Dieviškojo prado pagrindu kurianti šeima ir jos antipodai

Autorius: Data: 2015-07-29, 15:02 Spausdinti

Petras GIRDZIJAUSKAS, www.voruta.lt

Šeima- vyro ir moters sąjunga, kai sujungiamos abiejų dieviškosios galios, genties ( ankstyvojoj žmonijos istorijoj)  išsilaikymui – dabar tautos atkūrimui. Šeima-žmonijos išgyvenimo (išsilaikymo) ir amžinumo pagrindas, plačiąja ir filosofine prasme . Šeima, iš kartos į kartą, atkurdama save, tampa amžina, tuo pačiu sukurdama amžinąją žmoniją, arba amžinybę, filosofine prasme.

Pastangos, dviejų moterų arba dviejų vyrų darinį pavadinti šeima yra diletantų norai sulyginti kūrybą su parazitavimu. Tokie dariniai savaime neatsikuria, neatsinaujina  Ir iš niekur neatsiranda. Jie yra tik normalios šeimos parazitinis darinys tiesiogine prasme. Tokie reiškiniai gamtoje ( o ir tarp žmonių) – ne naujiena. Augalus ir medžius parazituoja vijokliai, kerpės, samanos ir t. t. Tačiau tokie augalai nelaikomi lygiaverčiais- pirmieji savo biologinę energiją naudoja kuriamajam augimui, syvų apytakai savo kamiene, antrieji – parazituoja  tiesiogine prasme.

Šeima yra vyro ir moters sąjunga panaudojanti judviem duotąsias dieviškas galias, tokios pat ar net gausesnės šeimos atkūrimui ,tautos pagausinimui ir amžinybės suteikimui tiek tiesiogine, tiek filosofine prasme.

Šeimos antipodai yra vyro ir vyro, moters ir moters dariniai, turintys tik po pusę dieviškųjų galių, dėl to ,negalintys atsinaujinti ir jas galintys tik naudoti iki galutinio susidėvėjimo tiesiogine  prasme. Šių darinių normalus pavadinimas galėtų būti – SUGYVENTINIAI arba sugulovai.

Sugyventiniai nereprodukcinį gyvenimo būdą ir statusą visuomenėje, laisvu noru pasirenka patys, žinodami visuomenės požiūrį į jųparazitavimą normalių šeimų atžvilgiu. Jie laisvu noru visuomenėje pasirenka žemesnį moralinį statusą, dėl poros dieviškųjų kūrybinių galių ignoravimo, tiek fizine, tiek filosofine prasme

Pamenu kaip, prieškaryje, mano tėvas elgdavosi su parazitiniais brantais dobilų lauke: jis parazitų apsėstą plotą apkasdavo grioviu. Parazitiniai brantai suriję ten buvusius dobilus žūdavo, nes nelikdavo ką parazituoti. Toks buvo europinio ūkininko sprendimas. Filosofine prasme  ir dabartinės opios moralinės- kultūrinės problemos gali įgauti panašų rezultatą.

Valdininkai norintys sulyginti kuriančiųjų šeimų moralę su parazituojančių sugyventinių morale , jurisdikcijoj daug kur tai įgyvendino, tačiau filosofine prasme jie pakliuvo į aklavietę, nes kūryba ir parazitavimas yra antipodai.Nusidėvinčius ( arba parazitus ) pakenčia gamta, pakenčia ir visuomenė, bet stato juos į moralinę reikiamą vietą. Jėga visuomenėje  moralės nesukursi.

Lietuvos visuomenei daug materialinių ir žmoniškųjų resursų kainavo, jėga kurta komunistinė moralė, ypač ūkininkų įbaudžiavinimas į kolchoznikus, tai yra prievartinis socialistinės santvarkos ir moralės brukimas. Jėgos reliktai – čekistiniai kareivos, įbaudžiavintos ūkininkės ( kolchoznikės) statulos ant Žaliojo tito, okupantų ir kolaborantų prievartos likučiai, tebetampo visuomenės nervines gyslas iki šios dienos.

