Dr. Martynas Purvinas. Apie nutylėtus istorijos puslapius
Autorius: Voruta Data: 2020-05-08 , 09:44 Spausdinti

Dr. Martynas Purvinas. ve.lt nuotr.
Dr. Martynas PURVINAS, Kaunas, www.voruta.lt
Rusijoje rengiamasi (dėl koronaviruso pandemijos karinis paradas yra atšauktas – red. pastaba) pompastiškai paminėti Antrojo pasaulinio karo (ten vadinamo Didžiuoju tėvynės karu) pabaigą Europoje, šlovinant nenugalimąją Raudonąją armiją, išmintingąjį sovietinį režimą ir jo vadą J. Staliną. Vėl bus nutylimi ar ginčyjami dabartiniams vadams nepatogūs momentai (nuo Molotovo – Ribentropo pakto iki visko kitko). Deja, tam neretai talkinama ir Lietuvoje.
Antai, A. L. Arbušauskaitė iš Klaipėdos universiteto paskelbė, esą, sensacingą žinią, kad Šilutės rajono Armalėnų kaime netikėtai aptikta spėjama rusų karo belaisvių kapavietė, kad ji buvo minima sovietinio NKVD 1944 m. lapkričio mėn. visiškai slaptuose dokumentuose1. Įdomu, kad vadinamajame KU moksliniame leidinyje net nenurodyta, iš kur staiga atsirado tie slaptieji NKVD dokumentai, kokiame oficialiame archyve jie dabar saugomi ir pan. Veikiausiai visi tie tikrajam istorijos mokslui būtini dalykai tomo sudarytojai S. Pocytei visai nerūpėjo.
Būta ir svarbesnių dalykų. Dar prieš trejetą dešimtmečių man lankantis Armalėnų plotuose, ne vienas tenykštis gyventojas tiesiog pirštu rodydavo – štai tame lauke būdavo užkasami rusų karo belaisvių lavonai. Tad tos esą nežinomos laidojimo vietos net ir sovietmečiu buvo vieša paslaptis – apie jas iš kitų žmonių sužinodavo pokariniai atvykėliai, apie tai neabejotinai žinojo vietos sovchozo ir Šilutės rajono vadovai, galop ir dar 1944 m. lapkritį apie tai informuota sovietinės Lietuvos valdžia.
Vis tik daugelį dešimtmečių tai niekam nerūpėjo – masinės kapavietės toliau tebeliko eiliniu dirbamu lauku, kur darbuodavosi „Staliniečiai“ ir kita žemės ūkio technika, ant žmonių palaikų auginti javai ir visa kita galop keliaudavo į bendrus aruodus ir duonos kepyklas. Paslaptingai tylėjo ir galingoji sovietinės propagandos mašina – neskubėta viešai skelbti apie dar vieną fašistų nusikaltimą, pašlovinti didvyriškuosius Raudonosios armijos karius, mirusius Macikų konclageryje. Prie tų kapaviečių taip ir nebuvo pastatytas joks atminimo ženklas, ten nekurtas koks didingas memorialas.
Niekas nepasikeitė ir po 1990 m. Rusijai dažnai triukšmaujant dėl nepakankamos pagarbos sovietinių karių palaidojimams, priešinantis palaikų perkėlimams ir kt., taip ir nepasirūpinta Armalėnuose palaidotųjų karo belaisvių atminimu.
Apie viso to priežastis šiandien drąsiau šneka tik oficialiosios propagandos nuostatoms nepaklusę rusų istorikai, priminę, kad į priešo nelaisvę pakliuvusieji sovietų kariškiai būdavo tiesiog „nurašomi“ kaip tėvynės išdavikai, nevykdę direktyvos didvyriškai žūti už bolševikų partiją ir jos vadą J. Staliną. Manoma, kad tas diktatorius niekaip negalėjo pamiršti 1941 m. vasaros, kai Raudonosios armijos kariai tūkstančiais pasiduodavo priešui, visai neskubėdami guldyti galvos už savo „didįjį vadą“. Dabar tai vadinama savotišku referendumu, liudijusiu apie menką paramą bolševikiniui režimui.
Liūdnai juokaujama, kad tuomet katastrofiškai žlungantį sovietinį režimą išgelbėjo tik nacistinio režimo kvailystės: nežmoniškai žiaurus elgesys su sovietiniais karo belaisviais, panieka užkariautiesiems kaip „žemesnės rūšies” žmonėms ir kt. Tai galop privertė daugumą rusų patikėti, kad atėjūnai esantys dar blogesni už savuosius nedorėlius, ir įsitraukti į kovą.
Pergalę didžiajame kare nuolat šlovinusi sovietinė propaganda (kaip ir jos dabartinė įpėdinė) iškilmingai skelbdavo „Niekas nebus pamirštas“ – esą, visos tuometinės aukos bus prisimintos ir minimos. Dabar jau aiškėja, kad tos deklaracijos nebuvo skirtos milijonams žuvusiųjų nacistinėje nelaisvėje. Šiandien žinoma, kad sovietmečiu buvo sunaikinta daugybė amžinojo poilsio vietų, jas paverčiant dirbamais laukais ar kitaip panaudojant. Turėtume prisiminti, kad sovietinis režimas taip niekino ne vien užkariautųjų kraštų žmones, bet ir savus piliečius, kuriems būdavo priskiriamos vienokios ar kitokios kaltės.
