Dr. Algirdas Matulevičius ir nauja jo knyga

Autorius: Voruta Data: 2017-05-08 , 11:44 Spausdinti

Dr. Algirdas Matulevičius

www.voruta.lt

Netrukus Lietuvoje pasirodys istoriko, enciklopedisto dr. Algirdo Matulevičiaus knyga TAUTOS ŽADINIMO ŠAUKLIAI: aušrininkų, varpininkų ir dvasininkų korespondencija lietuvių tautinio atgimimo klausimais. Monografiją spaudai parengė leidykla ANDRENA.

Naujoji knyga skirta Lietuvos Nepriklausomybės paskelbimo (1918) šimtmečiui. Autorius panaudojo iš esmės neskelbtą ir netyrinėtą archyvinę medžiagą apie XIX a. antros pusės—XX a. pradžios lietuvių laisvės kovas, žurnalus AUŠRA, VARPAS, tautinio sąjūdžio veikėjus dr. J. Basanavičių, M. Jankų, J. Šliūpą, J. Mikšą, A. Vištelį, G. Sauerweiną,  V. Kudirką ir kitus. To meto spaudoje savo aštrių minčių, dėl itin stiprios kritikos, lietuvių kultūros etnocidą vykdančios okupantės imperialistinės carinės Rusijos, sulenkėjusių arba lenkų kunigų, skatinančių polonizaciją, atžvilgiu jie negalėjo skelbti.

Dabar svarbu parodyti, kaip sunkiai buvo siekiama Lietuvai nepriklausomybės, Didžiosios ir Mažosios Lietuvos – didlietuvių ir mažlietuvių – inteligentų bendradarbiavimą, taip pat ryšius su JAV lietuvių spauda. A. Matulevičius atskleidžia skirtingų mokslininkų, pačių lietuvininkų intelektualų požiūrį į Prūsijos karalystės bei Vokietijos imperijos valdžios priemones asimiliuojant ir germanizuojant Mažosios Lietuvos autochtonus, jų kovą dėl gimtosios kalbos, dėl laisvės.

Knygoje gausu originalių citatų, liudijančių apie tos epochos kovotojų už lietuvybę programą, taktiką, veikimo metodus bei būdus, stiprias patriotines nuostatas, gerą politinių įvykių supratimą. Monografijoje ištirta, kaip lietuvių tautos kova buvo apvainikuota Vasario 16-osios Aktu.

Algirdas Matulevičius istorijos šaltinius pradėjo rinkti dar būdamas Vilniaus universiteto studentu. Sovietmečiu išleisti veikalą negalėjo, po 1990 m. toliau intensyviai rengė jau objektyvias, informatyvias lietuviškas enciklopedijas (nuo 1972 m., dirbo 43-ejus metus). Dabar rankraštis papildytas naujesne istoriografija, svarbiomis įžvalgomis.

Knygelės ALGIRDAS MATULEVIČIUS APIE MAŽĄJĄ LIETUVĄ (parengė Audronė Matijošienė; Vilnius, 2008) įžangoje jo disertacijos mokslinis vadovas akad. prof. habil. dr. Vytautas Merkys rašo: Norėjo rašyti apie lietuvių tautinį sąjūdį, jam buvo patarta į šią klampią problemą nesileisti, — laikai buvo nepalankūs <…>. A. Matulevičiui būdingas bruožas – rašyti istorijos darbus be kompromisų, konjunktūrinio prisitaikymo, kurio reikalauta sovietmečiu. Jis siekė vien artėjimo prie istorinės Tiesos pažinimo <…>. Jo darbai žadina etninę krašto atmintį ir kliudo ją konjunktūriškai deformuoti.

Ten pat akad. prof. habil. dr. Zigmas Zinkevičius rašo: Šias ir įvairias kitas temas istorikas daktaras Algirdas Matulevičius pirmasis išsamiai plačiai ištyrė. Tai jo svarus indėlis į Mažosios Lietuvos istoriografiją, svarbu visuomenei ir aktualu šių laikų europinei politikai, demokratiniams procesams. Tai kelrodis, kaip reikia kovoti dėl laisvės ir itin svarbu išsaugoti tautos nepriklausomybę.

Beje, tėvas Antanas Matulevičius, gyvendamas Vilniuje, klausėsi dr. Jono Basanavičiaus ir kitų kalbų, dalyvavo šelpimo draugijų RYTAS, ŽIBURĖLIS veikloje, aukojo lėšų Vilniaus krašto lietuvybei stiprinti; bendravo su Marija ir Jurgiu Šlapeliais (lietuviško knygyno steigėjais ir savininkais); su krašto veikėjais Malvina ir Matu Valeikomis.

Monografijos autorius dr. Algirdas Matulevičius, dirbdamas Enciklopedijų leidybos redakcijose, kartu su kitais parengė įvairių lietuviškų enciklopedijų, tarp jų  Mažosios Lietuvos enciklopediją (4 t.), JAV lietuviai (2 t.), Visuotinę lietuvių enciklopediją (26 t.), Lietuva (4 t.), Lietuvos istorija (2 t.), Mažosios Lietuvos enciklopedinį žinyną anglų kalba Concise Encyclopaedia of Lithuania Minor (2014), lietuvių kalba – 2015 m.

Autorius parašė per 20 mokslinių studijų, kelis tūkstančius mokslinių straipsnių. Daug rašo į Lietuvos, JAV spaudą. Prisidėjo redaguojant JAV ir Kanados išeivių lietuvininkų M. Brako, M. Gelžinio, V. Pėteraičio monografijas, būdamas redaktoriumi, recenzentu, konsultantu, spaudai parengė apie 15 Lietuvos mokslininkų knygų.

A. Matulevičius sudarė kelis originalius Lietuvos žemėlapius. Dalyvauja mokslinėse konferencijose Vokietijoje, Lenkijoje. Nuo 1982 m.dalyvauja Mažvydo knygos bičiulių klubo, nuo 1989 m. Mažosios Lietuvos reikalų tarybos, Donelaičio, Vydūno draugijų veikloje. 1978—2003 m. vadovavo ekskursijoms (iki Rusija uždraudė), 1989, 1993—1995 ir 1998 metais – mokslinėms ekspedicijoms po Karaliaučiaus kraštą.

Dr. Algirdas Matulevičius apdovanotas Ordinu Už nuopelnus Lietuvai (2009)

Periodika Algirdas Matulevičius, knyga TAUTOS ŽADINIMO ŠAUKLIAI: aušrininkų, leidykla Andrena, varpininkų ir dvasininkų korespondencija lietuvių tautinio atgimimo klausimais

---

---