Pagrindinis puslapis Istorija Dr. Irma Randakevičienė. Šiek tiek tikslesnių detalių apie dailininko Kanuto Rusecko giminystės ryšius

Dr. Irma Randakevičienė. Šiek tiek tikslesnių detalių apie dailininko Kanuto Rusecko giminystės ryšius

Dr. Irma Randakevičienė. Šiek tiek tikslesnių detalių apie dailininko Kanuto Rusecko giminystės ryšius

 

Jono Rusecko portretas (nuotraukos šaltinis –LIMIS, inventorinis numeris- LNDM T 1546, https://www.limis.lt/detali-paieska/perziura/-/exhibit/preview/20000001489626)

Dr. Irma Randakevičienė, www.voruta.lt

Kanuto Rusecko asmenyje galima išvysti ne tik vieną talentingiausių XIX amžiaus tapytojų, tačiau ir jautrią asmenybę, kas atsiskleidžia Ruseckų korespondencijoje. Ją gana kruopščiai tyrinėjo ir aprašė Vladas Drėma. Iš išlikusių dailininko laiškų sužinota daug jo šeimos gyvenimo faktų. Sužavi Kanuto Rusecko betarpiškas ryšys su sūnumi Boleslovu, dailininkas rašė tėvui Jonui, broliams Juozapui, Feliksui ir Mauricijui, netgi marčiai, Boleslovo žmonai Stepanijai.

Teigiama, jog Ruseckai kilę iš smulkiųjų bajorų, gyvenusių Minsko apylinkėse. Kanuto tėvai nuosavų dvarų neturėjo, kilnojosi iš dvarelio į dvarelį Vilniaus, Ašmenos, Ukmergės apskrityse. Tėvas Jonas buvo gimęs apie 1765 m. Mykolo ir Joanos Dmachauskaitės Ruseckų šeimoje ir turėjo Breslaujos apskrities vėliavininko titulą, ėjo Vilniaus apskrities sienų teisėjo pareigas.

Paminėta, jog Jono Rusecko motina buvo Joana Dmachauskaitė (Kanuto senelė). Gyvendamas Romoje Kanutas yra rašęs namiškiams apie tai, jog vylėsi, kad tolimas giminaitis prelatas kunigas Kazimieras Dmachauskas (katalikų bažnyčios arkivyskupas, 1779-1851 m.) galėtų ištiesti jam pagalbos ranką, t.y. padėti finansiškai. Kazimieras Dmachauskas buvo gimęs Zabalacėje, Vitebsko srityje. Zabalacėje gimė ir skulptorius, 1831 m. ir 1863 m. sukilimų dalyvis Henrikas Dmachauskas.

Nežinia, kurioje parapijoje Kanuto tėvas Jonas Ruseckas surado žmoną Teresę Romanovičiūtę (Romanovičiai gyveno aplink Vilnių, taip pat pačiame Vilniuje, Žemaitijoje), tačiau XVIII a. pabaigoje Jonas ir Teresė Ruseckai atsidūrė netoli Ramygalos, Vadoklių parapijoje, Stebėkių kaime, Panevėžio apskrityje.

Vyriausiasis Ruseckų sūnus Juozapas gimė apie 1790 metus. Jį sekė trivardis Ignotas Jokūbas Feliksas, kuris gimė 1798 m. birželio 3 d. jau minėtame Stebėkių kaime, Vadoklių parapijoje. Trečiasis sūnus dailininkas Kanutas Felicijonas Ruseckams gimė 1800 m. vasario 10 d. taip pat Stebėkių kaime, Vadoklių parapijoje. Po Kanuto Ruseckai susilaukė jauniausio Mauricijaus. Amžiaus skirtumas tarp berniukų nebuvo didelis, matomai, juos siejo stiprus broliškas ryšys. Tas matyti ir iš vėlesnių Kanuto ir jo brolių laiškų, broliai Kanutą remdavo finansiškai. Troškūnų gimnaziją ko gero lankė ne tik Kanutas, bet ir jo brolis Juozapas, kuris vėliau tapo kunigu.

