Dieveniškių „Ryto“ vidurinei mokyklai – 15 metų

Autorius: Data: 2010-01-10, 07:33 Spausdinti

Dirbti tenka neskaičiuojant valandų
„Vorutos“ pokalbis su Šalčininkų r. Dieveniškių „Ryto“ vidurinės mokyklos lietuvių kalbos vyresniąja mokytoja Vilma KISIELYTĖ.
Kokių sunkumų iškyla vaikams iš nelietuviškų šeimų mokantis lietuvių kalbos?

Į mūsų mokyklą ateina vaikai iš šeimų, kuriose arba vienas iš tėvų, arba abu tėvai nelietuviai. O lietuvių kalbos čia mokomasi kaip gimtosios. Žinoma, susiduriame su tam tikrais sunkumais: vaikai per pertraukas tarpusavyje kalba taip, kaip jie įpratę kalbėtis namie, todėl pastaruoju metu labai smuktelėjo mokinių raštingumas, kalba tapo skurdi. Bet tai, manau, yra ne tik mūsų problema – visoje Lietuvoje panaši situacija, kadangi knygos vietą vis dažniau užima kompiuteris, internetas.
Kaip Jūs sprendžiate su tuo susijusias problemas?
Lietuvių kalbos mokome pasitelkę informacines technologijas, tai vaikams viena iš patraukliausių  mokymo formų, dalyvaujame įvairiuose projektuose, konkursuose, stengiamės kuo daugiau mokinių įtraukti į popamokinę veiklą.
Jei iškyla klausimų, ar naudojatės kokia nors pedagogams skirta spauda ar literatūra?
Savaime suprantama, o kaipgi be jos? Klausimų iškyla visuomet ir labai daug, nesvarbu, kiek metų bebūtum išdirbęs. Pedagoginės literatūros, beje, geros, dabar yra labai daug ir visko nesuminėsiu, bet neįsivaizduoju savaitgalio be „Dialogo“ ar „Švietimo naujienų“- čia visuomet pateikiama tai, kas aktualu šių dienų mokytojui.
Gal teko pastebėti tam tikrų dėsningumų, kada vaikas geriau moka lietuvių kalbą: kai tėvas geriau kalba lietuviškai ar kai motina?
Tokiais dalykais specialiai nesidomėjau, bet, manyčiau, kad vaikas motinos kalbą perima jau kartu su pienu… Nors visada būna išimčių. Žinoma, mums, mokytojams, būtų daug lengviau, jei namuose būtų kalbama lietuviškai.
Ar labai didelį diskomfortą jaučia nelietuvių šeimų vaikai prasčiau mokėdami lietuvių kalbą?
Drąsiai galiu pasakyti, kad mūsų mokykloje jokio diskomforto mokiniai nejaučia. Jie visi laisvai kalba lietuviškai, gal tik vieno kito žodynas yra skurdesnis.
Ar pakanka metodinės medžiagos? Gal pati ją rengiate?
Metodinės medžiagos yra pakankamai, tik reikia atsirinkti, ko iš tiesų reikia. Ir knygynuose perku, ir pati šį bei tą pasiruošiu, kadangi klasėse mokosi įvairaus pajėgumo mokiniai, užduotis tenka diferencijuoti, gabiems vaikams norisi duoti kuo daugiau, todėl tenka nemažai paplušėti, kol paruoši ir įdomių, ir naudingų užduočių.
Tikriausiai per pamokas su tokiais mokiniais tenka dirbti daugiau? Ar už didesnį krūvį mokamas didesnis atlyginimas?
Tiek gabiems, tiek specialiųjų poreikių mokiniams reikia atskiro dėmesio. Tai yra labai sunku, kai viename kabinete sėdi ir tokie, ir tokie. Žinoma, stengiuosi, kad neliktų nuskriausta nei viena pusė. Na, o mokytojo atlyginimas, aišku, priklauso ir nuo pamokų krūvio, bet neišvarysi vaiko, jei pasikonsultuoti jis ateina po pamokų. Todėl dirbti tenka neskaičiuojant darbo valandų.
Turite dramos studiją. Ar tai padeda mokant lietuvių kalbos?
Dramos studija „Arlekinas“ gyvuoja jau šešerius metus. Mokiniai čia ne tik lavina kalbinius įgūdžius, bet mokosi bendrauti ir bendradarbiauti, turi galimybę dalyvauti įvairiuose konkursuose, šventėse, ugdo sceninę laikyseną. Būna ir taip, kad tik būrelio dėka vaikui pavyksta nugalėti scenos baimę ir realizuoti save.
Kalbėjosi  Juozas Vercinkevičius

Sena Voruta



Susiję straipsniai

Comments are closed.

Lankomumas


Hey.lt - Interneto reitingai, lankomumo statistika, lankytoju skaitliukai

Archyvas

Rubrikos

Sekite mus per Facebook!

RSS srautas

Vorutos RSS srautas

Svetainės medis

Svetainės struktūra