Dievo gailestingumo metų keliais

Autorius: Data: 2016-03-21, 09:04 Spausdinti

Dievo gailestingumo metų keliais

Kristaus kančia Krekenavos mažojoje bazilikoje.  Autorės nuotr.

Vlada ČIRVINSKIENĖ,  Pasvalio dekanato Gyvojo rožinio vadovė, www.voruta.lt

Popiežius Pranciškus savo laišku – bule ( 2015 m. balandis ) paskelbė ypatingą jubiliejų – Dievo gailestingumo metus.  Jie pradėti švęsti 2015 m. gruodžio 8 dieną, pasibaigs -  2016 – ųjų lapkričio 20- ąją.  Šventasis Tėvas  savo bulėje gavėnią pavadino ypatingu metu ,,Dievo gailestingumui švęsti ir patirti“, itin palankiu laiku ,,iš naujo atrasti gailestingąjį Tėvo veidą“ ( Misericordiae vultus, 17 )  ( ,,Žodis tarp mūsų“ – 2016 m. kovas – balandis).

Pasvalio dekanato gyvojo rožinio, Marijos legiono maldininkai bei LKMS Pasvalio KMD narės laukiant Velykų – Kristaus prisikėlimo šventės  vis daugiau trokšta tiesiogiai patirti  Dievo meilę ir  gailestingumą: rožinio maldoje, dalyvaujant Šv. Mišiose, piligriminėse kelionėse ir kituose katalikiškuose renginiuose bei katalikiškos aplinkos  bendrystėje.

Kelionė į Krekenavą

Kovo 15 d. ankstų gavėnios  rytą,  Pasvalio dekanato gyvojo rožinio (Daujėnų, Krinčino, Pasvalio, Pušaloto, Saločių, Skrebotiškio parapijų), Marijos legiono maldininkai, LKMS Pasvalio Katalikių Moterų draugijos narės, viešnios maldininkės iš Biržų, vyko į Krekenavą, Šv. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų  iškilmes. Šios piligriminės kelionės dalyvius palaimino Pušaloto p. alt.jubil.  kun. Albinas Pipiras, kuris taip pat keliavo kartu su mumis.  Vykome su geradario ūkininko iš Girsūdų k ( Pasvalio r.) autobusu.  Autobusą vairavo pats šeimininkas.  Tai pamaldus bei labai tolerantiškas žmogus, kuris visuomet pagarbiai elgiasi su kiekvienu, o ypač su senyvo amžiaus žmonėmis.  Kelionės metu kalbėjome gailestingumo vainikėlį, gailestingumo litaniją,  rožinį ,,Kančios slėpinius“, Švč. Mergelės Marijos litaniją.  Meldėmės už popiežių Pranciškų, dvasininkus, vienuoles, vienuoles, savo krašto bei Lietuvos knygnešius, ligonius, vargstančius, geradarį Petrą ir jo šeimą, savo šeimos narius, mirusiuosius, už Tėvynę Lietuvą bei taiką visame pasaulyje.

Su nuoširdžiu širdies ir sielos pakilimu, įžvelgę pro autobuso langus mus supančio pasaulio didybę ir grožį – skubėjome Į Dievo namus -  Krekenavos mažąją baziliką. Mes čia dalyvavome dvejose Šv. Mišiose.

Votyvos Šv. Mišas aukojo šios bazilikos klebonas Gediminas Jankūnas. Klebonas Gediminas savo homilijoje  didelį dėmesį skyrė gavėnios laikmečiui – širdies perkeitimui – nuodėmei. Jis  kalbėjo kad Dievas mus sukūrė gerus – be nuodėmės. Kodėl tiek daug blogybių? Karai, badas, narkomanija, alkoholizmas, prostitucija, nelaimės šeimose. Tai viskas dėl mūsų  pačių nuodėmių, dėl nusigręžimo nuo Dievo, kuris mirė ant kryžiaus  už mūsų nuodėmes.  Šv. Paulius sako, kad Jėzus buvo panašus viskuo, išskyrus nuodėmę. Kai kas stebisi, kad Jėzus, būdamas žmogus, išliko nepaliestas nuodėmės. Taip buvo todėl, kad jis stengėsi likti visiškai susivienijęs  su dangaus Tėvu ir vykdyti jo duotą misiją. Jėzus niekada nenukrypo nuo šio tikslo ir nepasuko lengviausiu keliu, neieškojo galios, garbės ir turtų. Kitų žmonių nuodėmės niekada nepalaužė Jėzaus dvasios, jis niekada neatsigręžė prieš juos, siekdamas pykčio ar keršto. Jis labai ramiai atsiliepė kaltintojams  - „Kas iš jūsų gali įrodyti mane nusidėjus?” ( Jn.8, 46 ).

