Dr. Irma Randakevičienė. Magiškasis XVIII a. Jieznas kaip traukos centras atvykėliams ir ne tik

Autorius: Data: 2018-12-19 , 16:32 Spausdinti

Dr. Irma Randakevičienė. Magiškasis XVIII a. Jieznas kaip traukos centras atvykėliams ir ne tik

Istorijos archyvo knygos. Autorės nuotr.

Dr. Irma RANDAKEVIČIENĖ, www.voruta.lt

 

   Dar kartą apie XVIII amžiaus Jiezną

 1721 m. duomenimis Jieznas priklausė Kauno kunigaikščiui ir seniūnui Kristupui Konstantinui Pacui. Minimas mūrinis Jiezno dvaras arba rūmai su itališku sodu. Taip pat turgaus aikštė ir  įvažiavimas pro akmeninius (mūrinius) vartus. Tuo metu dvaras dar nebuvo išplėstas ir išgražintas iki Versalį primenančių rūmų, kokie Jiezne stovėjo XVIII amžiaus pabaigoje, todėl sunku pasakyti, kuo Jieznas traukė keliautojus ir svetimšalius minėto amžiaus pradžioje. Galbūt miestelio patogi geografinė padėtis – tarp Vilniaus ir Kauno, netoliese Birštonas, Trakai.

                      Nėra duomenų, iš kokių teritorijų į Jiezną plaukte plaukė svetimšaliai: ar juos priviliojo didikai Pacai, ar Karengos, ar kažkokia palanki jiems čia apsigyventi socialinė padėtis. Antanas ir Teresė Pacai Jiezne aptinkami po 1744 metų, t.y. po savo vestuvių, tuo tarpu Kazimieras Karenga, vedęs Dominyką Tyzenhauzaitę, apsigyveno Jiezne šiek tiek anksčiau, maždaug apie 1725 metus. Jiezne Karengos susilaukė dukterų Sofijos Rozalijos Antoninos (gim. 1725 m.) bei Antoninos Onos (gim. 1734 m.), sūnaus Mykolo Dominyko (gim. 1734 m.). 1735 m. Karenga pakrikštijo Mahometo sektos mergaitę Marijoną.

                      Jieznas turėjo  parapijos direktorių (galbūt tai buvo mero prototipas). Štai 1794 m. Jiezne susituokė bajoras našlys, Jiezno parapijos direktorius Simonas Michailovskis su Elizabeta Gembickaite. Šis žmogus numirė 1808 m. ir jo mirties metrike nurodyta, jog direktoriavo Jieznui nuo dvidešimtųjų savo gyvenimo metų iki aštuoniasdešimties.

                      Taigi, XVIII amžiaus pradžioje į Jiezną plūste plūdo atvykėliai. Juos kunigas metrikuose pažymėdavo lotyniškuoju terminu: „advena“, kas reiškė atvykėlį. Štai,  tikėtina, keturi broliai – Aleksandras, Mykolas, Joachimas ir Kazimieras Rusinai apsigyveno prie Verknės Verbyliškėse ir Jundeliškėse. Jų vaikų krikšto metrikuose nurodyta, jog jie „advena ex Rusia“. 1713 m. Jiezno parapijietis Elias Kondratovičius susituokė su Marijana, našle iš Rusijos. Santuokoje liudijo ir Jiezno kalvis Mykolas Damalakas.

Atvykėlio sūnaus krikštynų metrikas. 1719 m.

                      1719 metais sūnaus Baltramiejaus susilaukė Jonas „seu Ivan Ciszko et Marianne Rutene advenar“. Berniuko krikšto tėvu tapo Stanislovas Drazko. Tais pačiais metais taip pat sūnaus Baltramiejaus Jundeliškėse susilaukė „Romani Hanczar et Uligna matris – advenar ex Rusia“. 1720 metais sūnų Kazimierą pakrikštijo Teodoras ir Marijana Pisekos – „advenar ex Rusia“. Tais pačiais metais vaiką Maerobijaus ar Macrobijaus vardu pakrikštijo tėvai „advenar ex Polocia Hauryllo Miron et Anastacia Hacsiouna“.

                      1721 m. Paverkniuose Vasilis Apka su žmona Ana, kurie metrike įvardinti kaip „Advenar ex Rusia“, susilaukė dukters Katerinos. 1722 m. nurodyti metrike kaip “Rutenum“ kilmės tėvai susilaukė sūnaus Andriaus. 1723 m. Jundeliškėse įvardintas asmuo kaip „Romani Ruteni“ ir jo žmona „Liucija Ruteni“ pakrikštijo savo sūnų Leoną. Tais pačiais metais Sakovičiuose atvykėlis vardu „Gemalo Ruteni“ ir jo žmona „Uliannce“ pakrikštijo savo dukterį Magdaleną. Šios mergaitės krikšto tėvais tapo bajorai Kazimieras Boborovičius ir Rozalija Daunoravičiūtė.

