Rašytojui, žurnalistui ir leidėjui Donatui Čepukui – 80

Autorius: Data: 2013-03-18, 15:21 Spausdinti

Laima TUBELYTĖ-KRIUKELIENĖ, Utena

Donato Čepuko sukaktuvinį kūrybos vakarą prisiminus

„Dar padange be perstojo plaukia padriki tamsūs debesys, bet jau atsinaujinimo laukusios gamtos gyvastis pažadinta ir alsuoja ankstyvo pavasario oru, juda, keičia senus apdarus – rengiasi žaliu rūbu…“ (D. Čepukas, „Sielos akys“).

Pavasariškai saulėtą 2013 m. kovo 9 dieną Zarasų rajono Dusetų kultūros centre vyko sukaktuvinis rašytojo, žurnalisto, Dusetų krašto Garbės piliečio, „Utenio“ laikraščio vyr. redaktoriaus Donato Čepuko kūrybos vakaras. Jį pagerbti susirinko daug jo kūrybos gerbėjų, bendraminčių, pažįstamų bei garbių svečių. Į sukaktuvinį kūrybos vakarą atvyko ir Seimo nariai: Algimantas Dumbrava, Agnė Bilotaitė, Andrius Kubilius ir Arvydas Anušauskas. Sveikinimo žodžius tarė Zarasų rajono meras Arnoldas Abramavičius, vicemerė Stasė Goštautienė, administracijos direktorius Vytautas Sekonas, Dusetų parapijos klebonas kanauninkas Stanislovas Krumpliauskas, Antazavės klebonas Stasys Tamulionis, Dusetų seniūnijos seniūnas Saulius Kėblys ir kt.

Kūrybos vakaras prasidėjo filmo „Kurti ir dovanoti“ demonstravimu. Jį sukūrė Dusetų K. Būgos gimnazijos lietuvių kalbos mokytojos Vanda Normantienė ir Dainora Biliūnaitė. Ekrane buvo rodomos visų D. Čepuko išleistų novelių iliustracijos, sukurtos šio straipsnio autorės Laimos Tubelytės-Kriukelienės. Kiekviena knyga buvo apibūdinta trumpais, bet įtaigiais ir prasmingais žodžiais, atskleidžiančiais kiekvieno kūrinio prasmę bei pagrindinę mintį. Tekstus skaitė Dusetų K. Būgos gimnazijos vienuoliktokas Augustinas Šukys ir dvyliktokė Jurgita Bernotaitė. Ekrane taip pat buvo vaizdžiai pademonstruotos ir apibūdintos keturios D. Čepuko publicistikos knygos. Jas autorius parašė po kelionių į užsienį, kurių metu lydėjo dabar jau baigusį kadenciją prezidentą Valdą Adamkų jo vizitų metu.

Maloniai kūrybos vakarą nuskaidrino Donato Čepuko vaikaičio Roberto Čepuko atliekamas muzikinis kūrinys. Žodis, melodija ir vaizdas lydėjo visą sukaktuvinį kūrybos vakarą. Muzikinius kūrinius taip pat atliko Lietuvos Muzikos Akademijos studentai bei Dusetų kultūros centro etnografinis ansamblis, vadovaujamas Sigitos Dudonienės. Tačiau susirinkusieji į jubiliejinį kūrybos vakarą labiausiai laukė D. Čepuko žodžio. Rašytojas svečiams pasakojo savo spalvingą, įvairiais potyriais išmargintą kūrybos ir savęs ieškojimo istoriją. Nestokodamas šmaikštumo, pasakojo apie pirmuosius literatūrinius bandymus bei įvairius ir įdomius atsitikimus gyvenime. Nuo gyvenimo epizodų sustojant prie kūrybos buvo apžvelgtas įvairiaspalvis rašytojo gyvenimo kelias bei dalintasi prisiminimais apie jame sutiktus žmones. Žmonių, padariusių įtakos jo kūrybai, gyvenimo kelyje sutikta nemažai: tai ir žmona Genovaitė, jaunystės draugai, poetai, rašytojai, visuomenės veikėjai, dailininkai…

Kūrybos vakaro vedėja poetė Meilė Kudarauskaitė skaitė ištraukas iš D. Čepuko knygų. Pasiklausyti novelisto kūrybos ir jį pasveikinti susirinkusiems žmonėms vakaras neprailgo. Kūrybiniuose vieškeliuose bevaikščiodamas D. Čepukas visada sugrįždavo į Dusetų apylinkes, į gimtąjį Antažiegės kaimą. Mintys ir jausmai, prisimenant savo artimuosius bei jaunystės draugus, matyt, yra taip giliai įsmigę į rašytojo širdį, kad neišvengiamai veržliai žodžiais išsilieja į popieriaus lapus. Jei D. Čepuko paklausčiau, kas jam yra tėviškė, manau, išgirsčiau atsakant panašiai, kaip perskaičiau šio autoriaus novelėje „Atpirkimas“. Joje rašoma: …čia labai malonu jausti pasitraukiančio rudens ir artėjančios žiemos vėsą, kiekvieną vėlyvą rudenį besikartojantį su šaltu sidabro ar mėlynės blizgesiu metų kaitos aromatą…“. Jei rašytojo pasiteiraučiau, kodėl jam taip reikalinga kūryba, atsakymą bandyčiau interpretuoti ištrauka iš novelės „Po trimis topoliais“: „Gal kūriau kitokią gyvenimo istoriją iš savo norų ir lūkesčių…“. Dievaži, galiu klysti, bet juk kartais taip žavu pabandyti atspėti kito žmogaus mintis…