Štai Vladas Drėma cituoja Kanuto laišką broliui Juozapui, rašytą 1818 metais, kuriame Kanutas prašo yresniojo brolio užtarimo prieš tėvus dėl dailės studijų: “Patirdamas tavo pagalbą daugeliu gyvenimo atvejų, kreipiuosi į tave ir dabar, turėdamas viltį, kad tu neatsakysi. Štai kelios dienos prieš išvažiuojant man į Vilnių, paklausė manęs tėvelis, prie kurios profesijos jaučiu palinkimą? Atsakiau, kad noriu būti tapytojas. Tėvelis pasakė, kad tai yra ilgas mokslas ir kodėl nepasirenku ko kito. Motutė to nepeikė.” ir t.t.

Kanutui pradėjus studijas Vilniaus universitete 1816 metais, jo tėvai jau gyveno Paberžės seniūnijoje tačiau neilgai, po dviejų metų jie persikėlė į Turgelių parapiją, t.y. nuo 1818 m. tėvas Jonas valdė Pavlovo dvarą. Iš Pavlovo dvaro valstiečių surašyto skundo matyti, jog Ruseckai Pavlovo dvare 1824 metais dar tebegyveno. Pats Kanutas, studijuodamas universitete Vilniuje, yra gyvenęs ir Romanovičių name, kuris stovėjo šv. Mykolo gatvėje, gali būti, jog tai Kanuto motinos Teresės Romanovičiūtės giminėms priklausęs namas.

Kanuto Rusecko portretas, nutapytas jo paties (nuotraukos šaltinis – vikipedija, Lietuvos dailės muziejus)

Po studijų, tėvui pritarus, 1821 m. liepos 29 d. Kanutas Ruseckas paliko Vilnių ir išvyko tęsti dailės mokslų į užsienį, pirmiausiai, į Paryžių, vėliau, gavęs stipendiją, į Romą. Išvyko ne vienas. Išsprukusi basa iš namų su juo keliavo žmona žydaitė Antanina Červinskytė, su kuria dailininką slapta Ukmergėje sutuokė brolis Juozapas. Tik Varėnoje kelionės metu Kanutas žmonai nupirko batelius, kad ši toliau galėtų keliauti su apavu, ne basa. Jau daug vėliau, po dešimtmečio grįžę iš Italijos ir jau turėdami būrį vaikų Vilniuje Kanutas Ruseckas ir Antanina Červinskytė oficialiai įteisino santuoką 1833 m. liepos 7 d. šv. Jonų bažnyčioje. Šis jų santuoką liūdijantis metrikas yra išlikęs. Paminėtina, jog netgi iki 1829 m. Kanuto Rusecko tėvai nieko nežinojo apie sūnaus vestuves ir jo šeimą, dailininkas ją slėpė, nieko tėvams nesakė ir dailininko broliai Juozapas bei Feliksas.

Antaninos Červinskytės Ruseckienės portretas (nuotraukos šaltinis – vikipedija, Krokuvos nacionalinis muziejus)

Beveik visi Kanuto Rusecko vaikai gimė Romoje. Duktė Julija Marija gimė 1822 m. gruodžio 25 (26) d., sūnus Boleslovas Mykolas Julijus Karolis gimė 1824 m. rugsėjo 29 d., duktė Ona gimė 1826 m. gegužės 16 d., sūnus Tadas Serafinas Petras Martynas gimė 1828 m. spalio 17 d. kartu su seserimi dvyne Virginija. Ne viename laiške tėvams Kanutas Ruseckas rašė, kaip sunkiai vertėsi Romoje ir vis prašė pinigų tiek iš tėvų, tiek iš brolių. Apie sūnaus Boleslovo gimimą Kanutas dienoraštyje įrašė taip: “Šiandien 5 val. vakaro žmona pagimdė sūnų. (…) Šiandien pakrikštijome sūnų Boleslovo Mykolo Julijono Karolio vardais. Krikštynos buvo labai linksmos lenkiškoje kompanijoje”. Vėliau tiek Boleslovo, tiek Tado krikšto metrikai buvo perrašyti į Vilniaus šv. Jonų metrikines knygas.

Tėvai apie Kanuto Rusecko šeimą sužinojo tik 1828 metais, jau einant į pabaigą sūnaus mokslams. Spalio 7 d. tėvas Jonas laišku Kanutą Rusecką, jo žmoną ir vaikus palaimino.

