Diskutuotini paskutiniojo Nepriklausomos Lietuvos ministro pirmininko veiklos aspektai

Autorius: Data: 2010-01-10, 07:33 Spausdinti

Neteiskite, kad nebūtumėte teisiami (Mt, 7-1)

Prisimindami šiuos senovės išminčių žodžius galime teigti, kad tik teismas gali žmogų nuteisti, o istorikai gali tik pateikti faktus. Lietuvai išsivadavus iš carinės Rusijos (po 120 metų), Lietuvos nepriklausomybės laikai buvo Lietuvos žmonių idealas (50 metų esant Rusijos–SSRS sudėtyje), jos visos valdžios struktūros dirbusios gerai. Tačiau dabar, atvirai ir iš esmės vertinant Nepriklausomos Lietuvos istoriją, pasirodo, kad kai kurie Lietuvos Respublikos veikėjai, buvę prie jos  kūrimo ištakų ir pamatų tvirtinimo, nebuvo tokie idealūs, kaip to norėtųsi. Per Lietuvos nepriklausomybės laikotarpį buvo išrinkti trys prezidentai (A.Smetona (2 kartus), Aleksandras Stulginskis ir Kazys Grinius) bei sudaryti 21 Lietuvos ministrų kabinetas (vyriausybės). Tačiau labiausiai istorikus domina paskutinioji vyriausybė, turėjusio spręsti Lietuvos likimą – ginti ją ar pasiduoti.
Panagrinėjus paskutiniosios vyriausybės, ypač ministro pirmininko Antano Merkio, veiklą iškyla neaiškumų, į kuriuos istorikai ne tik kad nerado atsakymo, bet jo ir neieškojo. Jeigu anksčiau to daryti nebuvo galima (kaip ir apskritai kalbėti apie Nepriklausomą Lietuvą), tai šiandien, turint naujų duomenų, būtina kritiškai pažvelgti  ne tik į šį laikotarpį, bet ir į atskirų asmenų veiklą.

Antano Merkio biografija
Antanas Merkys gimė 1887 m. vasario 1 d. Bajorų kaime (Rokiškio aps., Skapiškio vls.). Teisininkas, pulkininkas, visuomenės veikėjas. 1919 m. – krašto apsaugos ministerijos valdytojas, ministras. 1926–1927 m. – krašto apsaugos ministras. 1939 m. – Lietuvos įgaliotinis Vilniui ir Vilniaus kraštui, 1939–1940 m. vadovavo XXI Ministrų kabinetui, ministras pirmininkas. 1940 06 15–1940 06 17 prezidentui Antanui Smetonai palikus Lietuvą, ėjo prezidento pareigas. 1940 m. birželio 17 d. suimtas, kalintas Saratovo, Kirovo, Vladimiro kalėjimuose, 1954 m. perkeltas į Vladimiro srities Milenkų (Melenkų) invalidų prieglaudą. 1955 m. kovo 5 d. ten mirė. Iš jo biografijos matyti, kad jis nebuvo SSRS draugas, tačiau savo veiksmais, to gal ir nesuprasdamas,  nesąmoningai jai padėjo.

Ministro pirmininko veiklos diskutuotini aspektai

Pirmasis
“Vorutos” straipsnyje “Ar tikrai lietuviai 1940 m. verbavo rusų kareivius?” (Voruta, 2002 m., Nr. 5-6) buvo nagrinėjami Lietuvos saugumo ryšiai su raudonarmiečiais. Kyla klausimas:
Ar ministras pirmininkas žinojo apie Lietuvos saugumo departamento veiklą, ar tai buvo paties Saugumo departamento veikla? Ar Valstybinei komisijai ir prokuratūrai buvo žinomi Saugumo departamento ryšiai su raudonarmiečiais, ar tai buvo sąmoningai nuslėpta nuo vyriausybės?

