Didžiausias turtas – gimtoji kalba
Autorius: Voruta Data: 2013-05-08 , 13:44 Spausdinti
Birutė ŽEMAITAITYTĖ, Vilnius
Lietuvos Respublikos Seimo Lituanistikos tradicijų ir paveldo įprasminimo komisija, Lietuvos nacionalinis muziejaus Signatarų namai 2013 m. gegužės 7-ąją – Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dieną 10-tą kartą suorganizavo Spaudos pusryčius Signatarų namuose.
Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos diena lietuviams primena baisias rusų carinės valdžios represijas, kuriomis buvo varžoma tautos kalba, knygų leidyba, spauda, laisvas žodis. Per 40 spaudos draudimo metų paaiškėjo, jog nepaisant jokių persekiojimų ir taikomų bausmių, slaptųjų knygų skaičius sparčiai augo. Rusų pastangos įpiršti valdžios leidžiamas knygas, spausdintas rusiškomis raidėmis, nuėjo veltui. Nuo lietuvių raštijos pradžios ligi 1864 m. iš viso buvo išspausdinta 750 lietuviškų knygų; nuo draudimo pradžios iki 1883 m. – 484 knygos, nuo 1883 m. iki 1903, neskaitant laikraščių, – 1372 knygos.
Renginį pradėjęs Lietuvos prozininko, poeto, laikraščio „Varpas“ redaktoriaus, vieno iš lietuvių tautinio sąjūdžio ideologų Vinco Kudirkos eilėmis ir jį vedęs aktorius Aleksandras Kleinas susirinkusiems priminė, kad šiemet minime Lietuvos himno autoriaus 155-ąsias gimimo metines.
Komisijos pirmininkė Irena Degutienė kalbėjo apie švarią mūsų, lietuvių, kalbą. Esam išskirtiniai, nes turime seniausią, gyvą kalbą. Tai – mūsų didžiausias turtas, protėvių puoselėtas. Ja galime perduoti savo mintis ir jausmus. Pasidžiaugė praėjusią savaitę Parlamente vykusia švente – 5–8 klasių moksleiviai kompiuterinės raštvedybos mokėsi rašydami savo užduotis. Konkursas vadinosi „Švari kalba – švari galva“. Tai yra kompiuterinis raštingumas lietuviškai.
Kalbininkas ir VU filologijos fakulteto dekanas doc. dr. Antanas Smetona perskaitė savo įdomų pranešimą pavadintą „Budėk“. Čia jis taikliai pritaikė skautų pasisveikinimo šūkį „Budėk“, nes vaiko lūpom „teisybė bylo“. Nesigaudome, kas esame ir kodėl esame. Pasveikinęs su Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos diena ar trumpiau Spaudos arba Žurnalistų diena, kalbėjo, kad lietuvių kalba gyva, vartojama. Ji tarpsta ir kaimo pirkiose. Tai jau tapo rutina. Kasdienybe. Knyga, kalba, spauda tampa klišėmis. Žinoma, ne viskas yra gerai. Spaudos darbuotojams netrūksta laisvės. O kur ta spaudos laisvė? Žurnalisto valia pasirinkti ką rašyti ir kaip, ar visai nerašyti. Tačiau esi laisvas, kai esi spaudos priemonės savininkas. Pasitaikantys barbarizmai jau stipriai įsišakniję. 2013-ieji – Tarmių metai. Tarmybių savo kalboje irgi galime aptikti pakankamai, o jau retokai dviskaita, pvz., „Du senu“. Nuolat vyksta mokyklų reforma. Viskas daroma, kad nieko nesidarytų. Mokinių raštingumas tragiškas. Kažkada buvo aktualu „Mes be Vilniaus nenurimsim“. Vyko ir partizaninis judėjimas su nepriklausomybės idėja.
Pagrindinėje spaudoje vyrauja „geltonosios spaudos“ naujienos.
Kalba yra kaip tautinė idėja, vienijanti priemonė. Šiandien belieka budėti. Sergėti, puoselėti, tausoti savo kalbą. Ginta ją, nors neaišku kas puola. Paskaitę internete suprantame – puola lenkai. Pavardžių rašymo problemos. Europos tautos išsprendė šį klausimą. Kalba dabar yra gyva, besiveržianti versmė, ar negyva. Kasdieninė ar jau tapus Rumšiškių eksponatu.
Nuo kalbos žmonės atstumiami, ji teršiama. Kalba mūsų visų, visi turime ją tausoti ir tik tada galėsime ja džiaugtis. Nuolat ją reikia puoselėti, nors ji sumodernėjo, pakito.
Renginio metu Lietuvos žurnalistas, Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto Žurnalistikos instituto dėstytojas, Komunikacijos fakulteto dekanas Andrius Vaišnys, trumpai prisiminęs F. Bortkevičienę, paskelbė 2013 metų jos Kalbos premijos nominatą. Šiemet už visavertį taisyklingos lietuvių kalbos taikymą visose kompiuterinėse priemonėse ir plačiausiai naudojamų kompiuterinių programų lietuvinimą ji paskirta Lietuvių kompiuterininkų sąjungos nariui dr. Gintautui Grigui. Kalbos premija bus įteikta gruodį Nacionalinėje filharmonijoje.
Apie laureato nuveiktus darbus kalbėjo Lietuvos kompiuterininkų sąjungos pirmininkas Juras Banys ir VU laikinasis rektorius prof. Saulius Maskoliūnas.
Renginį gražiai pagyvino styginių kvartetas „Chordos“.
