History of Lithuania, Bronius Makauskas ir Vytautas J. Černius (2018  Vilnius, Lietuva, 686 pusl. )

Donatas JANUTA, www.voruta.lt

Anglų kalba išleista History of Lithuania, puikiai atskleidžia Lietuvos praeities panoramą anglakalbiam. Sklandžiai pristatoma Lietuvos eiga per amžius.  Tekstas tinkamai papildytas gausumu iliustracijų ir žemėlapių.

Knyga yra rimtas mokslinis darbas, kuris prieinamas ir naudingas tiek mokslininkui, tiek eiliniam žmogui.  Tiesiog smagu paimti į rankas ir skaityti.

Knygos kelias buvo ilgas ir vingiuotas.   Istorikas Egidijus Aleksandravičius jau 1990 metais diskutavo su Vytautu Mikūnu kad reikia paruošti visuotinės Lietuvių istorijos knygą anglų kalba.   Mikūnas pagrindui tokiai knygai parinko istoriko Broniaus Makausko Lietuvoje išleistą Lietuvos istorija.  Autoriui sutikus, vertimas į anglų kalbą pradėtas 2002 metais.

Per sekančius 16 metų, nemažai žmonių prisidėjo prie knygos projekto.  Iš pradžių projektą rėmė Vydūno Jaunimo Fondas.  Vėliau projektą perėmė JAV Lietuvių Bendruomenė (JAV LB), kurios pastangom knyga ir tapo išleista.

JAV LB prašymu, man pačiam teko rankraštį du kartus perskaityti, 2015-tais metais, ir 2017-tais.   Paskutinį šuolį, be kurio knyga dar šiandien nebūtų pasirodžius, padarė profesorius Algirdas Avižienis, kuris baigė rankraštį tvarkyti ir pastūmėjo projektą iki galo.

Nei Vytautas Mikūnas, nei Vytautas Černius, kuris Mikūnui mirus perėmė knygos redagavimą, knygos nesulaukė.  Ši knyga yra išeivijos ryšių su Tėvyne, ir išeivijos darbų Tėvynės labui, tęstinumas.

Knyga atlieka du uždavinius.  Ji duoda progą lietuvių išeivijos antrai ir trečiai kartai, daugumas kurių lietuviškai jau silpnai skaito, susipažinti su savo tautos praeitim.

Lygiai svarbus uždavinys, tai kad ši knyga yra dar vienas iš retų šaltinių, kuriais svetimtaučiai galės susipažinti su Lietuva ir jos istorija.  Anglų kalboje žinių apie Lietuvos praeitį nedaug.

Mokslininkai, net ir tokį kaip Yale Universiteto profesorius Timothy Snyder, kuris daug rašo apie vidurio ir rytų Europą, žinias apie Lietuvą daugiausia ima iš lenkų ar rusų šaltinių.  Jeigu jie ir mėgina objektyviai pristatyti Lietuvos reikalus, jų knygose ne retai atsispindi svetimtaučių šaltinių atspalviai, kurie ne visuomet sutampa su lietuvių išgyvenimais.

Todėl, kiekvienas lietuvių išleistas anglų kalba leidinys apie Lietuvą yra svarbus. Ypač kad pasaulyje anglų kalba yra tapus de facto tarptautinė kalba.

History of Lithuania knyga susideda iš dviejų dalių. Pirma ir pagrindinė dalis knygos, 450 puslapių, yra vertimas į anglų kalbą istoriko Broniaus Makausko knygos, kuris apima Lietuvos praeitį, nuo senų baltų genčių iki šiandieninės atstatytos Nepriklausomos  Lietuvos.

Antra dalis knygos, ne pilnai du šimtai puslapių, pavadinta „Witnesses to History” (lietuviškai „Istorijos Liūdininkai„),  yra redaktorių papildomi priedai, didelė dalis kurių yra atsiminimai žmonių kurie pergyveno vokiečių ir sovietų okupacijas.

Knyga pradeda su Baltų genčių formavimusi, jų papročiais, jų kasdieniniu gyvenimu ir greit pereina į Lietuvos valstybės sudarymą.

Kad lietuviai, vieninteliai tarp Baltų genčių, ne tik išliko bet ir iškilo Vakarų ir Rytų pasaulyje, autorius priskiria nuopelną Mindaugui ir jo sukūrimui valstybės branduolio.   

Visi Lietuvių Didžiosios Kunigaikštystės (LDK) valdovai tinkamai aprašyti.  Autorius pastebi, kad Vytautas daug nuveikė, daug atsiekė, bet kad daug to buvo padaryta valstiečių sąskaiton, kuriuos Vytautas atidavė bajorams. Pririštų prie žemės įvairių rūšių valstiečių Lietuvoje buvo ir anksčiau.  Bet pamatai baudžiavos, kuri pavertė lietuvius valstiečius vergais baudžiauninkais,  prasidėjo su Vytautu, tuo pačiu laiku kada kitose Europos šalyse jau buvo pradėta baudžiavą pašalinti.

Po Vytauto mirties, krašto aukštuomenės ir dvasininkijos sulenkėjimas, didikų ir svetimtaučių valdovų pražūtingas viešpatavimas, karai ir okupacijos, ir vėliau caro valdžios rusinimas, buvo ne vienintelės nelaimės kurias Lietuva patyrė per šimtmečius.   Buvo dar ir maras ir badmečiai, pvz., 1710-1711  metais, kai kaimai ir miesteliai ištuštėjo, laukai, ūkiai net bažnyčios liko apleista, ir Lietuva prarado trečdalį savo gyventojų.  Viskas knygoje aprašyta.

