Dr. K. Graužinio kalba, pasakyta 1945 02 16, minint 27-ąsias Lietuvos Nepriklausomybės sukaktuves

Autorius: Data: 2013-04-03, 14:11 Spausdinti

Brangus tautiečiai!

Minime mes šiandieną savo Tautos ir Valstybės didžiąją šventę – Naujos Atgimusios Lietuvos Nepriklausomybės paskelbimo 27 metų sukaktuves. Dvidešimt du kartus minėjome šią šventė su didžiausiu džiaugsmu, o dabar jau penki metai kaip minime savo šventę dideliame nuliūdime.

Šį kartą mūsų liūdesys, mūsų sielvartas dar didesnis, nes mūsų Tautos nelaimės dar skaudesnės, dar baisesnės.

Paskutiniais savo okupacijos metais vokiečiai ypatingai skriaudė mūsų Tautą. Negalėdami vieni savo jėgomis atsilaikyti prieš aljantus ir prieš rusus, vokiečiai norėjo prievarta ir apgaule lietuvius sumobilizuoti. Jokių teisių lietuviams į nepriklausomą gyvenimą nepripažindami, jie vistik norėjo priversti lietuvius kariauti už jų didžiąją Vokietiją ir už jų sukurtą Ostland’ą, kuriame lietuviai turėjo būti tik beteisiais vokiečių tarnais. Kadangi Lietuvių Tauta tokiai neteisėtai mobilizacijai pasipriešino, tai vokiečiai pradėjo smarkiausiai lietuvius persekioti. Apie šimta tūkstančių lietuvių jaunuomenės išgabenta Vokietijon darbams, daug inteligentų sugrūsta į koncentracijos stovyklas.

Toliau Lietuvos žemė tapo žiauriausio karo lauku. Baisūs mūšiai ilgą laiką ėjo mūsų krašte. Daug civilinių gyventojų buvo užmušta; daug miestų sugriauta; daug kaimų sudeginta. Prieš besiartinantį raudonąjį neva „išvaduotoją“ daug lietuvių bėgo viską pametę, kas kur tik galėjo.

Rusai-bolševikai urbi et orbi skelbia save „išvaduotojais“, „laisvę mylinčia tauta“. Sakosi, kad jie eina išvaduoti kitas, o ypač mažas kaimynines tautas iš fašistų – nacių jungo. Skelbiasi esą didžiausi demokratai ir neva visur nori įvesti demokratišką sutvarkymą. Deja, tai yra vien melaginga propaganda. Realybė gi yra visai priešinga. Visada bolševikai vieną skelbė, kitą darė; vieną sutartyse žadėjo, kitą gyvenime vykdė.

Argi ne iškilmingiausiai rusai sutartyse pasižadėjo visiems amžiams gerbti Lietuvos, Latvijos, Estijos nepriklausomybes; nesikišti į tų valstybių vidujini gyvenimą; gerbti ekonominį ir socialinį sutvarkymą. Gyvenime tą viską pamynė po kojomis ir dar drįsta skelbti pasauliui, kad girdi lietuviai, latviai, estai patys savo valia atsižadėjo nuo nepriklausomybės. Patys mat lietuviai prašėsi, kad juos bolševikai savo globon paimtų, viską nuo jų atimtų, varytų į kolchozus, deportuotų Sibiran ir t. t.

Tokias nesąmones tik akiplėšiškai bolševikų agentai gali skelbti.

Rusai pasirašė ir po Atlanto deklaracija ir tokiu būdu atsisakė nuo svetimų žemių ir pasižadėjo atgaivinti pavergtas valstybes. Gyvenime betgi, kaip matome, visur priešingai elgiasi. Taigi ir Lietuvai jie jokios laisvės neatnešė, o tik skubinasi kuo greičiausiai Lietuvą nuo lietuvių išlaisvinti.

