Dr. Arūnas Bubnys. Lietuvos vietinės rinktinės Lazdijų apskrities komendantūra 1944 m.

Autorius: Data: 2018-06-25 , 09:11 Spausdinti

Dr. Arūnas Bubnys. Lietuvos vietinės rinktinės Lazdijų apskrities komendantūra 1944 m.

 

Lietuvių komiteto Juliui Kaleininkui 1945 m. išduotas liudijimas. Genocido ir rezistencijos tyrimo departamento nuotr.

Dr. Arūnas BUBNYS, www.voruta.lt

Vietinės rinktinės vado 1944 m. vasario 16 d. įsakymu Nr. 1 LVR apskričių komendantais buvo paskirti 25 karininkai. Lazdijų apskrities komendantu buvo paskirtas plk. ltn. Jonas Kazitėnas-Kaziutis (1944 m. pasitraukė į Vokietiją)[1].LVR Lazdijų (Seinų) apskrities komendantūra buvo suformuota 1944 m. kovo mėnesį. Komendanto pavaduotoju (padėjėju) ir ūkio vedėju tarnavo majoras Stasys Vladas Asevičius (1944 m. pasitraukė į Vokietiją, 1972 m. mirė Kanadoje)[2]. Komendantūroje taip pat tarnavo leitenantai Kazys Batūra (1944 m. pasitraukė į Vokietiją) ir Juozas Krakauskas (būrio vadas)[3]. Pagal LVR štabo nurodymus apskričių komendantūrose turėjo tarnauti komendantas, žinių karininkas, ūkio vedėjas-raštvedys, 2 raštininkai, 1 puskarininkis ūkio reikalams ir vertėjas[4].  Yra žinoma, kad Lazdijų komendantūroje raštininku tarnavo Zanas Šarka iš Leipalingio[5]. Z. Šarka (gim. 1923 m. Seinų apskrities Kučiūnų valsčiaus Miškinių kaime) buvo kilęs iš patriotiškai lietuviškoje veikloje pasižymėjusios šeimos. Jo senelis buvo knygnešys ir „daraktorius“ – caro laikais lietuvių vaikus mokė slaptose mokyklose. Z. Šarkos tėvas Antanas Šarka buvo savanoris, 1919-1920 m. kovojo su lenkais dėl Suvalkų ir Seinų, įsteigė Kučiūnų šaulių būrį. 1941 m. birželio 14 d. trėmimo metu Z. Šarkos abu tėvai, du broliai ir sesuo buvo ištremti prie Laptevų jūros. Pats Z. Šarka nebuvo ištremtas tik laimingo atsitiktinumo dėka –tuomet jis mokėsi Alytuje ir trėmimo metu nebuvo namuose. 1943 m. Z. Šarka baigė Alytaus mokytojų seminariją ir buvo paskirtas mokytojauti į Leipalingio valsčiaus Vilkininkų pradžios mokyklą. 1944 m. Z. Šarka įstojo į LVR Lazdijuose[6]. Komendantūros žinių karininkas savo darbo srityje buvo pavaldus LVR štabo II-ojo skyriaus viršininkui. Pagal LVR štabo nurodymus, žinių karininkai privalėjo neatidėliotinai užmegzti ryšius su vietine saugumo policijos įstaiga ir su viešosios policijos pareigūnais, „kad vykdyti netinkamo elemento (politine ir kriminaline prasme) atranką iš stojančių į VR savanorių tarpo.[7]. Žinių karininkai privalėjo rinkti informaciją apie savo ir gretimose apskrityse veikiančius banditus (partizanus – past. A. B.)[8].  Lazdijų komendantūros pašto dėžutės numeris buvo 1[9].

            Stasys Asevičius(1895-1972) savo atsiminimų knygelėje šitaip prisiminė LVR Lazdijų apskrities komendantūros formavimą: „1944 metų pradžioje, vasario mėnesį, gavau telegramą iš generolo Plechavičiaus: skubiai atvykti į Kauną apskričių komendantų pasitariman, nes esu skiriamas Lazdijų apskrities komendantu. Komendantų pasitarime generolas Plechavičius pasakė man, kad aš skiriamas padėjėju, o komendantu  – pulkininkas leitenantas Kaziutėnas. Jeigu su šiuo paskyrimu nesutinku, tuomet skirtų kurio nors bataliono vadu, bet reikėtų išvykti. Pagalvojęs sutikau, nes nenorėjau keltis toliau nuo savo ūkio ir skirtis su šeima. Taip nuo 1944 metų vasario mėnesio 25 dienos pradėjau dirbti Lazdijų apskrities komendantūroje kaip ūkio viršininkas. Didelio darbo nebuvo, nes iš vokiečių nieko negalėjom gauti. Iš buvusios komendantūros darbuotojų niekas negrįžo. Reikėjo pasitenkinti visai naujais raštininkais, netgi netarnavusiais kariuomenėje. Kovo 18-ąją buvo priimti du eiliniai – kaip sargai. Reikėjo saugoti kareivines, numatytas formuojamai kuopai prie komendantūros. Su kuopos formavimu nesiskubinta, nes, kaip minėjau, nebuvo galima gauti nei ginklų, nei apmundiravimo. Nors savanorių atsirado gana daug ir jie buvo priimami, bet tą pačią dieną ir paleidžiami atostogų ligi atskiro pašaukimo. Tik balandžio mėnesį buvo gauta šiek tiek aprangos ir šautuvų, tad nuo balandžio 1 dienos ir kuopos organizavimas pagyvėjo. Tos kuopos vadu buvo paskirtas gimnazijos inspektorius, atsargos kapitonas Jurkšas. […][10].

