Pagrindinis puslapis Kultūra Dievdirbys, baltasis metraštininkas Bronislovas Mažylis

Dievdirbys, baltasis metraštininkas Bronislovas Mažylis

Dievdirbys, baltasis metraštininkas Bronislovas Mažylis

Bronislovas Mažylis su koplytėle, skirta Stanionių koplyčios pastatymo datai pažymėti, Stanionių kapinėse. 2011 m. Foto Algimanto Stalilionio

Ona Striškienė, Panevėžio žygeivių klubo narė, www.voruta.lt

Bronislovas Mažylis – vienas iš tų žmonių, su kuriuo norisi bendrauti, jo klausytis arba iš jo mokytis tylėjimo. užsikrėtimo darbu – neprašant, neraginant, nelaukiant atlygio. Bronislovas tai žmogus, apie kurį norisi kalbėti, norint pasakyti apie jo siekius, darbus, gyvenimo būdą.

Broniukas (jį taip ir dabar tebešaukiam) buvo vyriausias sūnus iš keturių broliukų ir sesutės. Jis gimė 1941 m. vasario 12 d. Baroniškių kaime (Panevėžio r.). Sesutė ir broliukas mirė vaikystėje. Augo trys – Bronislovas, Viktoras ir Algimantas. Tėtis mirė Algimantui tebuvo virš metų, Viktorui – porą metų daugiau. Nuo septynerių Bronius liko didžioji jų motinos Grasildos Mažylienės atrama.

Laikas ėjo, augo sūnūs. Labai darbštūs, žingeidūs, sumanūs. Man yra pasakojusi jų kaimynė Janina Cedronaitė-Glebavičienė, kad Mažylių berniukai pasiėmę lentą ir metalo gabalą ateidavo pas jos tėvelį Adofą Cedroną. A. Cedronas buvo dailidė, turėjo įrankių, tai jiems padėdavo, patardavo. Įdėmiai vaikai stebėdavo meistro darbą, gal kiek pasisarmatydami, bet noras pamatyti, išmokti buvo didžiulis.

Jaunėlis brolis Algimantas, Broniui grįžus iš kariuomenės, tuojau buvo pašauktas. Išvažiavo lapkritį, su pirmuoju sniegu prieš naujuosius grįžo cinkuotame karste. Motinai liko tik du taip nelengvai pokaryje auginti sūnūs. Beje, tuo metu Viktoras buvo SIBIRE, Krasnojarsko srityje ir iš kariuomenės išleidus, laidoti brolio, grįžo jau po laidotuvių. Jam vėl reikėjo važiuoti iš namų. Palikti motiną, aklą senelę ir vienintelį likusį brolį.

Viktoras Mažylis moka medį, metalą tekinti, dailiai apdirbti medieną, sumeistrauti baldą, stogastulpį, kryžių. Jie su broliu Bronislovu kartu ir dabar – kasmet kokią dekoratyvią medinę koplytėlę sukuria. Bronislovas išdrožinėja, Viktoras ištekina, išpjausto, stogelį padaro. Jų istorijai tarnaujančiais, akiai ir širdžiai mielais darbai išpuošta didžioji dalis Paįstrio krašto.

Išvardinti Bronislovo Mažylio vardus ir nuopelnus sunku, nes jo paklausus pasako: „Padaryta ir tiek, ką čia garsintis“. Kažkada užmetus jo užrašų knygelėn mačiau, kad sukurtų atminties ženklų kelios dešimtys buvo pasižymėta. Eita, kurta nuo jaunystės. Bronislovas – tautodailininkas, medžio drožėjas. Jis nuo vaikystės dienų domisi istorija, yra perkrimtęs gausybę knygų. Bronislovo išsilavinimas yra aukštasis inžinerinis, bet savo žiniomis jis pralenkia ne vieną profesionalų istoriką ir tuo nesipuikuoja. Jo domėjimosi sritis įvairiapusė, giliai domisi daug kuo.

Yra dirbęs ekskursijų vadovu, bet šį užsiėmimą pakeitė žygeivyste. Pėsti, dviračiais, traukiniais keliaudavo ne tik po Lietuvą. Panevėžio žygeivių vėliavoje – įrašyta: „Nei vieno žygio be tikslo!“. Ne vienam žygiui yra sudaręs maršrutą, išstudijavęs medžiagą ir vedęs žygius. Teko su juo keliauti po Baltarusiją, Karaliaučiaus sritį, išvaikščioti rajono ir respublikos kelius, kelelius. Su juo ir dabar nespėji žengti, nors jau aštuoniasdešimt čia pat.

Po koplytėlės „1919-1920 savanoriams“ įkėlimo Bronislovas Mažylis (tupi dešinėje), 2019 m.