Pasvalio piligrimai Krekenavoje. Prie bazilikos gailestingumo durų. Centre – Pušaloto p. alt. jubil. Albinas Pipiras

Baigdamas savo homiliją, klebonas Gediminas kalbėjo, kad nors sunku tai suvokti, bet tai Jėzaus kryžius atvėrė Dangaus vartus ir leido giliau pažinti Dievo meilę, Švč. Mergelės Marijos nuolankumą ir pasiaukojimą. Klebonas  pakvietė visus tikinčiuosius laukiant Verbų sekmadienio ir Kristaus prisikėlimo iškilmės   ieškoti Viešpaties  bei patirti Jo gailestingumą .

Po votyvos klebonas Gediminas visus pakvietė rožinio maldai bei adoracijai prie Švč. Sakramento.

Sumos Šv. Mišias aukojo Panevėžio vyskupas emeritas Jonas Kauneckas. Jam koncelebravo kun. teol.lic. Eugenijus Styra, Panevėžio vyskupo generalvikaras, Pušaloto p. alt.jubil. kun. Albinas Pipiras.

Vyskupas emeritas pradėdamas aukoti Šv. Mišias pasveikino visus maldininkus atvykusius į Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų iškilmę, kuri vyksta Gailestingumo metais  gavėnios laikotarpiu  jau artėjant  Verbų sekmadienio bei Kristaus prisikėlimo iškilmei.

Vyskupas emeritas Jonas Kauneckas savo homilijoje dau vietos skyrė išgydymui – nuodėmei, kuri veda į gailestingumą. Savo homiliją vyskupas pradėjo kreipiniu į tikinčiuosius žodžiais iš Šv.Rašto : “Mano Dieve, mano Dieve, kodėl mane apleidai?!” (Mk 15, 34). 

Vyskupas emeritas plačiau  paaiškindamas ir atsakydamas į Šv. Rašto kreipinį  pateikė  nemažai  pavyzdžių  iš Šv. Teresėlės bei savo  gyvenimo.

Vyskupas emeritas kalbėjo, kad gavėnia labai susitelkusi į Kristaus kančią, jo  septynias žaizdas. Eidami  Kryžiaus kelią tikrai pajusime  Velykų džiaugsmą, jeigu įsigyvensime į Kristaus kančią. Juk Prisikėlimas įvyko po labai skaudžios kančios, kai Kristus buvo suniekintas visokiais įmanomais būdais. Kristaus kančios kelio apmąstymas skirtas apskritai pagilinti tikėjimą, kad turime tikrą ryšį su Jėzumi Kristumi, jo motina Mergele Marija.

Homilijos pabaigoje vyskupas emeritas Jonas pakvietė visus maldininkus gavėnios metu melsti Viešpatį išgydyti mūsų atmintyje dar užsilaikusias žaizdas, kad pajustume vis didesnę Dievo meilę bei Jo artumą.

Verbų sekmadienio iškilmė Pasvalio Šv. Jono Krikštytojo p. bažnyčia

Pasibaigus Šv. Mišioms bazilikos klebonas Gediminas padėkojo vyskupui emeritui Jonui Kauneckui už aukotas šv. Mišias, kun.teol. lic. Panevėžio vyskupo generalvikarui Eugenijui Styrai, Pušaloto p. alt. Jubil.Albinui Pipirui  už pagalbą Šv. Mišių aukoje bei visiems tikintiesiems, kurie kartu šventė šią iškilmę ir maloniai pakvietė  agapei į tvartelį –  katalikiškos bendruomenės namus.   Išeidami iš bazilikos rašėme ant lapelių apie atliktus gailestingumo  darbus kūnui ir sielai ir dėjome juos prie nukryžiuoto Kristaus.  Norėdami pamenkinti jo kančią, kirpome nuo erškėčių vainiko spygliukus ir vežėmės į namus.  Spygliuko gabaliukus dalinome savo šeimos nariams, kad ir jie savo darbais liudytų Dievo kančią ir gailestingumą.  Agapės metu tvartelyje  visi dalinomės Gerąja Naujiena, vaišinomės  iš savo lauknešėlių bei krekenaviškių gavėniška sriuba. Maloniai visus prie stalo aptarnavo Krekenavos jaunimas. Ačiū jiems. Pasvaliečiams rūpėjo pakalbinti vyskupą emeritą ir išgirsti nuomonę dėl Vilniaus vyskupo Antano Juozapo Audzijonio atminimo įamžinimo jo gimtinėje – Telžių kaime (dabar Pasvalio dekanatas, Skrebotiškio p.).  Padėkoję klebonui ir tvartelio šeimininkėms už nuoširdumą išskubėjome į autobusą. Kad kelionė į Pasvalį būtų sėkminga, išvykstant mus palaimino Krekenavos mažosios bazilikos klebonas Gediminas Jankūnas. Keliaudami piligrimai maldomis tarė ačiū už tikėjimo dovaną Dievui ir  Švč. Mergelei Marijai.