Nuotraukose:
1. Komisijos pirmininkė Irena Degutienė
2. Kalbininkas ir VU filologijos fakulteto dekanas doc. dr. Antanas Smetona
3. VU laikinasis rektorius prof. Saulius Maskoliūnas
4. Viduryje Lietuvių kompiuterininkų sąjungos narys dr. Gintautas Grigas
Voruta. – 2013, geg. 25, nr. 11 (775), p. 9.
Komentarai
Naujienos
-
Lietuvą pasiekė penktoji skiepų nuo COVID-19 siunta – 14040 vakcinos dozių
-
FIXUS Mobilis konsultuos kultūros paveldo savininkus dėl pastatų priežiūros
-
„Antrojo pasaulinio karo mitai ir tiesa“ – tai ilgus dešimtmečius Sovietų Sąjungoje ir dabartinėje Rusijoje puoselėto „Didžiojo Tėvynės karo“ mito nuvainikavimas
-
Krašto apsaugos savanorių pajėgos mini 30-ąsias įkūrimo metines
-
Viduramžių Japonijos elitinė kovotojų klasė – samurajai
Lietuva
-
Lietuvą pasiekė penktoji skiepų nuo COVID-19 siunta – 14040 vakcinos dozių
-
Krašto apsaugos savanorių pajėgos mini 30-ąsias įkūrimo metines
-
Visa informacija apie COVID-19 vakcinas – tinklalapyje Koronastop.lt
-
Kaune paminėtos 98-osios Klaipėdos sukilimo metinės bei J. Zauerveino 190-osios gimimo metinės
-
Muitinė 2020: pernai sulaikytas didžiausias cigarečių kontrabandos kiekis institucijos istorijoje
Istorija
-
Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo Pirmininkas V. Landsbergis: „Lietuvai teko sava istorinė misija – sulaužyti apgaulės ir smurto doktriną“
-
Istorija, kaip ir mados, sukasi ratu
-
Sufražizmo judėjimas Lietuvoje pirmaisiais Nepriklausomybės metais
-
Aldona Vasiliauskienė. Strazdelis archyviniuose dokumentuose
-
Žmogus, atsisakęs būti Lietuvos diktatoriumi (video)
Kultūra
-
FIXUS Mobilis konsultuos kultūros paveldo savininkus dėl pastatų priežiūros
-
„Antrojo pasaulinio karo mitai ir tiesa“ – tai ilgus dešimtmečius Sovietų Sąjungoje ir dabartinėje Rusijoje puoselėto „Didžiojo Tėvynės karo“ mito nuvainikavimas
-
Kariauti pratusi tauta. Lietuvių karinis elitas XIII-XIV a.
-
Šiemet bus pažymimi Kardinolo Vincento Sladkevičiaus metai
-
Lygiai prieš šimtą metų buvo įkurtas pirmasis Lietuvos valstybės archyvas. Archyvų metų atidarymas
Nuomonės, diskusijos, komentarai
-
Stasys Ignatavičius. Prof. Liudo Vailionio 135-osioms gimimo metinėms
-
Česlovas Iškauskas. Sausio 13-oji: savas šovė į savą…
-
Liutgarda Čepienė. Apie Teresės Butaitės-Plisienės knygą ,,Sunkiausia nugalėti save“
-
Napaleonas Kitkauskas: „Pastatai turi savo istorijas, o mums svarbu išsaugoti tiesą“
-
K. Garšva: LRT rūšiuoja net ir kalbininkus
Religija
-
Šiemet bus pažymimi Kardinolo Vincento Sladkevičiaus metai
-
Prof. Libertas Klimka. Tautos žadintojui kun. Jonui Katelei – 190
-
Virginija Elena Bortkevičienė, Juozas Prasauskas. Valančius ir Kaunas
-
Marija Kaupaitė gali tapti pirmąja Lietuvoje gimusia šventąja
-
Prelatas Edmundas J. Putrimas: „Brangūs broliai ir seserys Kristuje, Su šventomis Kalėdomis!“
Renginiai
-
Lygiai prieš šimtą metų buvo įkurtas pirmasis Lietuvos valstybės archyvas. Archyvų metų atidarymas
-
Kviečiame dalyvauti virtualiame žaidime „Trys karaliai atkeliavo-visas svietas uždainavo“
-
Susipažinkite su tarmėmis iš arčiau moksliniame seminare „Lietuvių kalbos tarmynas: idėja, turinys ir realizacijos galimybės“
-
Dr. Dalios Kiseliūnaitės el. knygos „Klaipėdos krašto toponimai. Istorinis ir etimologinis registras“ pristatymas
-
Kovo 11-osios Lietuva muziejuose
Susiję straipsniai
-
FIXUS Mobilis konsultuos kultūros paveldo savininkus dėl pastatų priežiūros
~ Kultūra, Naujienos
2021-01-18, 16:33
-
„Antrojo pasaulinio karo mitai ir tiesa“ – tai ilgus dešimtmečius Sovietų Sąjungoje ir dabartinėje Rusijoje puoselėto „Didžiojo Tėvynės karo“ mito nuvainikavimas
~ Kultūra, Naujienos
2021-01-18, 10:59
-
Kariauti pratusi tauta. Lietuvių karinis elitas XIII-XIV a.
~ Kultūra, Muziejai, Naujienos, Parodos
2021-01-15, 11:33
-
Šiemet bus pažymimi Kardinolo Vincento Sladkevičiaus metai
~ Katalikų kardinolai, Kultūra, Naujienos, Religija
2021-01-14, 10:09
-
1991 m. sausis Lietuvos nepriklausomybės gynėjų liudijimuose
~ Lietuva, Parodos, Sausio 13-oji
2021-01-11, 13:27