Diskusijos dėl Lietuvos pilietybės

Autorius: Data: 2010-01-10, 07:33 Spausdinti

Šiuo metu Seime svarstomas naujas pilietybės įstatymas. Jau ketveri metai, kai Konstitucinis Teismas nusprendė, jog buvęs įstatymas buvo neteisėtas. Pilietybės įstatymo diskusijos tęsiasi jau ilgą laiką, bet, atrodo, jog ši svarbi problema vis dar menkai suprantama: vartojame abstrakčias sąvokas, neatkreipiame dėmesio į dabartines sąlygas bei pasekmes. Neretai neteisingai vartojame teisinius terminus ir sąvokas, ypač kai kalbame apie diskriminaciją, dvigubą pilietybę ar apibrėžiame dvigubą pilietybę „geografiniu principu“.
 
Šiandien pagrindinis klausimas Seime yra: iš kurio Lietuvoje gimusio Lietuvos piliečio atimsime Lietuvos Respublikos pilietybę? T. y. nesvarstomas Lietuvos pilietybės suteikimas svetimos tautos piliečiui, o sprendžiama, iš ko norima atimti Lietuvos prigimtinę teisę, garantuotą Lietuvos Konstitucijos. Remiantis 12 straipsniu Lietuvos Konstitucijos pilietybės netekimo tvarka nustatoma įstatymais, o už šių įstatymų sukūrimą ir priėmimą yra atsakingas Seimas.
 
Lietuvos prigimtinės teisės oponentai ragina pakeisti Konstitucijos 12 straipsnį referendumu. Referendumas dėl neribotos dvigubos pilietybės įteisinimo neatitinka dabartinės Lietuvos valstybės ir lietuvių tautos interesų. Be to, Konstitucinis Teismas yra pripažinęs, jog Konstitucijoje įtvirtintas dvigubos pilietybės draudimas nėra absoliutus. Surengti referendumą rizikinga, be reikalo būtų išleistos lėšos. Juk referendumo įstatymas reikalauja, kad dalyvautų daugiau kaip pusė visų rinkėjų, o sprendimas laikomas priimtu, jeigu pasiūlytai formuluotei pritaria daugiau kaip pusė balsavimo teisę turinčių piliečių. Lietuvos valdžia pripažįsta, kad tiksliai nežino, kiek šiuo metu Lietuvoje yra Lietuvos piliečių ar rinkėjų ir kiek jų jau yra emigravę į kitus kraštus. Tad kaip bus galima nustatyti rinkėjų skaičių? Antra vertus, į Seimo rinkimus ateina tik maždaug 30–40 procentų visų rinkėjų. Naivu tikėtis, jog toks referendumas pavyktų.
 
Šiandien Lietuvos spauda Lietuvos dvigubos pilietybės plėtimą neretai apibūdina kaip „geografinį“ ir todėl diskriminuojantį. Tačiau šiuo požiūriu, kiekvienas įstatymas gali būti interpretuotas kaip diskriminuojantis, nes jis leidžia ką nors daryti vieniems, bet ne kitiems. Vaikai negali gerti alkoholio, pensininkais tampama sulaukus tam tikro nustatyto amžiaus, svetimtaučiai negali būti mūsų žemės savininkai ir kt. Įstatymuose yra priimtina nustatyti nevienodą (diferencijuotą) teisinį reguliavimą tam tikrų asmenų kategorijų, esančių skirtingose padėtyse, atžvilgiu. Lietuvių kilmės asmenys yra objektyviai bei istoriškai pateisinama kategorija. Pažvelkime į mūsų Konstituciją. Jos įvade rasite šiuos žodžius: „puoselėdama Lietuvos žemėje tautinę santarvę“ ar „tautos teisę laisvai gyventi ir kurti savo tėvų ir protėvių žemėje“. I skirsnio antrasis straipsnis teigia: „Lietuvos valstybę kuria Tauta. Suverenitetas priklauso Tautai.“ Vadinasi, mes esame etninė žemė – tautinė tauta.
 