                      1723 m. Stanislovas Damalakas Sondakuose vedė Teodorą, metrike įvardintą kaip „Mercha advena“, kas reiškia, jog moteris buvo atvykusi su pirkliais arba pati turėjo pirklės statusą. 1724 m. buvo pakrikštytas berniukas Jokūbas, sūnus „Marci Kolon et advence et Marianne Rutence“. 1724 metais Motiejus Trubillo ir jo žmona Ona pakrikštijo dukterį Elizabetą. Tais pačiais metais Baltramiejus Dragūnas ir jo žmona Marijana, įvardinta kaip „Rutence“, pagimdė ir pakrikštijo sūnų Kazimierą. 1724 metais Vasilis ir Tacija, kurie nurodyta, jog jie atvykėliai, Jiezno bažnyčioje pakrikštijo dukterį Elizabetą, kurios krikšto tėvu tapo Marko Malva.

                      1725 m. pakrikštytas Jurgis, sūnus Jono Rutkausko ir jo žmonos, įvardintos kaip „Sofija Rutence“. Krikšto tėvais tapo bajorai Dominykas Sudzinas ir Konstancija Kosinska. Tais pačiais metais Nibriuose pakrikštyta mergaitė vardu Teodora, pirklių Aleksejaus ir Marijanos duktė. 1725 m. Liciškėnuose pakrikštytas berniukas Jonas, sūnus Jermalo Sguntovto ir Onos Albizynos. 1725 m. Verbyliškėse pakrikštyta Jokūbo Filipčyk ir jo žmonos, įvardintos kaip „Ana Rutence“ duktė Barbora. 1726 m. pakrikštytas berniukas Stanislovas, kurio tėvai nurodyti kaip atvykėliai „Aleksandras Ruteni“ ir „Katerina Rutena“. Krikšto tėvais tapo Jokūbas Zoldko ir Teodora Bahirova.

                      1726 m. pakrikštyta mergaitė Marijona, duktė Maksimo Švoškevičiaus ir jo žmonos, nurodytos kaip „Andocia Rutence“. Krikšto tėvas Steponas Malec. Tais pačiais metais Nibriuose gimė „Danilo Ruteni“ ir Barboros Vaičiulytės duktė Katerina. Tais pačiais metais gimė ir berniukas Andrius, sūnus Maksimo Vasiloco ir jo žmonos, nurodytos pavarde Laszka. Tais pačiais metais Pauliaus Mindziūros ir jo žmonos, nurodytos kaip „Barbara Rutence“ šeimoje gimė sūnus Tomas. 1727 m. sausyje Pauliaus Parulio ir jo žmonos, nurodytos kaip „Marijana Rutence“ šeimoje gimė ir buvo pakrikštytas sūnus Motiejus. 1728 m. Jiezne susituokė dalgių meistras Jurgis Apan.

                      1731 m. Jono Ausevičiaus santuokoje dalyvavo pirkliai iš Rusijos – Markas Chalom ir Ivanas Černiavskis.

                      Labiau tikėtina, jog Jiezno atvykėliai buvo kilę iš Galicijos, dabartinės Ukrainos, Gudijos, Lenkijos žemių nei iš tikrosios Rusijos. Tą parodo jų pavardės. Metrikuose sutinkamas ir terminas „Alta Rusia“. 1798 m. Jiezne susituokė Jurgis Lopaczys, kuris nurodyta, jog buvo: „Advena ex alta Rusia“.

                      To meto Jiezne gyveno ir vengrų kilmės giminių palikuonių. Šaltiniuose nurodoma, jog dar 1579 m. Birštonas atiduotas valdovo dvariškiui vengrui Gabrieliui Bekešui Skorniatai, garsiojo Kasparo Bekešo jaunesniajam broliui. Štai, 1746 m. Jiezne numirė vengrų kilmės Krištoforas Eperješas. Jo mirties įrašas buvo paskutiniu, kuomet kunigas dar registravo mirtis. Po to pora dešimtmečių mirtys nebuvo registruotos ir vėl pradėtos rašyti tik 1767 metais.