Nesu aš literatūrologė ar literatūros kritikė. Esu tik rašytojo Donato Čepuko kūrybos gerbėja, bet, skaitydama šio autoriaus noveles, jaučiu, jog sielos gilumoje šis žmogus yra rašytojas, išpažįstantis pamatines gyvenimiškas vertybes. Drįstu teigti, jog jam nėra tas pats – kokia šiandien išaušo diena, nėra tas pats – apie ką valandėlę šnekėjo su senu pažįstamu ir labai svarbu – kokią gyvenimo išmintį bei tiesą pasės artimų žmonių, bendražygių širdyse ir atmintyje. Todėl, savaime suprantama, iš kur ir kodėl novelėje „Sielos akys“ atsiranda būtent tokie šimtą kartų autoriaus apsvarstyti ir pamatuoti žodžiai: „Sielos akys už šviesiausią regėjimą galingesnės, jos giliau skverbiasi į viską, ką tik nūnai atneša atmintis. Nesvarbu, kad tai žadina liūdesį ir širdį ima graužti nepaaiškinamas ilgesys to, kas buvo…“. Šie rašytojo žodžiai – ne kas kita, o tikrų tikriausia gyvenimo išmintis. Tai gyvenimo tiesa ir tikrovė, kuri jaudina, žavi, o kartais nepakeliamai slegia ir kankina. Net nepajutau, kaip pradėjau mąstyti mintimis, inspiruotomis D. Čepuko kūrybos. Belieka pripažinti, jog šioji kūryba – paveiki. Novelėse galima atrasti atsakymus į pačius sudėtingiausius būties klausimus. Sunku likti abejingam tai žmogaus kūrybai, kurioje iškyla žmogiškumo, meilės, kaltės ar skriaudos motyvai. Tai gyvenimo spalvos, kurios vienaip ar kitaip nušviečia kiekvieno mirtingojo būtį. Negalima likti abejingam, skaitant kūrinį, kuriame didžiausias dėmesys skiriamas žmogui, jo dvasiniams išgyvenimams. Ir tai aš kalbu apie rašytojo Donato Čepuko kūrybą. Perskaityta šio autoriaus novelė galinga jėga atveria vartus į sąvasties ir gyvenimo prasmės paieškas. Autoriaus išsakytos mintys dar ilgą laiką gyvena kartu su skaitytoju… Manau, skaitytojai sutiks su manimi, jog šio novelisto žodžiuose kiekvienas gali surasti save, savo jausmus ir išgyvenimus bei giliau pažvelgti į savo sielos gelmes. Ar gali kas nors būti prasmingiau? Susimąstykime…

Grįžtu į sukaktuvinį Donato Čepuko kūrybos vakarą. Antroji vakaro dalis. Sveikinimai ir linkėjimai. Religijos istorikei dr. Aldonai Vasiliauskienei teko garbė perskaityti Panevėžio vyskupo Jono Kaunecko padėką – palaiminmą, skirtą rašytojui. Nuotaikinga daina vakaro kaltininką pasveikino dusetiškės dainininkės Janina Kaškauskienė ir Jefrosinija Partinauskienė. Sveikinimo žodžius tarė Dusetų bendruomenės pirmininko pavaduotoja Danutė Topalskienė su bendruomenės atstovais, Dusetų K. Būgos gimnazijos direktorius Gintautas Kuzma kartu su mokytojomis Vanda Normantiene ir Dainora Biliūnaite bei daugelis kitų į sukaktuvinį kūrybos vakarą atvykusių Donato Čepuko kūrybos gerbėjų, pažįstamų, giminaičių, bendradarbių…

Kovo 9-osios vakarą sveikinimo žodžius klausantis rašytojas buvo šmaikštus, linksmas ir žavus. Pasibaigus sveikinimams, skaitytojams bei kūrybos gerbėjams padėką išreiškė ir pats jubiliatas.

Stiprios sveikatos ir neblėstančios kūrybinės energijos, gerbiamas Rašytojau!

Alvydo Stausko nuotr.

Nuotraukose:

1. Rašytoją D. Čepuką sveikina Seimo narys A. Dumbrava su žmona

2. D. Čepuką (pirmas kairėje) sveikina Dusėtų seniūnijos seniūnas Saulius Kėblys kartu su bendruomenės nariais

3. D. Čepukas (antras iš kairės) kartu su Seimo nariais ir vakaro svečiais

4. Poetė M. Kudarauskaitė ir D. Čepukas

Voruta. – 2013, kov. 30, nr. 7 (771), p. 15.

Kultūra , , , , , , , , , , , , , ,



Susiję straipsniai

Comments are closed.

Lankomumas


Hey.lt - Interneto reitingai, lankomumo statistika, lankytoju skaitliukai

Archyvas

Rubrikos

Sekite mus per Facebook!

RSS srautas

Vorutos RSS srautas

Svetainės medis

Svetainės struktūra