Gyvendamas Italijoje Kanutas Ruseckas tobulinosi Šv. Luko akademijoje pas profesorių tapytoją Vinčenco Kamučinį bei pas skulptorių Bertelį Torvaldseną, vėliau tęsė studijas Romos prancūzų akademijoje.

Iš Italijos laikotarpio daugiausia dailininko korespondencijos išlikusios su broliu Juozapu, kuris klebonavo Svėdasuose. Vėliau grįžęs į Vilnių Kanutas jį lankė Svėdasuose, grožėjosi ir fiksavo provincijos apylinkes. Kiti du broliai – Feliksas ir Mauricijus ūkininkavo. Vladas Drėma rašo, jog vieną paveikslo “Pjovėja” versijų Kanutas vežė broliui Feliksui į Aukštadvarį. Abu vyresniuosius brolius – Juozapą ir Feliksą Kanutas yra nutapęs, jų portretai išlikę Lietuvos dailės muziejaus fonduose.

Iš Italijos į Lietuvą Kanutas Ruseckas su šeima parvyko maždaug 1831 metais. Iš šio laikotarpio laiškų nėra daug. Tikėtina, jog jau parvykusį dailininką užklupo motinos Teresės Ruseckienės mirtis, kadangi dar būnant Italijoje, susirašinėjime su tėvu apie motinos mirtį nėra užsiminta.

1825 metais Kanuto brolis Mauricijus Pavlovo dvare pakrikštijo Mykolo ir Justinos Karpavičių vaiką, reiškia dvare tuo metu Ruseckai dar tebegyveno. Tačiau jau 1824 m. spalio 20 d. Kanuto motina Teresė jam laiške pranešė, kad pirko Kernavėlės palivarką. Tikėtina, 1825 m. Jonas ir Teresė Ruseckai persikraustė į Kernavėlės dvarą. Vladas Drėma rašo, jog 1826 m. gegužės 12 d. laiške tėvas Kanutui išvardijo visus jo brolius ir seseris, iš kurių tik nedaugelis buvo jau savarankiški, t.y. minėjo ištekėjusią dukterį Saurinavičienę, pas tėvus gyvenančias Kamilę ir Pelagėją, ūkininkaujantį Feliksą, kunigaujantį Juozapą ir besimokančius Mauricijų bei Prosperą, tačiau matyt laiške įsivėlusi klaida ar nesuskaitomas raštas, nes sūnus Prosperas gimė daug vėliau, jau iš antrosios Jono Rusecko santuokos.

Tai, jog Romoje Kanutas ir Antanina Ruseckai išgyveno iki 1830 ar 1831 m., įrodo Vilniaus universiteto archyve išlikusios Rusecko stipendijos bylos, taip pat Lietuvos dailės muziejaus rinkiniuose saugomas Rafaelio “Disputo” vario raižinys, kurį Ruseckas panaudojo freskos kopijai pasidaryti. Kitoje graviūros pusėje užrašyti 1831 metai.

Jau Vilniuje, Ruseckams parvykus iš Romos, Šibakovskio name Tilto gatvėje 1832 m. rugsėjo 28 d. gimė jauniausiasis jų sūnus Mykolas, kuris teišgyvenęs keturis metus, mirė 1836 m. lapkričio 14 d. ir buvo palaidotas Bernardinų kapinėse.

1832 m. balandžio 24 d. Kanuto tėvas, našlys Jonas Ruseckas Kernavės bažnyčioje, būdamas 63 metų amžiaus vedė Grasildą Prontnickytę, Ignacijaus Prontnickio ir Kotrynos Lajauskaitės 23 metų dukterį. Prontnickiai XIX a. pradžioje sutinkami Musninkų parapijoje. Grasilda gimė 1807 m. balandžio 29 d. Švieciškio (lenk. Świeciszki) dvare. Jos tėvai Prontnickiai buvo susilaukę viso būrio vaikų: vyresnėlių sūnų Anupro Juozapo bei Tadeušo Jeronimo, ir dukterų Kotrynos, Viktorijos, Rozalijos bei minėtos Grasildos. Netrukus po Grasildos ir Jono Rusecko vestuvių tų pačių metų gruodžio mėnesį mirė Grasildos tėvas Ignacijus, o 1839 m. ir motina Kotryna.