                      1747 m. Jiezne pakrikštytas Pranciškaus Eperješo ir Elenos Holubickaitės sūnus Mykolas Barnabas, kurio krikšto motina tapo Teresė Radvilaitė Pacienė, Antano Paco žmona. 1750 m. Verbyliškėse sūnų Joną pagimdė Izabelė Eperjašaitė, kuri buvo susituokusi su Jurgiu Ivaškevičium. 1798 m. Jiezne Bekešaitė Kristina susituokė su Mykolu Michailovičium. Kiti Bekešai gyveno Stakliškių parapijoje.

                      1764 m. Jiezne susituokė Basilijus Horzcak „ex Holowczyn“ ir Marijona Vaičiūnaitė, tačiau šis asmuo, kaip matyti, atvykęs iš Holovčyznos. Būtent Holovčyzna užmena tam tikrą mįslę.

                      Ko gero iš visų Jiezne gyvenusių kilmingųjų, būtent didikai Pacai globojo atvykėlius bajorus, taip pat ir tuos, kurie dėl kažkokių priežasčių, pvz., dalyvavimų sukilimuose, ar kilmės dokumentų trūkumo buvo praradę bajorystę ir atsikėlę į Jiezną. Tokių Jiezne taip pat buvo apsigyvenę nemažai.

                      Jiezno Qazi bajorai XVIII amžiuje

                      Ankstesniame straipsnyje autorės minėti Vološynai (lot. Woloszyn), kurių Jiezne seniausias žinomas protėvis Andrius (lot. Andreas) 1732 metais susituokė su Barbora Grigonyte ir susilaukė šešių sūnų ir trijų dukterų. Jau minėta, kad Jiezne Vološynai pavirto Mackevičiais ir jų metrikuose figūruoja įrašai – „Qandum Nobilium“ bei „Qazi Nobilium“, kas reiškia – praradę bajorystę. Tikėtina, jog jie galėjo turėti  išduotus kilmės dokumentus, kurie neatspindėjo įprastinės Abiejų Tautų Respublikos kilmingumo suteikimo procedūros, todėl kunigas nelabai supratęs, ar tuos žmones galima laikyti tikraisiais kilmingaisiais, rašė „Quazi“.

Taip atrodo Quazi Nobilium įrašas

                      Be to, retesnis reiškinys, jog bajoras, kad ir netekęs  kilmingumo statuso, sutiktų atsisakyti savo pavardės: juk pavardė jį siejo su giminės ir jo kilmės istorija. Tačiau, Vološynai senąją pavardę saugojo  kelis šimtus metų. Ji vis išlįsdavo metrikuose, nors ir vadinosi Mackevičiais. Būtent, Pacas prieš Vološyno Mackevičiaus Kazimiero santuoką, jam kaip dvariškiui suteikė laisvę.

                      Tokių „Qazi Nobilium“ Jiezne egzistavo ir daugiau.

                      Štai, 1792 m. Jiezno bažnyčioje pakrikštyta mergaitė Ona, duktė „Nobilium seu Qazi Nobilium“ Stepono Osinskio ir Marijonos Stankauskaitės. Tais pačiais metais pakrikštytas ir berniukas Juozas, sūnus „Qasi Nobilium“ Motiejaus Stankevičiaus „Qandem Luczko“ ir Onos Mielkūnaitės. Krikšto tėvai – bažnyčios tarnas Andrius Stankevičius ir jo žmona. 1785 metais Pikelionyse pakrikštytas berniukas vardu Andrius, sūnus „Qazi Nobilium“ Antano Mickevičiaus.

                      Furmaniškėse pakrikštytas berniukas Juozas, sūnus „Qazi Nobilium“ Jokūbo Mikutovičiaus. Taip pat susituokė „Qazi Nobiles“ Tadas Zarzeckis arba Andriaus ir Rožės Rudomanskių šeimoje, kurie nurodyti kaip „Qazi Nobilium de Livonia“, gimė mergaitė Marijona.

                      1793 m. Jiezne pakrikštytas berniukas Kazimieras, sūnus „Antiqua Nobilium“ Jono Matulievskio ir Magdalenos Baliukevičiūtės. 1808 metais Jiezne susituokė „Qazi schliachta“ Gabrielis Kuprijanovičius. 1792 m. Jiezne pakrikštyta Petronėlė Liudvika, duktė „Civium Jiezno Qazi Nobilium“ Kazimiero Mackevičiaus (kituose metrikuose „Olim Woloszynas“) ir bajorės (išlaikiusios kilmingumą) Marijonos Radzvilavičiūtės.

                      Vološynus supo – jų vaikų krikštynose, santuokose dalyvavo asmenys su pakeistomis pavardėmis arba asmenys, taip pat, kaip ir jie praradę bajorystę bei asmenys užėmę kažkokias pareigas Jiezno Pacų rūmuose.