Kovo 16 d. Pasvalio dekanato gyvojo rožinio maldininkai rinkosi rožinio maldai į Pasvalio Šv. Jono Krikštytojo parapijos bažnyčią.  Maldininkai kalbėjo „Garbės slėpinius“,  Gailestingumo vainikėlį. Pasimeldė už ligonius, iškeliavusius į amžinybę dvasininkus, vienuolius, vienuoles, gyvojo rožinio maldininkus. Nepamiršo malda prisiminti ir mūsų knygnešių, kurie budino lietuvių tautą keltis, atsigręžti į savo kalbą, istoriją, papročius ir tradicijas. Šv. Mišias gyvojo rožinio intencija aukojo Pasvalio dekanato gyvojo rožinio dv. vad. vik.mgr. kun. Miroslav Anuškevič. Po Šv. Mišių kun. Miroslav pakvietė visus į g.rožinio rekolekcijas – filmo ,,Sala“ stebėjimą ir aptarimą. Kun. Miroslav trumpai pristatė filmą. Šis filmas suteikė gilių pamąstymų apie žmogaus kelius į atgailą  bei Dievo meilės ir gailestingumo galybę. Išeidami dėkojome kun. Miroslav už suteiktą atgaivą  širdžiai ir sielai. Ir vėl maloniai lauksime kitų susitikimų.

Procesijos vadovas kun. Miroslav Anuškevič

Šv. Juozapo pagarbinimas ir Pasvalio Katalikių Moterų Draugijos renginys

 

Kovo 19 d.  LKMS Pasvalio Katalikių Moterų Draugijos narės rytinėse Šv. Mišių aukoje bei maldoje pagarbinę Šv. Juozapą šventosios šeimos globėjo, kuris tapo ir visos Bažnyčios globėjo. Į  šv. Juozapą galime kreiptis pagalbos ir globos, prašyti, kad apsaugotų nuo piktųjų dvasių, nuo pagundų, nuo blogio. Jo globai galime pavesti ir savo šeimas. Šv. Juozapas visą savo gyvenimą sunkiai ir sąžiningai dirbo dėl to yra ir visų dirbančiųjų globėjas. Šis šventas yra taip pat visų tėvų globėjas.

Pasveikinusios Juozapus ir Juozapotas katalikės moterys  išskubėjo į Pasvalio Neįgaliųjų centrą, ruoštis dvasinam renginiui „Gailestingumo darbai kūnui ir sielai“. Moterys pasipuošė renginių salę, padengė stalus gavėniškais valgiais.  Į renginį atvyko ir svečių. Programa prasidėjo maldomis už ligonius bei katalikes moteris, kurios iškeliavo į amžinybę. Katalikės moterys pristatė gavėnišką literatūrinę kompoziciją, parengtą pagal kun. Edmundo Rinkevičiaus poezijos knygelę „Vilties sparnai“ bei leidinuką „Žodis tarp mūsų“. Šią programą papuošė  gyvojo rožinio maldininkė Vilma Gaigalaitė, kuri atliko  giesmes pritariant  gitarai.  Renginio metu vyko diskusija „Gailestingumo darbai kūnui ir sielai“.  Katalikės moterys, pasikliaudamos savo išmintimi, žiniomis iš Šv. Rašto, gyvenimo praktikos,  dalijosi savo nuomone šia tema. Renginio metu buvo aptartas 2016 m. veiklos planas, parengti ir išsidalinti šventiniai sveikinimai ligoniams.

Pasvalio Lėvens pagrindinės mokyklos psichologė, Pasvalio gyvojo rožinio maldininkė Vilma Gaigalaitė pasidalijo įspūdžiais bei parodė nuotraukas  iš kelionės po Kiprą – salą ir valstybę, esančią Viduržemio jūros rytuose į vakarus nuo Sirijos ir Libano, o į pietus nuo Turkijos. Sužinojome, kad didžiausias Kipro miestas Nikosija – vienintelė pasaulyje sostinė, kaip ir Kipro valstybė, yra padalinta į dvi dalis – pietinę – graikišką ir šiaurinę – turkišką.

Vilma plačiau papasakojo įspūdžius iš Larnakos miesto bei apie  Šv. Lozorių ir aplankytą jo kapą šiame mieste.

