Donelaičio ir Vėliavos diena – Sausio 1-oji arba šventė visai Lietuvai

Autorius: Data: 2021-11-09 , 14:13 Spausdinti

Donelaičio ir Vėliavos diena – Sausio 1-oji arba šventė  visai Lietuvai

Vilniaus universiteto kriptoje buvo pastatytas skulptoriaus Konstantino Bogdano sukurtas Kristijono Donelaičio paminklas. govilnius.lt nuotr.

Vytautas A.Gocentas, klaipėdiškis, Lietuvininkų bendrijos „Mažoji Lietuva“ skyriaus vadovas Vilniuje, www.voruta.lt

Žinia, Kristijono Donelaičio gimtadienio minėjimo sumanytojai – klaipėdiečiai fotožurnalistas, publicistas, miesto garbės pilietis Bernardas Aleknavičius (1930–2020) ir pedagogas, politikas Romualdas Ignas Bloškys (1936 – 2013). Pirmą kartą į susitikimą 1990 m. atėjo vos 17 žmonių, o 2019 m. sausio 1 d. paskutinį kartą į susirinkusius kreipėsi vienas iš sumanytojų B. Aleknavičius…

Dabar kasmet pasitikę naujuosius Viešpaties metu vis didesniu būriu klaipėdiečiai mielai susirenka į Kristijono Donelaičio aikštę Klaipėdoje. Šiuo pavyzdžiu jau seka ir Marijampolėje veikiančios K. Donelaičio draugijos nariai – čia gyvena draugijos pirmininkas Gintaras Skamaročius, „Donelaičio žemės“ žurnalo redaktorius Algis Vaškevičius, o prie liuteronų bažnyčios 2014 m. yra atidengtas poeto ir kunigo skulptūrinis biustas, kurio skulptorius – Kalvarijos apylinkėse gyvenantis Zigmas Buterlevičius. Gimtadienis minimas ir Vilniaus universiteto Šiaulių akademijoje – K. Donelaičio draugijos Šiaulių skyriaus nariai, profesūra, studentai, miestiečiai susirenka į poeto gimtadienio atminimo popietę Kristijono Donelaičio auditorijoje. Žinia, jubiliejinių K. Donelaičio 2014 metų sausio 2-oji buvo paminėta ir Tolminkiemyje – dalyvavo keliauninkai iš Marijampolės .

Klaipėdoje pirmuoju kalbėtoju pastaraisiais metais būna evangelikų liuteronų parapijos klebonas Reinholdas Moras. Jis – lietuvių literatūros klasiko kolega jis, kaip ir dera dvasininkui, ragina nepamiršti Dievo, draugiškumo, bendrystės ir atjautos vienas kitam. Kunigo pasveikinimas naujųjų metų proga būna ir prasmingas, ir šviesus.

Prie mikrofono vienas po kito eina garbūs klaipėdiečiai, eiles skaitė ir Vytauto Didžiojo gimnazijos, anksčiau vadintos K. Donelaičio vardu, gimnazistai. Daugelis mini išskirtinius literatūros pradininko ir klasiko asmenybės bei kūrybos bruožus. Politikai dalija pažadus, o žmogus iš liaudies paprašė miesto vadovus tamsiuoju paros metu apšviesti skverą ir paminklą.

Kalbėtojai užsimindavo apie tai, kad kada nors prasidės ir skvero tvarkymo darbai, kalbėta apie senų medžių keliamą paminklui grėsmę. Skambėdavo uostamiesčio poetų kūryba. Prof. dr. Dalia Kiseliūnaitė deklamuodavo mažai kam žinomas „Metų“ eilutes.

Taigi, yra graži ir Klaipėdos miestiečių pamėgta tradiciją. Čia dalyvauja ir miesto naujakuriai, ir senbuviai. Sveikindavo Lietuvininkų bendrijos „Mažoji Lietuva“ seimelio pirmininkė klaipėdiškė Rūta T. Mačiūnienė (1929–2015), o dabar – Renata Čėsnienė iš Plikių.

Taigi, o ką dar galime ir turime atlikti, kad Kristijono Donelaičio vardas ir „Metų“ posmai dar plačiau nuskambėtų ne tik Klaipėdoje, Šiauliuose, Marijampolėje ar Tolminkiemyje?

Vilniuje, keliaudami į Vėliavos pakėlimo šventę, kuri paprastai būna popiet, galima aplankyti ir Kristijono Donelaičio paminklą senojo Vilniaus universiteto arkoje. Žinia, ankstesnis Konstantino Bogdano paminklo variantas iškeliavo į Kauną, į Vytauto Didžiojo universitetą. Tuomet prie K. Donelaičio paminklo jau galime susirinkti tiek Vilniuje, tiek ir Kaune. Pastebėkime, K. Donelaičio vardo gatvės ar aikštės, skverai yra daugelyje Lietuvos miestų ar miestelių – čia taip pat galima minėti jo gimtadienį, o ten kur dar nėra tokios garbingos gatvės ar aikštės – laikas pavadinti, įkurti bei minėti šį gimtadienį.

P. S. Lietuvos skulptorius Vytautas Mačiuika įvertino skulptoriaus Petro Deltuvos (architektas P. Šadauskas) darbą, Klaipėdoje atidengtą 1973 metais: „Įdomus paminklo architektūrinis sprendimas: Donelaičio aikštės centre iškilo stambiomis plokštumomis modeliuotas penkių metro aukščio granito stulpas, kurio viršūnėje iškalta poeto galva. Susidaro ištisos figūros iliuzija. Tai iš principo naujas žodis komponuojant paminklinius biustus. Atsisakoma tradicinio ryšio: biustas – pjedestalas. Tarp portreto ir postamento – organinis ryšys, teikiantis vientisos kompozicijos įspūdį. Poliruoto granito paviršius gerai gaudo šviesą bet kuriuo metu, net apsiniaukusiomis dienomis“. Šone – eilutės iš „Metų“: „Sveikas, svieteli margs!“.

Su labų dienų linkėjimais iš Vilniaus – Vytautas A.Gocentas.

Lietuva Mažoji Lietuva Nuomonės, diskusijos, komentarai , , ,



Komentarai

traffix.lt

Susiję straipsniai

Lankomumas


Hey.lt - Interneto reitingai, lankomumo statistika, lankytoju skaitliukai

Archyvas

Rubrikos

Sekite mus per Facebook!

RSS srautas

Vorutos RSS srautas

Svetainės medis

Svetainės struktūra