Didžiausias pavojus Lietuvai – Lenkija

Autorius: Data: 2011-05-06, 16:48 Spausdinti

Didžiausias pavojus Lietuvai – Lenkija

„Pirmiausia, reikia užimti labai kategorišką nacionalinių interesų gynimo poziciją santykiuose su Lenkija. Tai neišvengiama. Pripažinus, kad padaryta daug klaidų, reikia vėl pradėti nuo nulio. Toliau eiti strateginės partnerystės su Lenkija suklostytų keliu yra neįmanoma, jeigu nenorime atsidurti 1791 m. gegužės 3 d. Lenkijos konstitucijos suprojektuotoje padėtyje“, – tvirtina Nepriklausomybės Akto signataras, filosofas Romualdas Ozolas.

– Kada mūsų neilgos nepriklausomybės metais buvo suklupta, kad iš strateginių partnerių tapome vos ne lenkų mažumos engėjais? Buvęs švietimo ministras Zigmas Zinkevičius neseniai Alfa.lt portalui sakė, kad bent švietimo problemas buvo galima išspręsti jau seniai, situacija jau būtų „perlaužta“, tačiau liberalioji prezidentūra atsisakė „radikaliojo“ ministro paslaugų? Kur ir kada suklupome?

– Nemanau, kad buvo suklupta. Manau, kad Lenkijos ir lenkų problema buvo tiesiog deramai nesuvokta. Atkurtos nepriklausomybės metais mes turėjome vilties, kad Lenkija nesikiš į Lietuvoje gyvenančios lenkų bendruomenės reikalus. O su jais, čia esančiais, mes problemas išsispręsime kaip pridera nepriklausomai nacionalinei valstybei. Tačiau nepriklausomybės atkūrėjų idealistinis naivumas neleido iki galo suprasti, kad istorijoje sukurtos problemos egzistuoja ir šiandien, ką dabar jau regime visu akivaizdumu.

Atgimimo metais svarbiausia buvo atkurti valstybę. Vienų lenkais, kitų tuteišais vadinama bendruomenė bruzdėjo, skersakiavo į Lietuvos valstybę, norėjo jungtis su Maskva. Prisimename „raudonuosius Šalčininkus ir Eišiškes v sostave SSSR“. Laikėmės nuostatos, kad juos reikia įtikinti eiti su Lietuva. Vienu metu net egzistavo tokia koncepcija: duokime daugiau, nei jie nori, žmonės matys, kad esame geros valios, o sąžiningieji negalės į tai nereaguoti geranoriškai. Rytų Lietuvos komisijos pastangomis įvedėme papildomą finansavimo indeksą Rytų Lietuvai. Tai, ko gero, buvo ir rimčiausia klaida. Visi turėjo gauti po lygiai, nes visi buvome tos pačios Lietuvos piliečiai. Indeksas buvo tam tikras „vokelis“. Ant šito arkliuko buvo jojama toliau, reikalaujama dar daugiau visokių papildomų lengvatų. Šiandien Lietuvoje turime visą švietimo ciklą – pradedant vaikų darželiu, baigiant aukštąja mokykla, kuris suteikia visą išsilavinimą vienos Lietuvoje gyvenančios tautinės bendruomenės kalba. Tai išskirtinis visoje Europoje reiškinys, jis tikrai nenusipelno sekimo. Vokiečiai ar prancūzai susižavėjimo lietuviais dėl to tikrai nepareikštų. O į Lietuvą Baltstogės universiteto filialas buvo prakištas irgi kaip pakiša, tik jau Lenkijai reikalaujant jos, nors patys lenkai šios aukštosios mokyklos kvalifikacijas ir patirtį vertino labai problemiškai. Kodėl nublanksta kiti kriterijai prieš siekį rengti aukštąjį išsilavinimą turinčius vietos lenkų bendruomenės kadrus? Ogi kad būtų galima greičiau parengti autonomišką biurokratiją.

Akademiko Zigmo Zinkevičiaus pastangos vadovaujant Švietimo ministerijai buvo labai prasmingos, bet atsirado žmonių, kurie intensyviai stengėsi jį pavaizduoti kaip radikalą ir nušalinti nuo lietuviškų mokyklų tinklo kūrimo šiame Lietuvos pakraštyje. Kartu su mokyklomis buvo bandyta kurti ir tam tikrą infrastruktūrą mokytojams, suteikiant galimybę pasistatyti būstą ir čia įsikurti, tačiau ir ši šaka buvo nukirsta. Ir šį darbą padarė mūsų valdžios struktūros. Tai buvo antra didelė klaida.

