Dieveniškių „Ryto“ mokykla
Autorius: Voruta Data: 2010-01-10, 07:33 Spausdinti
Šalčininkų rajone Dieveniškėse esančiai Ryto mokyklai lapkričio mėnesį sukako penkiolika metų. Nors mokykla dar visai jauna, bet turi kuo pasidžiaugti. Todėl apie viską nuo pradžių…
Truputis istorijos…
1942-1945 metais Dieveniškėse minima lietuviška pradžios mokykla, 1946 – 1952 metais – lietuviška progimnazija. Nuo 1952 metais įkurta trikalbė ( lenkų – rusų – lietuvių ) mokykla gyvavo net keturiasdešimt metų. Deja, joje nebuvo tinkamų sąlygų ugdyti mokinių pilietiškumą bei puoselėti gimtąją kalbą. Todėl 1992 metais, suvienijus mokytojų, tėvų bei mokinių jėgas, lietuviškos klasės buvo atskirtos – atidaryta Dieveniškių II – oji vidurinė mokykla, 1995 metais gavusi gražų ir prasmingą Ryto vardą. Jos direktore tapo Danutė Andriuškevičiūtė. Būtent ji pradėjo tą nelengvą kelią… Mokykloje pradeda veikti daug būrelių, vis dažniau organizuojami įvairūs renginiai, nuo 2000 metų įvedamas profilinis mokymas, leidžiamas mokyklos laikraštis Saulėtekis.
Nuo 2004 metų mokyklai vadovauja Lolita Mikalauskienė. Mes dar sparčiau žengiame į priekį: sutvarkyta mokyklos aplinka, moderniau įrengtas informatikos kabinetas, papildytas inventorius, vis dažniau rašomi įvairūs projektai ir laimimas finansavimas, po kelerių metų pertraukos atnaujinama laikraščio leidyba. Mokymosi sąlygos tampa vis patrauklesnės.
Mokyklos bendruomenė
Ryto vidurinę lanko šimtas aštuoniasdešimt vienas mokinys. Juos moko dvidešimt penki mokytojai. Šeši iš jų metodininkai ( L. Mikalauskienė, R. Barsulienė, O. Špokienė, V. Cvilik, I. Ardišauskienė, I. Šedienė ) bei aštuoni vyresnieji mokytojai. Gerų specialistų netrūksta, todėl neatsitiktinai mokiniai olimpiadose užima aukštas vietas, abiturientai sėkmingai įstoja ir mokosi Lietuvos aukštosiose mokyklose. Tvarką mokykloje palaiko techninio personalo darbuotojai. Visa mokyklos bendruomenė sugyvena labai draugiškai.
Mokyklos veikla
Pasibaigus pamokoms mokiniai namo neskuba. Dauguma iš jų lanko pagal savo pomėgius pasirinktą būrelį. O rinktis tikrai yra iš ko – mokykloje jų net dvidešimt aštuoni. Veikia muzikos, dramos, sporto, šokių, dailės, jaunojo žurnalisto, lėlių teatro, kraštotyrininkų, grožio būreliai. Daugiausia mokinių pritraukia dramos studija Arlekinas ir muzikos būrelis Aušrelė.
Smagu, kad mokykloje didelis dėmesys skiriamas įvairioms šventėms. Švenčiame tiek valstybines, tiek mokyklines šventes. Savo išradingumu vis labiau nustebina mokinių organizuojamos vienuoliktokų krikštynos, Tarptautinės mokytojo dienos minėjimas, Kalėdinė savaitė, Šauniausio moksleivio rinkimai, Kalėdinis karnavalas, šv. Valentino diena, sporto šventės, Gegužinės. Tuo rūpinasi pačių mokinių renkama Mokinių taryba.
Apie šventę…
Lapkričio dvidešimt trečiąją mokykla atšventė gražų penkiolikos metų jubiliejų. Ta proga pasveikinti mokyklą bei jos bendruomenę atvyko nemažas būrelis svečių: Tautinių mažumų ir išeivijos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės Rytų Lietuvos poskyrio vedėjas Alfonsas Kairys, Vilniaus apskrities viršininko administracijos regioninės plėtros departamento Švietimo inspekcijos viršininkė Ramutė Zumgailienė, Šalčininkų r. savivaldybės administracijos Švietimo ir sporto skyriaus vedėja Regina Markevič, vyriausiosios specialistės Regina Kazarevskaja ir Julija Adamonienė, buvusi šios mokyklos direktorė Danutė Andriuškevičiūtė, rajono mokyklų direktoriai, ilgametė mokyklos moralinė rėmėja bei globėja Danguolė Sabienė, Vilnijos draugijos Kauno skyriaus atstovai, kurie nepaprastai daug prisidėjo prie dabartinio mokyklos vaizdo. Dalindamasi prisiminimais apie pirmuosius mokyklos žingsnius geru žodžiu visus rėmėjus paminėjo D. Andriuškevičiūtė. Kiekvienas kalbėjęs svečias rado, ko palinkėti vis dar jaunai mokyklai. Dar viena mokyklos rėmėja Leokadija Švenčionienė atvažiavo ne viena, o su gražiu būreliu savanorių, kurie surengė smagų koncertą. Po visų sveikinimų, ištartų linkėjimų susirinkusieji galėjo įvertinti mokinių ir mokytojų darbą – jubiliejinį koncertą.
Mokyklos mokiniai uždegė ir ant auksu tviskančio medžio sukabino penkiolika žibintų, simbolizuojančių prasmingą mokytojų, mokinių bei visos bendruomenės veiklą. Šventinės programos metu pasirodė visi mokyklos meniniai kolektyvai: liaudies šokius šoko mažieji šokėjėliai, dainavo ir patys mažiausi, ir vyresnieji, solistai ir ansamblis, vaidino jaunieji aktoriai. Svečiai gavo jaunųjų žurnalistų parengtą ir išleistą šventinį mokyklos laikraščio numerį. Renginio kulminacija – šventinis tortas dalyviams – ir visų kartu sudainuotas Ilgiausių metų…
Voruta. – 2008, saus. 12, nr. 1 (643), p. 7.