Antrasis

Antrame A.Merkio susitikime su SSRS liaudies komisarų tarybos pirmininku V.Molotovu Kremliuje, pasak priėmime dalyvavusio Lietuvos pasiuntinio L.Natkevičiaus, A.Merkys prisipažino, kad rusų karininkas G.Butajevas buvo patekęs į Lietuvos žvalgybos rankas.
Ar tai A.Merkio nesąmoningas prisipažinimas, ar išdavystė?
Vadinasi, ministras pirmininkas, prieš atvykdamas į Maskvą, jau žinojo apie Saugumo departamento veiklą. Tačiau ar jis turėjo teisę išduoti, ar ne? Tai valstybinė paslaptis. Čia, Lietuvos atstovybėje, jo buvo pareikalauta atsistatydinti, tačiau jis  pareiškė sutinkąs atsistatydinti tik namie, bet ne Maskvoje.

Trečiasis
Ar A.Merkys rūpinosi tik savo alibi, ar galvojo apie Lietuvos ateitį? Juk A.Merkys, prezidentui pritarus, siekė atmesti kaltinimus tik dėl jo straipsnio “Revue Baltique”.
A.Merkys išsiuntė telegramą į Kauną, kuria prašė prezidentą kuo greičiausiai išsiųsti asmeninį laišką M.I.Kalininui ir patikinti jame Lietuvos vyriausybės lojalumą Sovietų Sąjungai ir kad J.Urbšys atskubėtų į Maskvą paaiškinti V.Molotovui apie Lietuvos santykius su Latvija ir Estija (čia A.Merkys išgyveno dėl savo straipsnio “Revue Baltique”, 1940, Nr. 1 neva apie Latvijos, Lietuvos ir Estijos karinę sąjungą, ir t.t., dėl kurio V.Molotovas padarė jam pastabą).
Birželio 10 d. prezidentūroje skubiai sušauktas ministrų kabineto posėdis, kuriame buvo svarstomi Lietuvos ir Sovietų Sąjungos santykiai. Nutarta, kad J.Urbšys vyks į Maskvą ir nuveš laišką M.I.Kalininui, o A.Merkys grįš. Sutartinai priimta deklaracija, kurioje patikinama, kad Lietuvos Respublika neturi jokios karo sutarties su Estija bei Latvija.

Ketvirtasis

Kuo remdamasis A.Merkys pasiūlė atleisti Saugumo departamento direktorių bei vidaus reikalų ministrą?
A.Merkys  pranešė, kad dėl didelio V.Molotovo spaudimo jis sutiko paleisti iš pareigų vidaus reikalų ministrą K.Skučą ir Saugumo departamento direktorių A.Povilaitį. Gen. K.Skučas tuojau atsistatydino, vidaus reikalų ministro pareigas perėmė pats ministras pirmininkas A.Merkys.
Respublikos prezidentas atleido iš vidaus reikalų ministro pareigų K.Skučą ir pavedė šias pareigas laikinai eiti ministrui pirmininkui A.Merkiui; atleistas iš pareigų ir Valstybės saugumo departamento direktorius A.Povilaitis.

Penktasis
Taigi sovietų saugumo turėta informacija buvo daug tikslesnė ir informatyvesne nei Lietuvos valstybinės komisijos bei prokuratūros paskelbtos išvados. O gal taip buvo numatyta ar taip reikėjo? Kodėl tada buvo  paaukoti vidaus reikalų ministras K.Skučas ir Saugumo departamento direktorius A.Povilaitis, o vėliau ir suimti – to paties ministro pirmininko  A.Merkio įsakymu? Gal tai noras įtikti rusams?
Birželio 15 d. 17 val. A.Povilaičio gimtajame Pavenčių kaime (prie Smalininkų)  automobiliais atvykę policininkai ir pasieniečiai suėmė K.Skučą ir A.Povilaitį, nors jiems buvo leista palydėti savo šeimas iki Vokietijos sienos, pasižadėjus ministrui pirmininkui, kad patys į užsienį nepabėgs. Įsakymą areštuoti pasirašė teisingumo ministras A.Tamošaitis ir ministras pirmininkas. Tai pirmosios bolševikinio teroro aukos, savųjų atiduotos okupantams.
Tos pačios dienos vakare visą Lietuvą okupavo Raudonoji armija. Vyriausioji Lietuvos valdžia faktiškai priklausė nuo iš Maskvos atskridusio V.Dekanozovo. A.Merkio vyriausybė jau nieko nebegalėjo savarankiškai bei laisvai daryti be jo ir sovietų atstovo N.Pozdniakovo sutikimo ar pritarimo. Bet kai kurie žingsniai buvo inicijuoti paties ministro pirmininko A.Merkio.