Žurnalistės laida „Teisė žinoti“ (patikslinus – teisė ne viską žinoti) vis „iškasa“ universitetinius profesorius su jų teiginiais: „<…> jei neliko ant Žaliojo tilto okupacinių skulptūrų, tad nugriaukim ir tiltą<…>“. Vedančioji nepapildė, kad tilto buvimas čia nuo šių inžinerinių įrenginių atsiradimo laikų, o jį ginant nuo maskvėnų 1655m. ant šio tilto žuvo daugiau nei 2000 lietuvių karių, kuriems vadovavo pats RADVILA. Iki tilto laikų, Vytauto pulkai per šią brastą traukė link Juodosios Jūros . Teisė, žurnalistei priminti,atsiprašant, profesoriams, tuos mūsų istorijos faktus, kuriuos turėtų žinoti tūlas gimnazistas. Žinoma, kad siutina tokie sprendimai ir tokios žinios likusius okupacinius brantus, nes jie dar parazituoja lietuviškame kūne ir nori sunaikinti Laisvės kovotojų: Siaubno,  Krištaponio ar generolo Vėtros gerą vardą ir jų atmintį lietuvių tautos sveikame kamiene.

Kitoje, tos pačios žurnalistės laidoje, jau kitas universitetinis profesorius, gėjus pakėlė į aukštumas ,virš savo jurisprudencinio lygmens, priskaičiuodamas jiems krūvą teisių ir jokių pareigų, o žurnalistė nesugebėjo pastebėti gėjų neigalumo reprodukcijos srityje, bet iškasė nusidėvinčio sekso ir nusidėvinčios filosofijos atstovą, net iš JAV. Ji norėjo priblokšti mus,savo plačiomis pažintimis tarp nusidėvėlėjų, tarptautinėse platumose, lyg tokių pas mus nebūtų. Yra pas mus , net seime ir jie nesislepia. Mes juos toleruojame dabar, toleravome ir prieškaryje, tik jie turi žemesnį moralinį statusą, dėl savo dieviškųjų galių ignoravimo. Mes savo pozicijos neslepiame, nes mūsų tauta daugelį šimtmečių vadovaujasi krikščioniška morale ir krikščioniška šeimos samprata, kurios nesuvokia, atsiprašant profesorius, nes lygina , tiek moraliai, tiek fiziškai nesulyginamus dalykus. Jo nepataiso, nei žurnalistė, nei oponuojantis konservatorius, pasakydamas tik pusę tiesos. Gėjai visad buvo šalia mūsų, bet jie patys pasirinko žemesnį moralinį statusą, ignoruodami savosios dieviškos prigimties atsinaujinimo statusą. Jurisdikcija moralės, kurią paneigė patys individai, nei pakelti, nei pridėti negali

Mūsų konstitucija  gėjų neišskiria ir nediskriminuoja, bet ir nesuteikia aukštesnio statuso, nei jį patys gėjai pasirinko. Juos tarpusavyje jungia emociniai ir turtiniai santykiai, tad jų buvimą kartu gali reglamentuoti turtinės sutartys, nes palikuonių nebūna, turtas atitenka svetimiems.

Pretenzijos į šeimos ir lygų jai statusą yra tik blefavimas, nes šeimoje gimdomas naujas pilietis, o gėjai tik nusidėvintys sugyventiniai. Kita vertus, tai kuriamojo dieviškojo prado ir kuriančios, gimdančios, šeimos pažeminimas. Filosofiniu požiūriu – amžinybės paniekinimas.

Demonstruoti nusidėvintį gyvenimo būdą gatvės eitynėse, tai visuomenės požiūrio į moralines vertybes klausimas. Jei visuomenė moraliai nusigyveno- nusidėvėjėlių moralė jiems priimtina. Aukštesnės moralės visuomenei, tokio gyvenimo būdo demonstravimas paprastai nepriimtinas.

Dirbtinai eskaluojamos gėjų teisės- netinkamas būdas propaguotinusidėvėlišką (arba beprodukcinį) gyvenimo būdą. Tokia praktika ir filosofija veda į tos kultūros nunykimą. Tuo pačiu, tokia praktika, užleidžia vietą kitai produktyvisniai kultūrai. Pasaulinė istorija, buvusių kultūrų žlugimus mini ir primena mums apie prastų juridinių ir filosofinių praktikų rezultatus.

Nuomonės, diskusijos, komentarai , ,



Susiję straipsniai

Comments are closed.

Lankomumas


Hey.lt - Interneto reitingai, lankomumo statistika, lankytoju skaitliukai

Archyvas

Rubrikos

Sekite mus per Facebook!

RSS srautas

Vorutos RSS srautas

Svetainės medis

Svetainės struktūra