LITERATŪRA
Arbušauskaitė A. L. Aidai iš praeities, kuri neleidžia jos pamiršti. Klaipėdos krašto konfesinis paveldas… Acta Historica Universitatis Klaipedensis. XXV. Klaipėda, 2012, p. 233-244.
Antrasis pasaulinis karas Lietuva - Rusija Nuomonės, diskusijos, komentarai
Komentarai
Naujienos
-
Prezidentas pareiškė užuojautą dėl Princo Filipo mirties
-
Skaitytojus artėjančių šv. Velykų proga sveikina pirmasis 2021 m. „Vorutos“ numeris!
-
Sveikinimai „Vorutos“ žurnalo vyr. redaktoriui Juozui Vercinkevičiui 80-ies metų jubiliejaus proga
-
Dažnėjantys neurologiniai susirgimai – karantino pasekmė?
-
Česlovas Iškauskas. Kai pagieža keičia kompetenciją… (Replika Povilui Gyliui)
Lietuva
-
Nuotoliniame NATO ministrų susitikime aptarta situacija Afganistane ir Rusijos veiksmai prie Ukrainos sienų
-
Seimo Pirmininkė siūlo Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro vadovu skirti Arūną Bubnį
-
Įtrauktiems į pensijų kaupimą – dar vienas raginimas apsispręsti
-
Česlovas Iškauskas. Kokia viruso kilmė ir ateitis?
-
Valstybinis patentų biuras mini 30-ąsias įkūrimo metines
Istorija
-
Vladas Terleckas. Ar sovietai pirko iš Vailokaičių metalo gaminius?
-
Juozas Brazauskas. Prieš 60 metų buvo sugriautas Kryžių kalnas
-
Dr.Valdas Selenis. Didysis Vilniaus seimas ir jo reikšmė po 115 metų
-
Apie Vytautą Modzeliauską – pirmąjį Semeliškių valsčiaus tarybos pirmininką
-
Vladas Terleckas. Katynės žudynių istorijos lietuviški puslapiai
Kultūra
-
Pasaulinė kultūros diena – virtualios parodos Lietuvos ir pasaulio kultūrų pažinimui
-
Savarankiškai dirbantys kūrėjai kviečiami suskubti naudotis jiems skirta subsidija
-
Pavasario džiaugsmo giesmės Aukštadvario bibliotekoje
-
Nemokama virtuali ekskursija „M. K. Čiurlionio kūrybos kelias“
-
Sukanka 150 metų, kai, popiežiaus Jono Pauliaus II žodžiais tariant, Bažnyčia ir lietuvių tauta sulaukė ypatingos dovanos
Religija
-
Panevėžio Marijos Legionas su viltimi žvelgia Į karantiną ir ieško naujų veiklos iššūkių
-
2021 m. – kardinolo Vincento Sladkevičiaus metai
-
Taupymas Vatikane: mažinamos vyresniųjų algos
-
Daniliškių Švč. Trejybės sentikių cerkvė atgimsta vietos bendruomenės dėka
-
Judėjos dykumos urvai vis dar pateikia netikėtumų
Renginiai
-
Vievio mėgėjų meno kolektyvai – virtualiuose renginiuose
-
Apie garbųjį Šilokarčemos pilietį dr. Hugo Šojų
-
Jaunieji talentai sako „Ačiū tau, Lietuva“ ir kartu šįvakar su Šv. Kristoforo kameriniu orkestru dovanoja koncertą
-
„Auksiniai scenos kryžiai“ bus įteikti Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre
-
Knygos „Mažosios Lietuvos periodinė spauda 1811-1939 m.“ pristatymas
Susiję straipsniai
-
Vladas Terleckas. Katynės žudynių istorijos lietuviški puslapiai
~ Antrasis pasaulinis karas, Europa, Istorija, Lietuva - Baltarusija, Terleckas Vladas
2021-04-01, 10:49
-
Česlovas Iškauskas. V. Dekanozovas – susitepęs Stalino emisaras
~ Antrasis pasaulinis karas, Iškauskas Česlovas, Istorija, Naujienos, Nuomonės, diskusijos, komentarai
2020-12-23, 09:23
-
Vytautas Landsbergis. „Molotovo-Ribbentropo paktas 1939-1989-2020“
~ Antrasis pasaulinis karas, Lietuva, Naujienos, Rusijos okupacija
2020-12-16, 16:13
-
Lietuvių išeivijos politinės pastangos ir ryšiai su Vašingtono administracija 1940-1990 metais
~ Antrasis pasaulinis karas, Išeivija, Istorija, Lietuva - JAV, Naujienos, Pasaulis, Rusijos okupacija
2020-11-27, 11:25
-
Algirdas Grigaravičius. Neatmezgamas Vilniaus mazgas
~ Antrasis pasaulinis karas, Istorija, Lietuva
2020-10-23, 15:49