Neįminta mįslė
Kodėl A.Merkys įvairiausiais būdais stengėsi sugrąžinti Lietuvos prezidentą į Kauną (net jį suimant), nors prezidentas visą Lietuvos valdžią buvo laikinai pavedęs ministrui pirmininkui A.Merkiui? 
Birželio 15 d. vakare V.Dekanozovas ir N.Pozdniakovas, sužinoję, kad prezidentas išvykęs, davė ministrui pirmininkui suprasti, kad padėtis gali susikomplikuoti, nes nebėrą vyriausiojo organo, su kuriuo būtų galima tartis dėl vyriausybės sudarymo. Lietuvos prezidentas tuo metu pasiekė Kybartus.

Pirmasis mėginimas
 21-22 val. prezidentui valgant vakarienę, Kybartų gimnazijos direktoriui Ambraziejui net du kartus iš Kauno paskambino A.Merkys ir prašė, kad prezidentas grįžtų, nes kėlę neramumus žmonės reikalaują, kad prezidentas grįžtų. Prezidentas atsisakė.

Antrasis mėginimas
Išlydėjęs V.Dekanozovą bei N.Pozdniakovą ir pasikalbėjęs telefonu su A.Merkiu, ministro pirmininko pavaduotojas K.Bizauskas paliepė perduoti Lietuvos pasiuntinybei Berlyne tokį tekstą: “Paprašyti K.Škirpą susisiekti su Eitkūnais ir pasistengti vyriausybės vardu įtikinti valstybės prezidentą grįžti į Kauną, kol dar specialiai atsiųstam iš Maskvos SSRS atstovui V.Dekanozovui oficialiai nežinoma apie prezidento išvykimą į užsienį. Tik ką vizito metu V.Dekanozovas pasakęs, kad jo misija Lietuvoje esanti susitarti dėl naujos vyriausybės sudarymo. Kad tos derybos galėtų duoti geresnių rezultatų, vyriausybė mano, kad prezidento dalyvavimas pasitarimuose šiuo momentu Lietuvai naudingas ir kad priešingu atveju padėtis gali pasunkėti”.
6 val. ryto K.Škirpa susisiekė telefonu su prezidentu A.Smetona ir išdėstė A.Merkio prašymą, kad prezidentas grįžtų, nes reikią sudaryti vyriausybę, kad kraštas likęs be valdžios. Prezidentas jam atsakęs, kad krašto jis nepalikęs be valdžios, nes, remdamasis Konstitucija, paliko ministrų pirmininkui A.Merkiui įgaliojimą eiti prezidento pareigas. Prezidento argumentai įtikino K.Škirpą, kad nėra reikalo grįžti į Kauną, rizikuoti savo gyvybe arba beprasmiškai pasiduoti į bolševikų rankas.

Trečiasis mėginimas

23 val. ministras pirmininkas A.Merkys įsakė pasienio policijai uždaryti sieną ir nieko nepraleisti į Vokietiją.

Ketvirtasis mėginimas 
Apie 23 val. A.Merkys sudarė delegaciją (finansų ministras E.Galvanauskas, kavalerijos viršininkas gen. Tallat-Kelpša, Šaulių sąjungos vadas plk. Pr.Saladžius ir buvęs prezidento asmens adjutantas plk. V.Šliogeris) ir išsiuntė į Kybartus parvežti prezidento. Delegacija naktį, 0.36 val., atvyko į Kybartus. Prezidentas ką tik buvo perėjęs sieną.
9 val. ta pati delegacija atvyko į Eitkūnus (Vokietijoje) įkalbėti prezidentą grįžti į Kauną, esą jei prezidentas negrįšiąs, galįs būti paskirtas kitas prezidentas. A.Smetona atsakė:
“Ligi  esamasis nėra atsisakęs (o jis nėra atsisakęs – tai žino ir Ministrų taryba), tol naujo statymas būtų priešingas mūsų Konstitucijai”.