Didžiausias Lietuvos turtas yra jos žmonės – lietuviai. Atmesti dalį jų – būtų kenksminga mūsų mažai tautai. Tai savotiškai pratęstų Sovietų Sąjungos mums padarytą žalą.
 
Sprendimas stoti į Europos Sąjungą mūsų piliečių priimtas net referendumo būdu. Lietuvos piliečiai yra Europos Sąjungos piliečiai. Užtenka pažvelgti į savo pasus. Pasirašiusi sutartį su Europos Sąjungos narėmis Lietuva sukūrė ekonominę sąjungą, išnyko šalis skyrusios sienos, mūsų tautiečiai gali dirbti ir jiems bus suteiktos socialinės garantijos bet kuriame ES krašte. Lietuva, jai prašant buvo priimta ir į NATO, pasirašėme sutartį su NATO narių kraštais ir šis aljansas įsipareigojo mus ginti. Tai garantuoja mūsų nepriklausomybę. Ar mums nepriklausomybė nėra svarbi ? Todėl tokia klasifikacija (išskiriant ES ir NATO šalis) yra objektyviai ir istoriškai pateisinama.
 
Naujame įstatyme, kaip atskirą atvejį, reikėtų įrašyti galimybę įtraukti ir kitas sutartis, kurias Lietuva pasirašys su kitais kraštais, puoselėjančiais demokratines vertybes, gerbiančiais žmogaus teises ir teisingumą, besivadovaujančiais laisvosios rinkos principais. Kuriant daugiau atskirų atvejų, kurių skaičiaus Konstitucinis Teismas neapribojo, reikėtų įtraukti dar ir šias kategorijas:
 
1. Turime kiek galima panaikinti okupantų žalos pasekmes, įtraukti tremtinius ir jų palikuonis bei etninių žemių lietuvius.
 
2. Turime įtraukti tuos lietuvių kilmės asmenis, kurie negali atsisakyti svetimos gimtinės pilietybės, kaip yra, pavyzdžiui, Pietų Amerikoje.
 
3. Turime leisti lietuvių kilmės žmonėms grįžti į Tėvynę, jiems neatsisakant kitos tautos pilietybės.
 
Retkarčiais vis girdime kaltinimus, kad priimdamas kitos valstybės pilietybę, Lietuvos pilietis atsisako Lietuvos pilietybės. Laikas pripažinti, kad esame laisvi, nepriklausomi nuo kitų kraštų, jų reikalavimų bei įstatymų. Be to, pavyzdžiui, Pietų Amerikoje prigimtinės pilietybės teisės negalima atsisakyti, kitur – automatiškai įgyjama kito krašto pilietybė, o dar kitur – kitos pilietybės nereikalaujama atsisakyti. Lietuvos pilietybės galima atsisakyti tik aiškiai ir savanoriškai raštu tai pareiškus Lietuvos Respublikos valstybei.
 
Pasaulio lietuvių bendruomenė pageidauja, kad kiekvienas lietuvių kilmės Lietuvos pilietis nei jo palikuoniai, nepriklausomai nuo to, kur jis gyvena ir ar turi kito krašto pilietybę, neprarastų Lietuvos pilietybės. Dėl savo saugumo Lietuva turėtų pripažinti tik savo krašto pilietybę – Lietuvos pilietybę.
 
Nuotraukoje: Pasaulio lietuvių bendruomenės pirmininkė R. Narušienė
 
Voruta. – 2010, birž. 19, nr. 12 (702), p. 1, 9.

Sena Voruta



Susiję straipsniai

Comments are closed.

Lankomumas


Hey.lt - Interneto reitingai, lankomumo statistika, lankytoju skaitliukai

Archyvas

Rubrikos

Sekite mus per Facebook!

RSS srautas

Vorutos RSS srautas

Svetainės medis

Svetainės struktūra