                      Vološynai bičiuliavosi ir su Basilijum Sivickiu, Pacų kamerdineriu. 1795 m. Jiezno gyventojų surašyme Basilijus Sivickis nurodytas, kaip kilęs iš Holovčyznos ir tarnaujantis Pacui nuo 30 savo gyvenimo metų. Būtent Basilijus Sivickis, Pacų kamerdineris, kartu su bajore Rozalija Lingevičiene 1784 metais pakrikštijo „Quandum Nobilium“ Kazimiero Mackevičiaus (Vološyno) ir bajorės Marijonos Radzvilavičiūtės dukterį Oną. 1772 metais Vološynaitės Liucijos Nazulevičienės ir Jono Nazulevičiaus sūnų taip pat pakrikštijo Basilijus Sivickis. 1780 m. Marijonos Vološynaitės ir „Civium Jiezno“ Stanislovo Trockio sūnų Jokūbą taip pat pakrikštijo Basilijus Sivickis.

                      Pats Basilijus Sivickis buvo sudaręs santuoką su Magdalena Dukovičiūte. 1773 metais Jiezne jam gimė sūnus Motiejus Mykolas, kurio krikšto tėvu tapo Jonas Kaminskis, rūmų notaras. 1776 m. Basilijui ir Magdalenai Sivickiams gimė duktė Teresė, kuri būdama 14 metų ištekinta už Jiezno notaro Mykolo Baliukevičiaus. Šio brolis buvo vedęs Vološynaitę. Basilijus Sivickis turėjo ir tarnautojų, pvz., Joną Stelmachą, gyvenusį Liciškėnuose.

                      Vološyno Andriaus vyriausiasis sūnus Mykolas 1759 metais susituokė su Ona Vaičiūnaite, gimusia 1740 m., kurios krikšto tėvas bajoras Martynas Morgevičius. Egzistuoja metrikai, kuriuose Vaičiūnai įvardyti kaip kilmingieji. Štai, 1760 m. Leono Bublon duktės Agnetės krikštynose Kisieliškių kaime minėtos Onos Vaičiūnaitės tėvas Jokūbas Vaičiūnas kartu su krikštamote bajore Benedikta Abramovičiene įrašytas kaip „Nobiles“. Šis Jokūbas Vaičiūnas 1738 metais vedė Ceciliją Beržinskaitę, gimusią Jiezne 1719 metais Jurgio ir Kristinos Beržinskų šeimoje.

                      Taip pat yra metrikų, kuriuose nurodyta jog Jiezno Beržinskių ankstesnė pavardė buvo Hopec arba Skopec. Pvz., 1754 m. susituokė Jonas Beržinskis „alias Hopec“ su Kristina Čapnisonaite. Visi Jiezno Vaičiūnai kilo iš Stepono Vaičiūno, kuris turėjo du sūnus Jokūbą ir Martyną, kaip ir visi Jiezno Beržinskiai kilo iš vieno protėvio Jurgio Beržinskio. Tokios yra pirmosios žinios apie juos Jiezno bažnyčios metrikuose.

                      Tiek buvę kilmingi Vaičiūnai, tiek Beržinskiai, kurių ankstesnė pavardė Hopec arba Skopec, bičiuliavosi su Vološynais, taip pat Sivickiais. Pvz., 1777 metais Basilijus Sivickis pakrikštijo Marijonos Vaičiūnaitės ir Basilijaus Ivaškevičiaus dukterį Teresę.

                      Viena iš prielaidų, jog Vološynai, Beržinskiai galbūt į Jiezną atvyko iš Holovčyznos, kaip ir Basilijus Sivickis. Vaičiūnai galėjo atvykti iš kažkur kitur, jų gyveno ir kitoje pusėje Nemuno.

                      Panaši istorija nutiko ir su Jiezno Bieliauskais. Kaip matyti, Bieliauskai Jiezne pakeitė pavardę iš pavardės „Trachim“. Tiek senoji pavardė, tiek naujoji Bieliauskų, metrikuose rašomos per visą XVIII amžių ir netgi XIX amžiaus pradžioje. Tačiau egzistuoja ne vienas metrikas, kuriuose Bieliauskai arba Trakymai įvardyti kaip bajorai. Štai, Dukurnonyse gyveno keletas brolių Bieliauskų. 1812 m. sūnaus Felikso (Felicijano) krikšto metrike, nurodyta, jog berniuko tėvai – bajorai Jurgis ir Magdalena Bieliauskai. 1815 m. kito jų sūnaus Juozo krikšto metrike tėvai taip pat įvardinti kaip bajorų statusą turintys asmenys. 1812 m. mergaitės Agotos Bieliauskaitės krikšto metrike, jos tėvai Dukurnonyse taip pat nurodyti kaip bajorai Joachimas ir Kataržina Bieliauskai, jos krikšto tėvai Juozas Kiškūnas ir Ona Juneliūnaitė. Tačiau Joachimo Bieliausko santuokos metrike 1810 metais nurodyta, jog jis darbininkas iš Dukurnonių veda Katariną Juneliūnaitę ir jo pavardė nurodyta „Bieliavski – Trachim“. Santuokoje dalyvavo lot. „Marcin Bieliavski, Jerzy Bieliavski szyli Trachimovic“.

