Didžiausia Lietuvos trispalvė apjuosė Šalčinininkų 700-metį

Autorius: Data: 2011-07-05, 15:10 Spausdinti

Didžiausia Lietuvos trispalvė apjuosė Šalčinininkų 700-metį

Rima DOVYDĖNAITĖ, Nijolė BALČIŪNIENĖ, Vilnius

Šalčininkuose nugriaudėjo iškilmės, skirtos jų vardo paminėjimo rašytiniuose šaltiniuose 700 metų jubiliejui. 2011 m. liepos 2-ąją vykusi ši šventė vainikavo tarptautinio bendradarbiavimo projektą „Šalčininkai – kaip Šalčia“.

Pastarasis projektas, kurį parengė Dieveniškių technologijų ir verslo mokykla, visą savaitę buvo įjungęs į bendrą kultūros veiklą Lietuvos ir Baltarusijos jaunimą. Į šventę aktyviai įsiliejo ir tuo pat metu Poškonyse vykusios lietuvių tradicinės kultūros stovyklos „Pažink mane“ dalyviai.

Trispalvė vienijo

Iškilmės prasidėjo eitynėmis Vilniaus gatve nuo koplytstulpio. Čia buvo tiesiama ir nešama pati didžiausia, net 202 metrų ilgio, Lietuvos vėliava. Milžiniškos vėliavos nešimas apie du kilometrus iki rajono savivaldybės pastato, miesto centro apjuosimas plazdančia trispalve tapo ryškiu pilietiškumo, patriotizmo liudijimu. Eisenoje dalyvavo Lietuvos šaulių sąjungos atstovai, Šalčininkų rajono lietuviškų mokyklų bendruomenės, mokiniai, Poškonių bendruomenės, kitų visuomeninių organizacijų atstovai. Kad ši išskirtinio dydžio trispalvė atkeliautų iki Šalčininkų, pasistengė Anykščių rajono savivaldybė bei Šalčininkų rajono „Vilnijos“ draugijos pirmininkas Vidmantas Žilius.

Tautinėmis vėliavomis ir prie šventės rengimo prisidėjusių organizacijų simbolika nešinų šventės dalyvių eisena nutįso per visą miestą. Jos priekyje žygiavo vietinė šaulių rinktinė, paskui juos žengė Lietuvių tautinio jaunimo sąjungos nariai, Politinių kalinių ir tremtinių sąjungos, Lietuvos skautų atstovai, Varėnos rajono kultūros centro folkloro ansamblio merginos, pasipuošusios tautiniais rūbais ir rugiagėlių vainikais, liaudies dainų klubas „Raskila“, vyskupo Motiejaus Valančiaus blaivystės sąjūdžio ansamblis „Giedra“, folkloro ansamblis „Laukis“ iš Vilniaus.

Vėliavą lydėjo dainos

Eiseną sumaniai rikiavo ir organizavo Vilniaus apskrities Karaliaus Mindaugo šaulių rinktinės Šalčininkų 11-osios kuopos jaunųjų šaulių vadas Eimantas Tamulynas.

Ilgiausios Lietuvos vėliavos nešti susirinko vietiniai lietuviai, svečiai iš kitų miestų ir aplinkinių kaimų. Čia dalyvavo Seimo nariai Rytas Kupčinskas ir Kazimieras Uoka, Lietuvos Sąjūdžio tarybos pirmininkas ir Šalčininkų rjono „Vilnijos“ draugijos pirmininkas V. Žilius, „Vilnijos“ draugijos pirmininkas Kazimieras Garšva, lietuvių švietimo draugijos „Rytas“ pirmininkas Algimantas Masaitis, gausi Kauno miesto delegacija, kitų organizacijų vadovai.

Šventės metu nepamiršta pagerbti ir senosios krašto praeities. Eisenoje nešta senoji Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės vėliava su Vytimi, ilgus šimtmečius baltams reiškusi protėvių Vėlių apsaugą. Folkloro ansambliai dainavo dainas apie baltų pergales, lietuvių kovas su priešais.