Kazitenas Kaziutis Jonas. Genocido ir rezistencijos tyrimo departamento nuotr.

Prie LVR apskričių komendantūrų buvo steigiami kariniai daliniai. Į šiuos dalinius savanoriais stojo jaunuoliai iš apskričių miestelių ir kaimų. Prie Lazdijų komendantūros taip pat buvo įsteigta LVR kuopa, kurią sudarė trys būriai. Kuopoje esą tarnavo 112 karių, jie buvo apginkluoti 9 lengvaisiais kulkosvaidžiais ir 103 šautuvais[11]. Į Lazdijų komendantūrai pavaldų dalinį įstojo Balys Černiauskas (gim. 1917 m.). Lazdijų apskrities komendantūros dalinyje jis tarnavo nuo 1944 m. balandžio 1 d. iki gegužės 15 d. Pagrindinė jo tarnybos užduotis buvo patruliavimas mieste ir komendantūros apsauga[12].Plechavičiukai dėvėjo vokiškas uniformas ir buvo ginkluoti prancūziškais šautuvais. Yra žinių, kad Lazdijų komendantūros dalinys du kartus buvo išvykęs ieškoti partizanų. Pirmą kartą, apytikriai, 1944 m. balandžio ir gegužės mėnesių sandūroje apie 20 karių grupė, vadovaujama ltn. JuozoKrakausko, šukavo miškus Kapčiamiesčio apylinkėse, bet partizanų nesurado. Antroji operacija prieš partizanus buvo surengta gegužės mėnesį Leipalingio apylinkėse. Joje dalyvavo apie 20 karių grupė, kuriai vadovavo Jonas Pinkevičius. Į operaciją plechavičiukai važiuodavo sunkvežimiu. Abiejų operacijų metu Lazdijų komendantūros dalinys su partizanais nesusidūrė ir nuostolių nepatyrė[13]. Pagal kitus šaltinius, 1944 m. gegužės mėnesį grupė J. Krakausko būrio karių buvo išsiųsta į Šulnelių mišką (12 km nuo Lazdijų) kirsti malkų. Miške plechavičiukai netikėtai susidūrė su grupe sovietinių partizanų. Susišaudymo metu plechavičiukams pavyko paimti į nelaisvę vieną ginkluotą sovietinį partizaną. Šis, lenkų tautybės partizanas, gyvenęs Alnų dvare, tos pačios dienos vakare buvo pristatytas į LVR Lazdijų apskrities komendantūrą tardymui. Tolesnis jo likimas nežinomas[14]. Buvusio LVR Lazdijų kuopos kario Juozo Krikščiūno (gim. 1924 m.) teigimu, į LVR jis įstojęs 1944 m. kovo mėnesį iš Lazdijų gimnazijos 8-os klasės. Kartą kuopos kariai kartu su policininkais buvo išvykę į Žaliosios mišką gaudyti sovietinių partizanų. Plechavičiukai tos operacijos metu esą sulaikė kelis partizanus[15].

            Naciams likviduojant LVR dauguma Lazdijų komendantūros ir kuopos karių, vietos vadų nurodymu, išsivaikščiojo ir vokiečių nebuvo suimti. S. Asevičius prisimena paskutines LVR Lazdijų apskrities komendantūros dienas: „ Apie gegužės mėnesio vidurį kažkurią dieną atsirado Lazdijuose dvi vokiečių tanketės ir vienas sunkvežimis su SS kareiviais. Netgi nesustoję, tik pasivažinėję po Lazdijus, vėl išvyko. Pradėjo sklisti gandai, kad vokiečiai lietuvių rinktinę likviduoja. Skambinom į Kauną, nieko neprisišaukėm. Pradėjom nerimauti, ypač kuopos vadas, kuris tarp kareivių kėlė tikrą paniką. Paskiau sužinojome, kad Marijampolėje stovintis batalionas buvo nuginkluotas, daugumas žmonių išsibėgiojo, kiti gi susodinti į sunkvežimius ir išvežti. Po šios žinios ir mūsų kuopos vadas visus kareivius paleido ir pats išvažiavo iš Lazdijų į Marijampolės apskritį, savo gimtinėn. Komendantūra liko be kareivių. Netgi raštininkai nuo birželio 1 dienos dingo, į darbą jau neatėjo. Komendantas pulkininkas Kaziutėnas birželio mėnesio 21 dieną parašė paskutinį įsakymą, kuriuo buvo skelbiama, kad puskarininkis Truska, raštininkas Vailionis ir vertėjas Palionis, kaip nustoję eiti savo pareigas, išbraukiami iš komendantūros sudėties nuo š. m. birželio mėnesio 1 dienos.[16]

 

Asevicius Stasys mjr. Genocido ir rezistencijos tyrimo departamento nuotr.