Penktasis mėginimas
Iš Kauno ministrų tarybos kanceliarijos direktorius M. Žilinskas paskambino krašto apsaugos ministrui K.Musteikiui ir paprašė jo įkalbėti prezidentą grįžti, nes Kaune jis esąs labai reikalingas. K.Musteikiui paaiškinus, kad prezidentas savo nuostatos nekeisiąs, M. Žilinskas pareiškė, kad į Kybartus atvyksta delegacija prezidento parsivežti.
Einantis Respublikos prezidento pareigas A.Merkys,  sužinojęs atsakymą, tuoj atleido iš pareigų į Vokietiją išvykusį krašto apsaugos ministrą K.Musteikį ir pavedė šias pareigas eiti kariuomenės vadui gen. V.Vitkauskui, kuris, anot Lietuvos karo atašė Berlyne plk. K.Griniaus, buvo “ramus, darbštus, kuklus, doras žmogus ir labai minkšto būdo asmenybė”.

Šeštasis mėginimas
Prezidento paliepimu, krašto apsaugos ministras K.Musteikis paskambino 9-ojo pėstininkų pulko vadui A.Gaušui ir perdavė jam prezidento pageidavimą su pulku ir artilerijos grupe atvykti į Kybartus. Pulko vadas sutiko.
Prezidento noras simboliškai pasipriešinti Raudonajai armijai prie Kybartų (nors vieną valandą), pasak J. Švobos, būtų turėjęs tam tikros politinės diplomatinės reikšmės. Tuomet Sovietų Sąjunga nebūtų galėjusi visus 50 okupacijos metų teigti, kad Lietuva savanoriškai įsijungė į Sovietų Sąjungą. Įvykus pasipriešinimui, būtų galima sakyti, kad  Lietuva ultimatumo nepriėmė, ginklu priešinosi, todėl jokio savanoriško įstojimo į Sovietų Sąjungą nebuvo. Tarptautinėje diplomatijoje taip būtų buvęs padarytas svarbus teisinis, politinis žingsnis.
Tačiau paryčiui 9-ąjį pulką pasivijo ministro pirmininko A.Merkio iš  Kauno  išsiųsti kavalerijos viršininkas gen. Tallat-Kelpša ir gen. Žilys bei privertė jį grįžti atgal į Marijampolę. 

A.Merkio veiklos pasekmės
Birželio 16 d. 12 val. A.Merkys informavo V.Dekanozovą, faktišką Sovietų Sąjungos pavergiamos Lietuvos valdytoją, kad Lietuvos prezidentas A.Smetona pabėgo į Vokietiją. Respublikos prezidento pareigas einantis A.Merkys pasirašė aktą, kuriuo visoje Lietuvos teritorijoje paskelbė valstybės gynimo metą.
Pavakare, ministro pirmininko A.Merkio įsakymu, per Kauno ir Vilniaus radiją buvo paskelbtas toks komunikatas:
 “Vakar, birželio 15 dieną, Respublikos prezidentas Antanas Smetona išvyko į  užsienį. Jo išvykimą susidariusiomis aplinkybėmis vyriausybė laiko atsistatydinimu iš Respublikos prezidento pareigų. Respublikos prezidento  pareigas pagal Lietuvos Konstitucijos 72 str. eina ministras pirmininkas Antanas Merkys”. Per Kauno radiją ministras pirmininkas A.Merkys perskaitė pareiškimą, kad sovietų kariuomenė yra draugiška ir kad Sovietų Sąjunga negriaus mūsų socialinės santvarkos bei nesikiš į mūsų vidaus gyvenimą.
Birželio 17 d. šis vyriausybės aktas buvo paskelbtas spaudoje.

Epilogas
Visos pastangos sulaikyti Lietuvos prezidentą A.Smetoną nuėjo veltui. Paskutinysis Lietuvos ministras pirmininkas, einantis Lietuvos prezidento pareigas, aklai vykdė okupantų įsakymus, tačiau tai jam visiškai nepadėjo. Jau kitą dieną, t. y. birželio 17-ąją, jis buvo suimtas.
Šiandien, kalbant apie ministro pirmininko A.Merkio asmenybę reikia pasakyti, kad istorikams dar teks  ieškoti išsamių  atsakymų į klausimus, susijusius su jo veikla.

Sena Voruta



Susiję straipsniai

Comments are closed.

Lankomumas


Hey.lt - Interneto reitingai, lankomumo statistika, lankytoju skaitliukai

Archyvas

Rubrikos

Sekite mus per Facebook!

RSS srautas

Vorutos RSS srautas

Svetainės medis

Svetainės struktūra