Vos įžengę Lietuvon bolševikai pradėjo masiškai, tiesiog šimtais šaudyti lietuvius. Pirmon eilėn buvo šaudomi lietuviai sukilėliai, kurie 1941 m. liepos mėn., vos kilus karui tarp vokiečių ir rusų, bandė atgaivinti Nepriklausomą Lietuvą. Toliau buvo šaudomi žymesni veikėjai, valdininkai ir policininkai. Tarp nužudytų asmenų yra ir Kaišiadorių vyskupas – kankinys Matulionis.

Visame krašte įsigalėjo teroras, o sovietiški teismai mirties bausmę dabar taiko ne tik atskiriems asmenims, bet ištisoms šeimoms. Taip, pvz., mirti pasmerkti visi giminės bolševikų nužudyto buvusio ministro pirmininko kun. Mirono, tragiškai žuvusio buv. Raudonojo Kryžiaus pirmininko dr. Garmaus, rašytojo ir diplomato Igno Šeiniaus ir t. t.

Bolševikai neteisėtai prievarta mobilizuoja lietuvius raudonojon armijon ir verčia mūsų žmones kariauti už savo pavergėjus. Jie prievarta atima ir žmonių ūkius ir varo ūkininkus į kolchozus.

Tačiau charakteringiausia komunistinės tvarkos ypatybė, tai masiškos gyventojų deportacijos. Jokia tauta tokių deportacijų nenaudojo, išskyrus bolševikus ir nacius. Turimomis žiniomis bolševikai deportaciją dabar vykdo ištisais kaimais ir miesteliais. Visi tam tikrų kaimų ar miestelių gyventojai išvaromi iš savo namų ir pėsti, enkavedistų apsupti, nepabaigiamomis vilkstinėmis varomi vergauti Sibiran, Kazachstanan ir į kitus tolimiausius Rusijos užkampius. Lietuvių gi vietą užima rusai, mongolai ir kiti ištikimi bolševikai.

Štai kokia laisvę neša pasauliui bolševikai. Štai kokio baisaus likimo susilaukė lietuvių Tauta.

Daug žuvo lietuvių kovoje už laisvę ir nuo vokiečių, ir nuo bolševikų. Toms visoms aukoms pagerbti, prašau visų minutei sustoti.

Ką mes turime daryti akivaizdoje šios baisios mūsų Tautos tragedijos? Mes turime protestuoti ir ko plačiausiai skelbti pasauliui apie tas neteisybes ir vieningai tęsti kovą už Nepriklausomos Lietuvos atgaivinimą. Kad ir kaip baisi būtų dabartis, mes neturime nustoti vilties dėl ateities.

Mes matome bolševikų planus ir užsimojimus sukomunistinti visas kaimynines tautas, o jei pajėgtų, tai ir visą Europą ir net visą pasaulį. Tačiau mes žinome, kad ne tam Jungtinės Tautos kraują lieja, kad išlaisvinusios pasaulį nuo nacių jungo, jį atiduotų bolševikų vergovėn. Mes girdime galingus balsus už teisingos ir patvarios taikos įgyvendinimą, o tai galima tik atgaivinus visas dideles ir mažas pavergtas tautas.

Mes tikime, kad po šio baisaus karo pasaulis bus sutvarkytas pagal kilnius Atlanto deklaracijos principus, o tuomet visos tautos turės būt išlaisvintos ir turės atgauti nepriklausomybę.

Su šitokiomis viltimis mes tęsime savo kovą prieš pavergėjus ir tikėkimės, kad su Dievo pagalba, su galingų draugingų valstybių parama, savo Tautos sūnų ir dukrų pasiryžimu ir pasiaukojimu anksčiau ar vėliau atgaivinsime laisvą nepriklausomą demokratinę Lietuvą.

Kalbos tekstas gautas iš dr. Kazimiero Graužinio dukters Reginos Graužinytės, gyv. JAV, Santa Monikoje.

„Voruta“ Nr. 34 (364) 1998 m. rugsėjo 19 d., 8 p.

Sena Voruta



Susiję straipsniai

Comments are closed.

Lankomumas


Hey.lt - Interneto reitingai, lankomumo statistika, lankytoju skaitliukai

Archyvas

Rubrikos

Sekite mus per Facebook!

RSS srautas

Vorutos RSS srautas

Svetainės medis

Svetainės struktūra