B.Mažylis – vienas iš Lietuvos Laisvės Kovos Įamžintojų Sąjūdžio kūrėjų (2011 m.) ir narių. Daug prisideda dokumentuojant ir statant paminklus partizanų žūties vietose Paįstrio krašte 2010-2011 metais. Buvo vienas sumanytojų ir vykdytojų statant medinių paminklų kompleksą Mitabynės kaime, buvusioje Savickų sodyboje (1994 m.). Jau apie 1975 metus pradėjo slaptai atžymėti partizanų (Prano ir Kazimiero Petrauskų, Petro Šimkevičiaus-Pierniko, Petro Tamošiūno-Simo) žūties vietas. Bendradarbiavo įamžinant 1863 metų sukilimo atmintį. 1978m. pastatė stogastulpį prie Jutiškių-Baroniškių senkapio. Pastarąjį dešimtmetį yra sukūręs stogastulpius: knygnešiui Kostui Baniui (1996), žurnalistui Jonui Virbickui (2013), 2014 m. sukurtas ženklas Lietuvos partizanams – desantininkams, nusileidusiems Įstricos kaime 1944 metais. 2015 m. sukūrė ir į ąžuolą Baroniškių kaime įkėlė medinę koplytėlę, skirtą Lietuvos valstybės atkūrimo 25-mečiui, tai bene vienintelis toks atminties ženklas Panevėžio rajone.

Bronislovas pateikia išsamiai parengtą medžiagą periodiniuose leidiniuose apie krašto istoriją, įvykius, žmones. Jau 31-erius metus sudaro unikalų „Paįstrio krašto kalendorių“, kuris teikia informaciją švenčių rengėjams ir kiekvienam.

B. Mažylis nuo seniausių laikų pats fotografuoja yra surinkęs daug medžiagos apie Paįstrio krašto akmeninius, kaltinius kryžius, buvusias koplyčias. Apie garsius žmones čia gimusius, gyvenusius, dirbusius. Yra išleista B. Mažylio knygelės „1863 metų sukilimo atgarsiai Paįstrio apylinkės“, „Paįstrio krašto sakmės ir padavimai“ ir kt. Su Paįstrio kraštiečių klubo „Ąžuolas“ tarybos nare bibliografe Stase Mikeliūniene yra sudarę ir išleidę knygą „Kur Įstras pievomis virvena“. Bendradarbiauja,rašydamas straipsnius, respublikinei, rajoninei spaudai. Kasmet pateikia medžiagą Paįstrio krašto istorijos, kultūros laikraščiui „Paįstrietis“. 2016 m. B.Mažyliui suteiktas „Paįstrio krašto šviesuolio vardas“.

2015 m. jis apdovanotas G. Petkevičaitės-Bitės atminimo medaliu „Tarnaukite Lietuvai“, nominacijų kategorijoje „Už savanorystės kultūros sklaidą Lietuvoje“ Prof. dr. Vykintas Vaitkevičius apibūdindamas Bronislovo Mažylio darbus ir veiklą pabrėžia, jog įamžinti, reiškia išsaugoti atmintį, nepamiršti. Įamžinti, reiškia atrasti, paženklinti, puoselėti vietas, kurios mena istorinius įvykius, kur augo, stiprėjo ir nuožmioje laisvės kovoje buvo užgrūdinta lietuvių tauta, kuriose gimė, gyveno ir dirbo iškilios asmenybės. Sovietinės okupacijos metais Bronislovo Mažylio savarankiškai ir kartu su Panevėžio žygeivių klubu atliktus darbus sunku pervertinti. Kiekviena atrasta kultūros ir istorijos vertybė, sukurtas paminklas, stogastulpis ar skulptūra, parašytas straipsnis ir perskaityta paskaita, muziejus gimtos sodybos klėtelėje – tai žingsnelis pilietinės, sąmoningos, kuriančios ir, labai svarbu pabrėžti, istorinę atmintį branginančios visuomenės link.

 

Bronislovas Mažylis po apdovanojimo Petkevičaitės-Bitės medaliu „Tarnaukite Lietuvai“, 2015 m.

B. Mažylis padeda organizuoti kasmetinius Baroniškių kaimo suėjimus. Kasmet išleidžia kaimo laikraštį „Baroniškietis“. Suranda naujų autorių, pateikia jų ir savo kūrybos leidžiamam Paįstrio kraštiečių kūrybos almanachui „Iš tėviškės versmių‘. Iš jo sodybos Baroniškių kaime, kuriame yra įkūręs muziejų, dažnai išeinama į žygius, ten minimos atmintinos Valstybės datos. Turi sukaupęs daug istorinės medžiagos, atsakingai, dalykiškai rengia temines parodas minint istorinius įvykius, žymių žmonių sukaktis.

Apie Bronislovą Mažylį sakoma, jeigu parūpo senoji Paįstrio krašto istorija, suabejojai kokia data, pamiršai, kokie žymūs žmonės garsino mūsų kraštą, klausk jo – Broniaus Mažylio. Jis paaiškins apie visas gyvenimo sritis, visus kaimus, istorinius įvykius, žmones. Turtingas Paįstrys, turintis savo baltąjį metraštininką, kruopščiai renkantį istorinius faktus, visas praeities ir dabarties žinias. Norisi palinkėti, jog perkopęs aštuoniasdešimtuosius, liks toks pat viskuo besidomįs, daug kur suspėjąs, besirūpinąs savąja šeima, besidžiaugiąs miela, darbščia žmona Regina ir sūnumi Daumantu

Naujienos iš interneto