Didžiausias turtas – gimtoji kalba

Autorius: Data: 2013-05-08, 13:44 Spausdinti

Didžiausias turtas – gimtoji kalba

Birutė ŽEMAITAITYTĖ, Vilnius

Lietuvos Respublikos Seimo Lituanistikos tradicijų ir paveldo įprasminimo komisija, Lietuvos nacionalinis muziejaus Signatarų namai 2013 m. gegužės 7-ąją – Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dieną 10-tą kartą suorganizavo Spaudos pusryčius Signatarų namuose.

Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos diena lietuviams primena baisias rusų carinės valdžios represijas, kuriomis buvo varžoma tautos kalba, knygų leidyba, spauda, laisvas žodis. Per 40 spaudos draudimo metų paaiškėjo, jog nepaisant jokių persekiojimų ir taikomų bausmių, slaptųjų knygų skaičius sparčiai augo. Rusų pastangos įpiršti valdžios leidžiamas knygas, spausdintas rusiškomis raidėmis, nuėjo veltui. Nuo lietuvių raštijos pradžios ligi 1864 m. iš viso buvo išspausdinta 750 lietuviškų knygų; nuo draudimo pradžios iki 1883 m. – 484 knygos, nuo 1883 m. iki 1903, neskaitant laikraščių, – 1372 knygos.

Renginį pradėjęs Lietuvos prozininko, poeto, laikraščio „Varpas“ redaktoriaus, vieno iš lietuvių tautinio sąjūdžio ideologų Vinco Kudirkos eilėmis ir jį vedęs aktorius Aleksandras Kleinas susirinkusiems priminė, kad šiemet minime Lietuvos himno autoriaus 155-ąsias gimimo metines.

Komisijos pirmininkė Irena Degutienė kalbėjo apie švarią mūsų, lietuvių, kalbą. Esam išskirtiniai, nes turime seniausią, gyvą kalbą. Tai – mūsų didžiausias turtas, protėvių puoselėtas. Ja galime perduoti savo mintis ir jausmus. Pasidžiaugė praėjusią savaitę Parlamente vykusia švente – 5–8 klasių moksleiviai kompiuterinės raštvedybos mokėsi rašydami savo užduotis. Konkursas vadinosi „Švari kalba – švari galva“. Tai yra kompiuterinis raštingumas lietuviškai.

Kalbininkas ir VU filologijos fakulteto dekanas doc. dr. Antanas Smetona perskaitė savo įdomų pranešimą pavadintą „Budėk“. Čia jis taikliai pritaikė skautų pasisveikinimo šūkį „Budėk“, nes vaiko lūpom „teisybė bylo“. Nesigaudome, kas esame ir kodėl esame. Pasveikinęs su Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos diena ar trumpiau Spaudos arba Žurnalistų diena, kalbėjo, kad lietuvių kalba gyva, vartojama. Ji tarpsta ir kaimo pirkiose. Tai jau tapo rutina. Kasdienybe. Knyga, kalba, spauda tampa klišėmis. Žinoma, ne viskas yra gerai. Spaudos darbuotojams netrūksta laisvės. O kur ta spaudos laisvė? Žurnalisto valia pasirinkti ką rašyti ir kaip, ar visai nerašyti. Tačiau esi laisvas, kai esi spaudos priemonės savininkas. Pasitaikantys barbarizmai jau stipriai įsišakniję. 2013-ieji – Tarmių metai. Tarmybių savo kalboje irgi galime aptikti pakankamai, o jau retokai dviskaita, pvz., „Du senu“. Nuolat vyksta mokyklų reforma. Viskas daroma, kad nieko nesidarytų. Mokinių raštingumas tragiškas. Kažkada buvo aktualu „Mes be Vilniaus nenurimsim“. Vyko ir partizaninis judėjimas su nepriklausomybės idėja.

Pagrindinėje spaudoje vyrauja „geltonosios spaudos“ naujienos.

Kalba yra kaip tautinė idėja, vienijanti priemonė. Šiandien belieka budėti. Sergėti, puoselėti, tausoti savo kalbą. Ginta ją, nors neaišku kas puola. Paskaitę internete suprantame – puola lenkai. Pavardžių rašymo problemos. Europos tautos išsprendė šį klausimą. Kalba dabar yra gyva, besiveržianti versmė, ar negyva. Kasdieninė ar jau tapus Rumšiškių eksponatu.

Nuo kalbos žmonės atstumiami, ji teršiama. Kalba mūsų visų, visi turime ją tausoti ir tik tada galėsime ja džiaugtis. Nuolat ją reikia puoselėti, nors ji sumodernėjo, pakito.

Renginio metu Lietuvos žurnalistas, Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto Žurnalistikos instituto dėstytojas, Komunikacijos fakulteto dekanas Andrius Vaišnys, trumpai prisiminęs F. Bortkevičienę, paskelbė 2013 metų jos Kalbos premijos nominatą. Šiemet už visavertį taisyklingos lietuvių kalbos taikymą visose kompiuterinėse priemonėse ir plačiausiai naudojamų kompiuterinių programų lietuvinimą ji paskirta Lietuvių kompiuterininkų sąjungos nariui dr. Gintautui Grigui. Kalbos premija bus įteikta gruodį Nacionalinėje filharmonijoje.

Apie laureato nuveiktus darbus kalbėjo Lietuvos kompiuterininkų sąjungos pirmininkas Juras Banys ir VU laikinasis rektorius prof. Saulius Maskoliūnas.

Renginį gražiai pagyvino styginių kvartetas „Chordos“.

Nuotraukose:

1. Komisijos pirmininkė Irena Degutienė

2. Kalbininkas ir VU filologijos fakulteto dekanas doc. dr. Antanas Smetona

3. VU laikinasis rektorius prof. Saulius Maskoliūnas

4. Viduryje Lietuvių kompiuterininkų sąjungos narys dr. Gintautas Grigas

Voruta. – 2013, geg. 25, nr. 11 (775), p. 9.

Kultūra , , , , , , , , , , , , ,



Susiję straipsniai

Comments are closed.

Lankomumas


Hey.lt - Interneto reitingai, lankomumo statistika, lankytoju skaitliukai

Archyvas

Rubrikos

Sekite mus per Facebook!

RSS srautas

Vorutos RSS srautas

Svetainės medis

Svetainės struktūra