Bieliausko Trachimo pavardė metrikuose

                      Bieliausko Jurgio sūnus Felicijanas, nors gimė kaip bajoras, bet susituokė jau kaip  darbininkas. Aplink Jiezną gyveno ir daugiau Bieliauskų, ir jų pavardės metrikuose kaitaliojasi su lot. Trachym pavarde. Pvz., 1796, 1798 m. metrikuose figūruoja Kisieliškių kaimo ekonomas Jonas Bieliauskas. Bieliausko Jurgio iš Dukurnonių sesers Margaritos Magdalenos 1787 m. krikštynose dalyvavo ir krikšto tėvu tapo „Qazi Nobiles“ Pranciškus Vidovičius.

                      Taigi, panašu, jog ir Bieliauskai, kadaise senovėje buvę kilmingaisiais giminės lot. pavarde „Trachym“ atstovais, buvo praradę bajorystę. Bieliauskai giminiavosi ir su Mielkūnais.

                      Kaip matyti iš metrikų, pirmieji Mielkūnai Jiezne buvo sutinkami Amelko pavarde. Pvz., Apanas Amelko ir jo brolis Aleksandras Amelko.  1719 metais Jiezne susituokė Apanas Amelko ir Agota našlė, įvardyta kaip „Rutena“. 1723 metais šiai porai gimė duktė Magdalena, tačiau jos krikšto metrike Apanas jau nurodytas kaip Mielkūnas.

                      Kiškūnai arba lot. Kiszkun Jiezne pavardę pakeitė į Kondratų. Daugelyje metrikų XVIII amžiuje tiesiog taip ir rašoma „Kondratt Kiszkun“. Kiškūno Jurgio sūnus Anupras 1805 metais vedė Mariją Mackevičiūtę – Vološynaitę, Martyno Vološyno dukterį.

                      1765 m. Jiezne Simonas Szyszko susituokė su Marijona Bieliauskaite. 1740 m. Jono Szyszko santuokos metrike jaunikis Szyszko  įvardintas kaip atvykėlis.

                      Taip pat Jiezne XVIII amžiuje buvo sutinkami Szypko, Ciszko, Hryszko, Dyczko (vėliau pavirtę Dičkais), Stryzko (vėliau pavirtę Kasčionimis), Ladysco, Venuszko (vėliau pavirtę Navickais) ir kitos pavardės.

                      Visa tai rodo, jog šie žmonės į Jiezną atvyko iš kažkurios galbūt vienos vietovės, galbūt iš minėtos Holovčyznos ar iš Galicijos žemių, gal dar iš toliau. Nemaža dalis šių žmonių buvę bajoriškos kilmės. Paminėtina, jog tai ne visos pavardės, kurios Jiezne buvo pakeistos: jų  Jiezne buvo pakeista kur kas daugiau.

(Bus daugiau)

                      Straipsnio autorė dėkoja pusseserei Sigitai Montvilaitei Radovanovich, taip pat Rasai Šileikienei už lotyniškuosius metrikų vertimus, Mindaugui Tamošiūnui ir Mariui Daraškevičiui už pasidalijimą rašytine medžiaga apie Jiezną.

Naudota literatūra:

Jiezno šv. Arkangelo Mykolo ir Jono krikštytojo bažnyčios metrikų knygos;

Mindaugo Tamošiūno pateikti Jiezno gyventojų 1725 m. surašymo duomenys, fotografuota iš Vrublevskių bibliotekos fondų;

1795 m. Jiezno gyventojų surašymo byla – Lietuvos valstybės istorijos archyvo fondas Nr. 515; apyrašas 15, byla Nr. 73.

Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė Randakevičienė Irma , , ,



Post Your Comments

Susiję straipsniai

Lankomumas


Hey.lt - Interneto reitingai, lankomumo statistika, lankytoju skaitliukai

Archyvas

Rubrikos

Sekite mus per Facebook!

RSS srautas

Vorutos RSS srautas

Svetainės medis

Svetainės struktūra