Mes klydome, o lenkų bendruomenė dažnai elgėsi nesąžiningai. Net piktybiškai. Ir dabar padėtis vaizduojama tokiu būdu, kad atrodytų nepaprastai bloga. Net jei Lenkijos Seimo nariai nežino, kad Lietuva iš Vilnijos lenkų neatiminėja atgautos žemės, tai galima suprati, kokia propaganda Lenkijoje varoma pučiant į lenkų ekstremistinių elementų, tokių kaip Valdemaras Tomaševskis, dūdą. Jie nesuinteresuoti normalių tautinių santykių buvimu ir plėtojimu, netgi tarptautinių santykių tarp Lietuvos ir Lenkijos respublikų plėtojimu.

– Prieš porą metų buvo išplatinta Lenkijos Seimo vieno komitetų posėdžio, kuriame svarstyta apie tautinių mažumų padėtį kaimyninėse valstybėse, medžiaga. Pripažindami, kad tokių išskirtinai gerų sąlygų, kokias turi Lietuvos lenkai, niekas kitas neturi, vis tik Lenkijos parlamentarai nutaria, kad lietuvius vis vien ir toliau reikia spausti. Kiek vidinės pačios Lenkijos politinės kovos bangomis atsirita iki mūsų?

– Tipiškiausiu tos kovos atstovu laikau Radeką Sikorskį (Radoslavas Sikorskis yra Lenkijos užsienio reikalų ministras – aut. past.), kuris su savo aiškiai nacionalistiniu radikalizmu tikisi ateityje tapti prezidentu. Tai labai aiškių užmojų vyras, su savo charakteriu, matyt, turintis rimtų problemų ir pats, bet nemažiau problemų keliantis ir savo nacijai, ir kaimynams. Tokie, kaip R. Sikorskis, visapusiškai palaiko Lietuvos lenkų ekstremistus, netgi jų pastangas sukurti bloką su rusais. Jau esu sakęs Lietuvos rusų spaudai, kad rusų ir lenkų interesai Lietuvoje yra visiškai skirtingi. Būtų labai gaila, jei rusai darytų klaidą ir toliau eidami išvien su lenkais, nes bus išnaudoti ir išmesti kaip citrinos. O su lietuviais bus sugadinę santykius, kurie iki šiol buvo neprasti. Juk didžiuma rusų yra lojalūs nacionalinei Lietuvos valstybei. Tokio ekstremizmo, koks kyla iš lenkų pusės, iš rusų nėra tekę patirti.

Lenkijos vidaus politikoje žaidžiama ne tik šūkiu „Vilno naše“, bet ir Vakarų Ukrainos, Vakarų Baltarusijos „kresais“, t. y. buvusios Lenkijos žemėmis. Sprendžiant pagal JAV interesų sklaidą Europoje Lenkiją buvo numatyta kurti kaip trečiąją didžiąją Europos valstybę, Ameriką remiančia tarptautine ginkluote, raketų išdėstymu, radarų įrengimu. Taigi, politinis lenkiškojo ekstremizmo kontekstas yra kur kas platesnis. Ir R. Sikorskis, puikiai suprasdamas, kad tai yra ilgalaikis ir pakankamai veiksmingas tarptautinis projektas, žaidžia šituo. O prisiminus, kad labai daug Lenkijos politinių veikėjų yra kilę iš Vilniaus ar Lietuvos, ne paskutinį vaidmenį vaidina ir istoriniai sentimentai.

– Įžvelgiate tam tikrą ekspansijos pavojų?

– Mano galva, Europos Sąjunga iš esmės buvo kuriama tam, kad būtų galima taikiu būdu perdalinti sienas po Helsinkio susitarimų, kurie reiškė, kad sienas galima būtų keisti tik konflikto būdu. ES yra sukūrusi tokius teisės kanonus, kurie puikiausiai leidžia perdalinti sienas „kosovizuojant“ bet kurią teritoriją. Visi nugalėtojai – Čerčilis, Ruzveltas, Stalinas – sienas vedė taip, kad jos perkirstų tautas, kad būtų sukurtos įtampos zonos. O kadangi Amerikai niekada nebus priimtinas nei Prancūzijos, nei Vokietijos dominavimas Europoje, jai reikia turėti kokią nors fiziškai galingą jėgą. Tai – Lenkija. R. Sikorskis ir žaidžia būsimu sienų perdalijimu.

– Kaip Lietuvai reikėtų, nemalonu vartoti tokį žodį, gintis?