Po santuokos Grasilda Prontnickytė su vyru Jonu Rusecku apsigyveno Kernavėlės dvare. Čia 1833 m. vasario 16 d. jaunavedžiams gimė sūnus Jonas Prosperas, o 1835 m. rugsėjo 24 d. – duktė Adelė Kornelija. Vaikų tėvas Jonas Ruseckas mirė 1846 m. lapkričio 23 d. minėtame Kernavėlės dvare, jį lygiomis dalimis padalinęs sūnums. Jo mirties metrike surašyti vaikai tokia seka: Juozapas (vyriausiasis sūnus), Feliksas, Kanutas, Mauricijus, iš antrosios santuokos – Prosperas bei Adelė. Dukterys Saurinavičienė, Kamilė ir Pelagėja, apie kurias užsimena Vladas Drėma, mirties metrike nėra nurodytos. Gali būti, jog tai buvo tolimesnės giminaitės, gyvenusios kartu su Ruseckais.

Tėvui Jonui mirus, Kernavėlės dvaro valdymą perėmė Mauricijus. Jis su žmona Anele įvardintas Kernavės bažnyčios krikštų knygose ir 1863 metais. Reiškia, bent jau apie dvidešimt metų Kernavėlės dvarą jie tikrai valdė.

Nuo 1843 m. Kanuto Rusecko korespondencijos pagausėja, kai sūnui Boleslovui išvykus studijuoti į Sankt Peterburgo imperatoriškąją dailės akademiją, tėvas ir sūnus ėmė susirašinėti. Jų tarpusavio laiškai ypač šilti. Tai vienas gražiausių dalykų, ką teko regėti XIX amžiuje – tėvo ir sūnaus ryšys, atsispindintis laiškuose.

Išvažiuojančiam sūnui Kanutas taip parašė specialiai padovanotame albumėlyje piešiniams: “Mylimiausias mano sūnau! Išvažiuoji iš mūsų. Atminimui dovanoju tau mūsų portretus. Tolimesniame savo gyvenimo kelyje sutiksi bičiulių ir geradarių, kurie gali tau daug gero padaryti, tačiau atsimink, kad niekas negali būti nei didesnis tavo bičiulis, nei geradaris už tėvus. Taigi mylėk juos ir neužmiršk niekados. K.Ruseckas”.

1852 m, lapkričio mėn. laiške sūnui Kanutas parašė, jog lapkričio 9 d. mirė jo brolis Feliksas, kuris paliko Kanutui 4000 rublių, Kanuto dukroms Julijai Marijai Jakovickienei (susituokė su Teofiliu Narcizu Jakovickiu 1857 m. lakpričio 26 d. Vilniaus šv. Jonų bažnyčioje), Onai Bankauskienei (susituokė su Juozapu Bankausku 1842 m. rugsėjo 3 d. Vilniaus šv. Jonų bažnyčioje) bei Virginijai Ruseckienei (susituokė su Valerijonu Rusecku 1854 m. liepos 26 d. Vilniaus šv. Jonų bažnyčioje)  po 1000 rub., Boleslovui ir Tadui po 500 rub.

Boleslovo Rusecko portretas, nutapytas jo paties (nuotraukos šaltinis – vikipedija, Lietuvos dailės muziejus)

1853 m. birželio 12 d. mirė Kanuto žmona ir Boleslovo bei kitų vaikų motina Antanina Červinskytė Ruseckienė. Ji buvo palaidota Vilniaus Bernardinų kapinėse. Paminėtina, jog išlikęs vienas gražiausių Kanuto Rusecko nutapytų portretų, būtent jo žmonos Antaninos, jiems dar gyvenant Romoje.

Baigęs studijas Sankt Peterburge Kanuto sūnus Boleslovas Ruseckas susituokė su Stepanija Karpavičiūte 1854 m. vasarą Zabludovo bažnyčioje (Balstogės apskritis) ir išvyko gyventi į žmonos tėvų Stanislovo ir Karolinos Sidarovičiūtės Karpavičių dvarelį Balstogėje. Viešėjo tame dvarelyje 1854 metų vasaros metu ir Kanutas Ruseckas.