Larnaka – tylus, ramus kurortas su gražiais smėlio paplūdimiais, kurį dažnai renkasi su vaikais atostogaujančios šeimos. Tai nedidelis miestas, tačiau pelnytai mėgstamas viso pasaulio turistų. Larnaka – trečias pagal dydį Kipro miestas, kuriame gyvena apie 80 tūkst. žmonių. Šioje kelionėje aplankytas Šv. Lozoriaus kapas leido pasijusti piligrimu, šventojo relikvijos palaidotos kuklioje bizantiškoje bažnyčioje, sudėtos į sidabrinį relikvijorių ir prieinamos apžiūrėti kiekvienam čia apsilankiusiam. Po bažnyčia katakombose išlikęs akmeninis sarkofagas, kuriame ilsėjosi šio šventojo, kurį, pasak Biblijos, prikėlė Kristus, palaikai. Turkams užkariavus Kiprą, dauguma bažnyčių buvo paverstos mečetėmis. Larnakos miesto piliečiai krikščionys 1589 m. sumokėjo didelę pinigų sumą, kad bažnyčia liktų nepaliesta. Teigiama, kad šventasis čia atkeliavo kaip vyskupas iš Kitiono ir skelbė Kristaus mokslą. Šv. Lozorius yra Larnakos miesto globėjas ir todėl labai svarbus jo gyventojams. Bažnyčios aplinka kukli ir paprasta, nes 1970 m. čia kilo gaisras, suniokojęs interjerą.  Baigdama pasakoti savo įspūdžius iš kelionės po Kiprą  Vilma pasakė, kad ši kelionė jai padėjo dar daugiau patobulinti  bei pagilinti krikščioniško tikėjimo tiesas  bei pajusti Dievo gailestingumo prasmę.

Renginio pabaigoje viešnia Aldutė Grabskienė praktiškai supažindino su  velykinių kiaušinių marginimo būdais.  Renginio eigoje katalikės moterys  mokėsi giedoti gavėniškas giesmes.  Po renginio  Ada Balaišienė ir Kazimiera Kiznienė  aplankė  buvusią PKMD  draugijos pirmininkę Bronytę Aukštikalnienę.

Verbų sekmadienis

 

Kovo 20 d.  nešini kadagio puokštelėmis, perištomis raudonu kaspinėliu, skubėjome į Pasvalio Šv. Jono Krikštytojo parapijos bažnyčią, Verbų sekmadienio iškilmę. Šv.Mišių auka bei iškilminga procesija rūpinosi šios bažnyčios klebonas Albertas Kasperavičius, vik. mgr. kun. Miroslav Anuškevič, kun. Feliksas Čiškauskas. Šia proga bažnyčios altorių  estetiškai ir  iškilmingai  papuošė  zakristijonas Romas Baliūnas.

Prieš  Votyvos šv. Mišias, kurias aukojo vik.mgr. kun. Miroslav Anuškevič, įvyko iškilminga Kristaus įžengimo į Jeruzalę procesiją – incenizacija aplink bažnyčią.  Jai vadovavo kun. Miroslav. Procesijos priešakyje Jėzus atjojo ant asiliuko į Jeruzalę. Viešpats joja ant nedidelio asilo, prisimindamas mus, sergančius puikybės liga, primindamas, kad galybė lieka tokia tik tada, kai į ją nežiūrima pernelyg rimtai, o žmogiška garbė yra nenaudinga ir labai trumpa.

Jį džiaugsmingai  pasitiko vaikai, kurie sveikino mojuodami  palmių lapais bei alyvų (verbų ) šakelėmis ir skardžiai šaukė: – „Osana! Dovydo sūnau!“   O  vyresnio amžiaus maldininkai, kurie ėjo procesijos gale tarsi pratęsė sveikinimo žodžius: – „Garbė tau, kad ateini, didžiai gailestingas !“

Po votyvos kun. Miroslav nuoširdžiai  padėkojo visiems Verbų sekmadienio  procesijos dalyviams, muziejaus darbuotojams, tautodailininkams bei  arkliuko Fredžio šeimininkams, kurie praturtino šią iškilmę.  Po to bažnyčioje  Pasvalio parapijos gyvojo rožinio maldininkė Stanislava Gasiūnaitė  vedė rožinio maldą bei  buvo kalbamas gailestingumo vainikėlis. Tikintieji susikaupė iškilmingai  Verbų sekmadienio procesijai bei  sumos Šv. Mišioms.  Su šia diena įžengiame į Didžiąją savaitę, kurios metu prisimename Kristaus kančią ir mirtį.

Kermošius prie bažnyčios

Religija , ,



Susiję straipsniai

Comments are closed.

Lankomumas


Hey.lt - Interneto reitingai, lankomumo statistika, lankytoju skaitliukai

Archyvas

Rubrikos

Sekite mus per Facebook!

RSS srautas

Vorutos RSS srautas

Svetainės medis

Svetainės struktūra