Nepaisant visų tokių nelaimių ir sunkumų, 19-to šimtmečio pabaigoje nors Lietuvoje inteligentų nebuvo daug, jie pajėgė prikelti tautinę sąmonę.  Vinco Kudirkos, Dr. Basanavičiaus ir kitų sukeltas Lietuvių tautinis atgimimas, buvo stipri atrama lietuviam kurie stojo su ginklu prieš  bolševikų, lenkų ir bermontininkų karius.    Taip, 1918-1920 metais, lietuviai, daugiausia valstiečių ūkininkų sūnūs, iškovojo sau laisvę ir Nepriklausomybę.

Įdomi autoriaus pastaba kad per Pirmo pasaulinio karo vokiečių okupaciją, vokiečių ųždėti dideli mokesčiai ir prievolės, ir brutalūs suvaržymai gyvenimo, lietuvius kaimiečius palenkė prieš vokiečius Rusijos pusėn – atvirkščiai kas vyko per vėlesnes vokiečių ir Sovietų Rusijos okupacijas.

Tarpkarinių 1918-1939 metų pergales, džiaugsmus ir nuostolius, autorius pristato ne tik žodžiais bet ir to laiko žmonių, vietovių, įvykių ir kultūrinių reiškinių atitinkamai parinktom fotografijom.

Skaudžiausia šių laikų Lietuvos istorijos dalis, tai tos 50 metų vokiečių ir sovietų okupacijos.  Visi lemtingi įvykiai – Sibiran trėmimai, holokaustas, partizaninis karas – knygoje tinkamai aprašyti.

Paskutinis skyrius apima 1990 metų Nepriklausomybės paskelbimą, ir politinius, kultūrinius ir ekonominius pasikeitimus atkurtoje Nepriklausomoje Lietuvoje.

Knygoje sekant Lietuvos politinius įvykius, pastebėtina autoriaus dėmesys  besikeičiančiai Lietuvos krašto ekonomijai – pradedant su Baltijos genčių gintaro prekyba, toliau ryšiai su vokiečių pirklių Hanza sąjunga, pasikeitimai žemės ūkyje, baudžiavos struktūra ir jos palyginimas su kapitalizmu, Lietuvos pramonės pradžia, tarpkarinė prekyba, sovietinimo pasekmės, ir kapitalizmo grįžimas po 1990 metų.

Taip pat, knygoje daug dėmesio kultūrai, menui ir mokslui.  Ypatingai įdomiai aprašyta baroko stiliaus pradžia Lietuvoje, kartu su didikų šeimų –  Pacų, Radvilų, Sapiegų ir kitų – mokslo ir meno įnašu.  Irgi paminėtina aprašymas Seinų krašto, ir Seinų kunigų seminarijos, vaidmens  lietuvių tautiniame atgimime.

Įdomus kontrastas –  istorikas Makauskas teigiamai pristato istoriko Adolfo Šapokos Lietuvos Istoriją, kai istorikas Alfredas Bumblauskas, rodos ne vieną kartą, yra viešai pareiškęs kad jis “atsisako Šapokinės istorijos”.

Per visą knygą, kur galima autorius sukonkretina skaičiais ką aprašo žodžiais.  Pvz., baudžiavai įsigalėjus, pabaigoje aštuoniolikto šimtmečio Vilniaus vyskupui priklausė 600 kaimų – reiškia, 600 kaimų žemės, trobesiai, gyvuliai ir žmonės priklausė vyskupui kaip jo nuosavybė. (1859 metais Lietuvoje, buvo irgi maždaug 600 spirito varyklų ir alaus bravorų.)

Pagal 1897 metų gyventojų surašymą, žmonių  tautybės Lietuvoje buvo: 58.3% lietuviai, 13.3% žydai, 10.3% lenkai ir 14.6% rytiniai slavai.  Per spaudos draudimą, Prūsijoje buvo išspausdinta 5,543,000 egzempliorių lietuviškų knygų.  Tarp 1891 ir 1903 metų, Rusijos caro policija konfiskavo 196,259 knygas.

Knygoje verta dėmesio atskiri, vieno ar dviejų puslapių, skyreliai, pavadinti „History Alive“ (lietuviškai “Gyva Istorija”),  kuriais redaktoriai parinktose vietose papildė istoriko Makausko tekstą, tuo pabrėžiant, pailiustruojant ar praplečiant vieną ar kitą tekste paminėtą temą.  Ypač anglakalbiam kurių Lietuvos istorijos pažintis gali būti siaura, tie skyreliai duoda gilesnį supratimą kai kurių įvykįų.

Viename “History Alive”, pvz., dvejuose puslapiuose, aprašomi ir nurodomi konkretūs metai, vietovės ir dalyviai, 13 mūšių kuriuose lietuviai ir kitos baltų gentys nugalėjo Kryžuočius.   Kitame skyrelyje iliustruojama lietuvių tolerancija kitom tikybom, nurodant kad kai Vilnius dar buvo pagonių lietuvių sostinė, jame jau buvo 18 krikščionių bažnyčių, ir kad tada žydai sudarė miesto didžiausią mažumą. Dar kitame “History Alive” skyrelyje, buvęs Lietuvos prezidentas Valdas Adamkus atpasakoja savo pirmą sovietų okupacijos politizuotą gimnazijos pamoką – lyg būtų iš George Orwell knygos “1984”.

Dabar turime dvi geras Lietuvos istorijos šiuolaikines knygas anglų kalboje.

2016 metais išėjo  istorikų Skirmos ir Ramūno Kondratų perredaguota The History of Lithuania, kuri puikiai pristato Lietuvos istoriją suglaustame formate.   Broniaus Makausko, šių metų angliška History of  Lithuania sklandžiai ir įdomiai atskleidžia pilną Lietuvos istorijos panoramą.