Paminėtina, jog visi Karpavičių vaikai buvo gimę Vilniuje. Stepanija Marija Pranciška Karpavičiūtė gimė 1829 m. sausio 29 d., pakrikštyta šv. Jonų bažnyčioje. Ji turėjo seseris Karoliną Vilhelminą, Feliciją (kurią vienu metu buvo įsižiūrėjęs pats Kanutas), brolius Karolį Romualdą, Oktavijų Stanislovą. Vaclovą Aloyzą, Stanislovą Eustachijų, pastarojo krikštynose 1830 m. dalyvavo ir Emerykas Stanevičius, studijų metais spausdinęs lietuvių liaudies dainas ir jų vertimus į lenkų kalbą Joachimo Lelevelio laikraštyje “Tygodnik Wilenski”.

Iš visų Kanuto brolių, tikėtina, tik Prosperas gyveno Vilniuje. Brolis Juozapas ištarnavęs 28 metus kunigu mirė 1848 m. spalio 8 d. Svėdasuose, ten ir palaidotas. Brolis Mauricijus po tėvo mirties perėmė Kernavėlės dvarą, jis taip pat ūkininkavo, kaip ir brolis Feliksas. Sesuo Adelė, kuri mínima tėvo Jono mirties metrike, kaip jauniausioji iš jo vaikų, 1858 m. vasarą Musininkų bažnyčioje ištekėjo už vilniečio bajoro Stepono Paulavičiaus ir po vestuvių apsigyveno Bartkuškio dvare. Po metų, t.y. 1859 m. šiame dvare jaunajai Paulavičių porai gimė sūnus Adomas Cezaris, kurio krikštatėviu tapo grafas Adomas Pliateris. Paminėtina, jog patį Steponą Paulavičių, Adelės vyrą, buvo pakrikštijęs grafas Steponas Pliateris.

Jono Rusecko našlė po vyro mirties, Kernavėlės palivarką perėmus Mauricijui, persikėlė gyventi į Musninkus, į gimtąjį dvarą. Ji nugyveno ilgus 92 metus ir mirė 1899 m. kovo 3 d., palaidota Musninkų kapinėse.

Prosperas Ruseckas buvo vedęs Mikaliną Mickevičiūtę. Turėjo pulkininko laipsnį, gyveno Kalvarijų g. Nr. 50 name, Vilniuje. Jis mirė 1903 m. vasario 4 d. ir buvo palaidotas Vilniaus Bernardinų kapinėse. Su žmona vaikų Prosperas neturėjo. Jo žmona Mikalina jį pergyveno tik trejais mietais, mirė 1906 metais tame pačiame name.

Kanuto Rusecko paveikslas. Lietuvaitė su verbomis. XIX a. pab. (nuotraukos šaltinis – vikipedija, Lietuvos dailės muziejus)

Prieš pat mirtį dailininkas Kanutas Ruseckas vedė antrą kartą Pauliną Šubertaitę. Kanutas Ruseckas mirė 1860 m. rugpjūčio 21 d. Paplaujoje, Ruseckos name. Jo antroji žmona, nors buvo gerokai už vyrą jausnesnė, mirė po keturių metų, t.y. 1864 m. Polocko gatvėje stovėjusiuose brolijos namuose. Buvo sulaukusi 48 metų, po savęs palikuonių nepaliko. Taip pat palaidota Bernardinų kapinėse.

Nežinia, ar dar gyvenant tėvui Paplaujoje, ar jau po jo mirties Boleslovas nutapė Bernardinų kapinėse per visą XIX amžių stovėjusį pirklių Fiorentinių antkapį. Galbūt jis mėgo pasivaikščioti po Užupį ar Paplaują ir gražus, puošnus antkapis įstrigo į jo atmintį. Tikėtina, kad taip, nes su žmona Stepanija Boleslovas išgyveno santuokoje tik 12 metų. Stepanija mirė gana anksti, 1866 m. rugpjūčio 1 d. nuo džiovos būdama 34 metų, palikuonių nepaliko Po jos mirties Boleslovas daugiau niekada nevedė.

Dailininkas Boleslovas Ruseckas mirė 1913 m. sausio 18 d., palikdamas tiek savo, tiek tėvo Kanuto labai vertingą kūrybinį palikimą.

Naudota literatūra:

Vladas Drėma. Kanutas Ruseckas. Vilnius: 1996. ISBN 9986-571-18-9.