            Vis dėlto kai kurie Lazdijų plechavičiukai buvo išvežti į Vokietiją. Taip likimas lėmė Juliui Kaleininkui (gim. 1925 m., kitur rašoma, kad gimęs 1927 m.) iš Rudaminos valsčiaus Būdviečių kaimo. 1944 m. gegužės mėnesį jis buvo išvežtas į Berlyną ir dirbo šachtoje šoferiu. 1947 m. J. Kaleininkasiš amerikiečių okupacinės zonos (Štutgarto) per Gardino filtravimo punktą sugrįžo į Lietuvą[17].Kai kurie į Vokietiją išvežti plechavičiukai pasiliko Vakaruose ir į sovietų užimtą Lietuvą negrįžo. Juozas Krikščiūnas šitaip aprašo savo gyvenimą karo pabaigoje ir pokario metais: „[…] 1944 m. gegužio mėn. Lazdijų komendantūros kuopą likvidavo, mane išvežė į Vokietiją darbams, teko kasti apkasus. Frontui artėjant, teko trauktis toliau į Vokietijos gilumą. Po didelių kančių ir išgyvenimų, tik atsitiktinumo dėka, patekau į Tiubingeną ir čia gerų žmonių dėka patekau į universitetą. Nuo 1945 m. universitete studijavau filosofijos fakultete.

            1949 m. pabėgėliai buvo verbuojami į Australiją. Tokiu būdu atsidūriau jau su šeima Australijoje. […][18].

            Kai kurie buvę Lazdijų komendantūros kariai, sugrįžus sovietams, buvo suimti ir nuteisti. NKVD kariuomenės karo tribunolas Marijampolėje 1946 m. liepos 9 d. Z. Šarką nuteisė 10 metų lagerio bausme[19].

[1]Vietinės rinktinės vado 1944 02 16 d. įsakymas Nr. 1, LCVA, f. R-1234, ap. 1, b. 4, l. 3.

[2]Balio Kisieliaus 1946 02 12 d. tardymo protokolas, LYA, f. K-1, ap. 58, b. 4906/3, l. 17.

[3]Juozo Krakausko 1944 10 25 d. tardymo protokolas, LYA, f. K-1, ap. 58, b. P-11803, t. 1, l. 8 a. p.

[4] LVR štabo viršininko 1944 03 20 d. nurodymai apskričių komendantūroms, LCVA, f. R-1234, ap. 1, b. 2, l. 23.

[5]B. Kisieliaus 1946 02 12 d. tardymo protokolas, LYA, f. K-1, ap. 58, b. 4906/3, l. 17 a. p.

[6]Zano Šarkos 1997 11 17 d. gyvenimo aprašymas, LGGRTC archyvas, b. Š-143, lapas nenumeruotas.

[7]LVR štabo 1944 02 23 d. nurodymai dėl žinių karininkų, LCVA, f. R-1234, ap. 1, b. 4, l. 4.

[8]Ten pat.

[9]A. Martinionis, Vietinė rinktinė, Vilnius, 1998, p. 78.

[10]S. Asevičius, Praeitin atsigręžus, p. 118.

[11]J.Krakausko 1944 11 09 d. tardymo protokolas, LYA, f. K-1, ap. 58, b. P-11803, t. 1, l. 9.

[12]Balio Černiausko 1945 07 25 d. tardymo protokolas, LYA, f. K-1, ap. 58, b. P-2612, l. 11 a. p.

[13]B. Kisieliaus 1946 02 12 d. tardymo protokolas, LYA, f. K-1, ap. 58, b. 4906/3, l. 18.

[14]J.Krakausko 1945 01 09 d. tardymo protokolas, LYA, f. K-1, ap. 58, b. P-11803, t. 1, l. 10 a. p.

[15]Juozo Krikščiūno gyvenimo aprašymas, LGGRTC archyvas, b. K-1430, lapas nenumeruotas.

[16]S. Asevičius, Praeitinatsigręžus, p. 118-119.

[17]Juliaus Kaleininko 1947 08 16 d. užpildyta anketa, LYA, f. K-1, ap. 59, b. 53618, l. 2-3 a. p.

[18]J. Krikščiūno gyvenimo aprašymas, LGGRTC archyvas, b. K-1430, lapas nenumeruotas.

[19]Z. Šarkos 1997 11 17 d. gyvenimo aprašymas, LGGRTC archyvas, b. Š-143, lapas nenumeruotas.

Uncategorized



Comments are closed.

Susiję straipsniai

Lankomumas


Hey.lt - Interneto reitingai, lankomumo statistika, lankytoju skaitliukai

Archyvas

Rubrikos

Sekite mus per Facebook!

RSS srautas

Vorutos RSS srautas

Svetainės medis

Svetainės struktūra