– Militariškai esame nuginkluoti. Netgi mūsų šauktinių kariuomenė yra išformuota. Konflikto atveju net neturime kaip pasipriešinti. Vėl partizaninis karas, kaip po Antrojo pasaulinio karo? Kitokio varianto mūsų vadai ir vėl nenumato. Todėl pirmasis uždavinys yra panaikinti šiandieninį NATO planą, pagal kurį, iki ateis kiti NATO padaliniai, Lietuvą turėtų ginti Lenkijos daliniai. Įsivaizduojate?! Lenkijos daliniai kaip NATO daliniai įeina į Lietuvą! Ir kuriam laikui jie pasilieka?

– Visam?

– (Sarkastiškai juokiasi.) Tad pirmiausia turime greitai atkurti šauktinių kariuomenę. Turime visais įmanomais būdais ugdyti visuomeninį gynybos fondą – per šaulius, per savanorius. Be abejo, juos apginkluoti moderniais ginklais, išmokyti naudotis „stingeriais“. O nieko panašaus mes nedarome. Esame tiesiog rengiami perėmimui. Visi politikai, kurie šiandien tam nesipriešina, vadintini potencialiais valstybės išdavikais. Atsakingi pirmiausia yra tie pirmieji valstybės asmenys, kurie tebevykdo Lietuvos žmonių nuginklavimą. Tiek dvasiškai, nerengdami jų pasipriešinimui, tiek militariškai, nesuteikdami techninių galimybių gintis.

– Skamba dramatiškai, tačiau ar dar yra įmanomas koks nors politinis Jūsų minėtų problemų sprendimo būdas?

– Įmanomas. Pirmiausia, reikia užimti labai kategorišką nacionalinių interesų gynimo poziciją santykiuose su Lenkija. Tai neišvengiama. Pripažinus, kad padaryta daug klaidų, reikia pradėti vėl nuo nulio. Toliau eiti strateginės partnerystės su Lenkija suklostytu keliu yra neįmanoma, jeigu nenorime atsidurti 1791 m. gegužės 3 d. Lenkijos konstitucijos suprojektuotoje padėtyje, jeigu nenorime savo nacionalinės valstybės prarasti tuoj pat.

Antras dalykas, mes turime permodeliuoti savo tarptautinę geopolitinę konfigūraciją Šiaurės link. Esu už tai, kad būtų greičiau atkurtas bent jau buvęs Baltijos valstybių aljansas. Susivienijus bent jau su latviais, žingsnis link baltoskandinaviškojo regiono būtų tvirtesnis. Jau geriau tegul švedai su visa jų finansine invazija, bet ne lenkai su jų militarinėmis pretenzijomis. Dar geriau – lietuviai patys su savim.

Trečias labai svarbus dalykas – nesutikti su tuo, ką mums planuoja NATO strategai ir kelti klausimą, ar tai, ką NATO yra sukonstravusi mums pagal saugumo užtikrinimo doktriną, iš tiesų yra mūsų saugumo garantija. Užtektų bent dorai atsakyti į šį klausimą.

– Lubiankoje tikriausiai smagiai juoksis, kai skaitys šį pokalbį?

– Tegu juokiasi sau į sveikatą. Aš dar smagiau pasijuoksiu, kai jiems tuoj pat galutinai „nugrius“ Kaukazas, išbyrės Sibiras. Kuo greičiau Rusija suvoks savo problemas, o ne projektuos mūsų reikalus, tuo bus geriau ir jai. Kaip geras kaimynas patarčiau greičiau apsispręsti likti valstybe tik iki Uralo, pasidaryti tikra nacionaline valstybe.

O mes turime gyventi, nežiūrėdami, ką apie mus kalba Rusija ar Amerika. Savo siekimą gyventi ir išgyventi per šį didįjį pasaulio paklydimą, kuris vadinasi globalizacija, turime stengtis su mažiausiais nuostoliais. Tautinės sąmonės išplovimas, emigracija ir valstybės kaip institucijos visiškas išniekinimas – šiuos nuopuolius įveikdami, daugiau pasiektume ir santykiuose su Lenkija, ir su Rusija ar bet kuria kita pasaulio valstybe.

Rimantas Varnauskas, Alfa.lt (Romualdo Ozolo autorizuotas variantas)

Nuotraukoje: Nepriklausomybės Akto signataras R. Ozolas

Voruta. – 2011, geg. 7, nr. 9 (723), p. 12.

Romualdas Ozolas: mintys , , , , , , , , , , ,



Susiję straipsniai

Comments are closed.

Lankomumas


Hey.lt - Interneto reitingai, lankomumo statistika, lankytoju skaitliukai

Archyvas

Rubrikos

Sekite mus per Facebook!

RSS srautas

Vorutos RSS srautas

Svetainės medis

Svetainės struktūra