Kanuto Rusecko krikšto metrikas 1800 m. (Vadoklių bažnyčios RKB gimimo metrikų knyga 1800 m., LVIA f. 604, ap. 11, b. 33), Felikso Rusecko krikšto metrikas 1798 m. (Vadoklių bažnyčios RKB gimimo metrikų knyga 1798 m., LVIA f. 604, ap. 11, b. 33), Kanuto Rusecko ir Antaninos Červinskytės santuokos metrikas 1833 m. (Vilniaus šv. Jonų bažnyčios RKB santuokos metrikų knyga 1833 m., LVIA f. 604, ap. 10, b. 269),  Boleslovo Rusecko krikšto metrikas (Vilniaus šv. Jonų bažnyčios RKB gimimo metrikų knyga, LVIA f. 604, ap. 10, b. 240), Tado Rusecko krikšto metrikas (Vilniaus šv. Jonų bažnyčios RKB gimimo metrikų knyga, LVIA f. 604, ap. 10, b. 240), Mykolo Rusecko krikšto metrikas 1832 m., (Vilniaus šv. Jonų bažnyčios RKB gimimo metrikų knyga 1832 m., LVIA f. 1667, ap. 1, b. 19), Mykolo Rusecko mirties metrikas 1836 m. (Vilniaus Bernardinų bažnyčios RKB mirties metrikų knyga 1836 m., LVIA f. 604, ap. 10, b. 272) Jono Rusecko ir Grasildos Prontnickytės santuokos metrikas 1832 m. (Kernavės bažnyčios RKB santuokos metrikų knyga 1832 m., LVIA 1491, ap. 1, b. 13), Grasildos Prontnickytės krikšto metrikas 1807 m. (Musninkų bažnyčios RKB gimimo metrikų knyga 1802-1818 m. LVIA f. 604, ap. 10, b. 83), Anupro Juozapo Prontnickio krikšto metrikas 1795 m. (Musninkų bažnyčios RKB gimimo metrikų knyga 1795 m.), Tadeušo Jeronimo Prontnickio krikšto metrikas 1801 m. (Musninkų bažnyčios RKB gimimo metrikų knyga 1801 m.), Kotrynos Prontnickytės krikšto metrikas 1799 m. (Musninkų bažnyčios RKB gimimo metrikų knyga 1799 m.), Viktorijos Prontnickytės krikšto metrikas 1805 m. (Musninkų bažnyčios RKB gimimo metrikų knyga 1802-1818 m. LVIA f. 604, ap. 10, b. 83),  Ignacijaus Prontnickio mirties metrikas 1832 m. (Musninkų bažnyčios RKB mirties metrikų knyga 1832 m.), Kotrynos Prontnickienės mirties metrikas 1839 m., (Musninkų bažnyčios RKB mirties metrikų knyga 1839 m.), Prospero Rusecko krikšto metrikas 1833 m. (Kernavės bažnyčios RKB gimimo metrikų knyga 1833 m., LVIA 1491, ap. 1, b. 3), Adelės Kornelijos Ruseckaitės krikšto metrikas 1835 m. (Kernavės bažnyčios RKB gimimo metrikų knyga 1835 m., LVIA 1491, ap. 1, b. 3), Jono Rusecko mirties metrikas 1846 m. (Kernavės bažnyčios RKB mirties metrikų knyga 1846 m., LVIA 1491, ap. 1, b. 17), Julijos Marijos Ruseckaitės ir Teofilio Narcizo Jakovickio santuokos metrikas 1857 m. (Vilniaus šv. Jonų bažnyčios RKB santuokos metrikų knyga 1857 m., LVIA f. 604, ap. 10, b. 306), Onos Ruseckaitės ir Juozapo Bankausko santuokos metrikas 1842 m. (Vilniaus šv. Jonų bažnyčios RKB santuokos metrikų knyga 1842 m., LVIA f. 604, ap. 10, b. 278), Virginijos Ruseckaitės ir Valerijono Rusecko santuokos metrikas 1854 m. (Vilniaus šv. Jonų bažnyčios RKB santuokos metrikų knyga 1854 m., LVIA f. 604, ap. 10, b. 306), Antaninos Červinskytės Ruseckienės