir galingos šiuolaikinės statybinės technikos) iš tos pačios Panemunės į Mikytus buvo nutiestas tvirtas plentas, sėkmingai tebetarnaujantis iki šiol. Daugiau kaip prieš šimtmetį buvo nutiestas puikus plentas Šilutė-Rusnė, tebeatlaikantis ir šiandienines sunkiasvores transporto priemones. Anie keliai Nemuno deltoje buvo statomi apsiginklavus vien kastuvais ir karučiais, anų laikų projektuotojai neturėjo kažkokių rimtesnių techninių priemonių, tačiau jų darbų vaisiais naudotasi šimtmečiais.

Galėtume spėti, kad tais laikais pagarbiai žiūrėta į vietos gyventojų patirtį, daugelio kartų žmonių žinias. Matyt, tada nebūdavo pamirštama, kad Nemuno delta yra ypatinga, kad ten reikia darbuotis kitaip nei kokiose sausose lygumose. Veikiausiai branginta savoji reputacija, neskubėta švaistyti valdiškų (o iš tiesų daugybės žmonių sukauptų) lėšų, jausta atsakomybė už savo darbą.

Deja, istorijos skersvėjams nusiaubus Mažąją Lietuvą, daug kas nebenori prisiminti to krašto lietuvininkų per šimtmečius sukauptos patirties kovojant su gamtos stichijomis, pamirštos ir anuomet ugdytos padoraus elgesio, atsakingo darbo taisyklės. Ištisi istorijos šimtmečiai ir daugybės žmonių vargai lietuviškajame pamaryje paleidžiami perniek.

Vis tik paminėtieji įvykiai rodo, kad nepagarba krašto istorijai kai kada gali skaudžiai atsirūgti.