mirties metrikas 1853 m. (Vilniaus Bernardinų bažnyčios RKB mirties metrikų knyga 1853 m. LVIA f. 604, ap. 20, b. 77-78), Boleslovo Rusecko ir Stepanijos Karpavičiūtės santuokos metrikas 1854 m. (Zabludovo bažnyčios santuokos metrikų knyga, pasirinkus genealogia.pl vietovę – Podlaskie), Stepanijos Marijos Pranciškos Karpavičiūtės krikšto metrikas 1829 m. (Vilniaus šv. Jonų bažnyčios RKB gimimo metrikų knyga 1829 m., LVIA f. 1667, ap. 1, b. 19), Karolinos Vilhelminos Karpavičiūtės krikšto metrikas 1833 m. (Vilniaus šv. Jonų bažnyčios RKB gimimo metrikų knyga 1833 m., LVIA f. 1667, ap. 1, b. 19, f. 604, ap. 10, b. 271), Felicijos Karpavičiūtės krikšto metrikas 1835 m. (Vilniaus šv. Jonų bažnyčios RKB gimimo metrikų knyga 1835 m., LVIA f. 604, ap. 10, b. 271), Karolio Romualdo Karpavičiaus krikšto metrikas 1822 m. (Vilniaus šv. Jonų bažnyčios RKB gimimo metrikų knyga 1822 m., LVIA f. 604, ap. 10, b. 240), Oktavijaus Stanislovo Karpavičiaus krikšto metrikas 1823 m. (Vilniaus šv. Jonų bažnyčios RKB gimimo metrikų knyga 1823 m., LVIA f. 604, ap. 10, b. 240), Vaclovo Aloyzo Karpavičiaus krikšto metrikas  1824 m. (Vilniaus šv. Jonų bažnyčios RKB gimimo metrikų knyga 1824 m., LVIA f. 604, ap. 10, b. 240), Stanislovo Eustachijaus Karpavičiaus krikšto metrikas 1830 m. (Vilniaus šv. Jonų bažnyčios RKB gimimo metrikų knyga 1830 m., LVIA f. 1667, ap. 1, b. 19), Juozapo Rusecko mirties metrikas 1848 m. (Svėdasų bažnyčios RKB mirties metrikų knyga 1848 m.), Adelės Ruseckaitės ir Stepono Paulavičiaus santuokos metrikas 1858 m. (Musninkų bažnyčios RKB santuokos metrikų knyga 1858 m., LVIA f. 1492, ap. 1, b. 14), Adomo Cezario Paulavičiaus krikšto metrikas 1859 m. (Musninkų bažnyčios RKB gimimo metrikų knyga 1859 m., LVIA f. 1492, ap. 1, b. 7), Grasildos Prontnickytės Ruseckienės mirties metrikas 1899 m. (Musninkų bažnyčios RKB mirties metrikų knyga 1899 m., LVIA f. 604, ap. 20, b. 261), Prospero Rusecko mirties metrikas 1903 m. (Vilniaus Bernardinų bažnyčios RKB mirties metrikų knyga 1903 m., LVIA f. 604, ap. 20, b. 296), Mikalinos Ruseckienės mirties metrikas 1906 m. (Vilniaus Bernardinų bažnyčios RKB mirties metrikų knyga 1906 m., LVIA f. 604, ap. 20, b. 307), Kanuto Rusecko mirties metrikas 1860 m.  (Vilniaus Bernardinų bažnyčios RKB mirties metrikų knyga 1860 m., LVIA f. 604, ap. 20, b. 86), Paulinos Šubertaitės Ruseckienės mirties metrikas 1864 m. (Vilniaus Bernardinų bažnyčios RKB mirties metrikų knyga 1864 m., LVIA f. 604, ap. 20, b. 107), Stepanijos Karpavičiūtės Ruseckienės mirties metrikas 1866 m. (Vilniaus Bernardinų bažnyčios RKB mirties metrikų knyga 1866 m., LVIA f. 604, ap. 20, b. 112), Boleslovo Rusecko mirties metrikas 1913 m. (Vilniaus Bernardinų bažnyčios RKB mirties metrikų knyga 1913 m., LVIA f. 604, ap. 20, b. 328).

Naujienos iš interneto