Trispalvės, apjuosusios visus Šalčininkus, eisena sustojo prie Kultūros centro, čia vėliava vėl buvo sulankstyta ir iškeliavo atgal į Anykščius.

Sveikino lietuviškai ir baltarusiškai

Iškilmių dalyviai suėjo į centro salę, kurioje surengta konferencija ir šventinis koncertas. Konferenciją pradėjo projekto „Šalčininkai – kaip Šalčia“ sumanytoja ir vykdytoja Dieveniškių technologijų ir verslo mokyklos direktorė Ilona Šedienė. Ji pristatė Šalčininkų krašto svarbą Lietuvos valstybėje, vykdomo projekto tikslus, stovyklos dalyvius, perskaitė užsienio reikalų ministro Audroniaus Ažubalio sveikinimą.

Pasisakęs Seimo narys R. Kupčinskas pabrėžė, kad Lietuvos piliečiai myli savo tėvynę ir džiugina, kad lietuviškose žemėse vyksta tokie renginiai. Seimo narys K. Uoka pastebėjo, kad Šalčios žemėje yra stiprios ir lenkų, ir lietuvių bendruomenės, o savaitę vykusi jaunimo stovykla sustiprino ir baltarusiškąjį identitetą.

Lietuvių ir baltarusių kalbomis konferencijos dalyvius, svečius pasveikino Šalčininkų rajono savivaldybės mero pavaduotojas Andžejus Andruškevič. Į susirinkusius šiltai kreipėsi Lietuvos tūkstantmečio gimnazijos direktorius ir Šalčininkų rajono „Vilnijos“ draugijos pirmininkas V. Žilius, atsargos pulkininkas Arūnas Dudavičius, Kauno miesto savivaldybės tarybos narys Gediminas Žukauskas. Ilgametei Šalčininkų rajono mokytojai Zitai Spirauskienei Sąjūdžio pirmininkas Seimo narys Rytas Kupčinskas įteikė Sąjūdžio 10-mečio medalį.

Priminė LDK laikus

Vydžių (Baltarusija) profesinio technikos koledžo direktorius Michailas Smirnovas prisiminė bendrą dviejų tautų indėlį Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės laikais, kalbėjo apie šiandienos bendradarbiavimą.

Nuo Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės laikų mus sieja bendra kultūra ir istorija. Mes esame ne tik geri kaimynai, bet turime ir tas pačias šaknis. Linkiu ir viliuosi gerų tarpusavio santykių ir darbų”, – kalbėjo M. Smirnovas.

Lietuvybės tvirtėjimo regione viltį išreiškė Lietuvos tautinio jaunimo sąjungos vadovas Julius Panka.

Puoselėjo tautinę savastį

Vilnijos“ draugijos pirmininko pavaduotoja Nijolė Balčiūnienė pristatė vienu metu vykusias net dvi etnokultūrines stovyklas. Dieveniškių technologijų ir verslo mokykloje vyko tarptautinė stovykla „Šalčininkai – kaip Šalčia“ (projekto koordinatorė I. Šedienė), kurioje kartu su rajono moksleiviais dalyvavo jaunimas iš Baltarusijos: Lydos beiVydžių profesinio technikos koledžo. Šiame projekte dalyvavo Lietuvos ir Baltarusijos jaunimas ir juos ugdantys mokytojai. Jaunimas susipažino su baltiškosios kultūros paveldu, numatė tarpkultūrinio bendradarbiavimo gaires ateičiai. Poškonių pagrindinėje mokykloje vyko asociacijos „Matrūnėlė“ lietuvių tradicinės kultūros stovykla „Pažink save“ (projekto koordinatorė N. Balčiūnienė), kurioje dalyvavo Poškonių pagrindinės, Dieveniškių „Ryto“, technologijų ir verslo mokyklų, Lietuvos tūkstantmečio gimnazijos moksleiviai. Tautines tradicijas puoselėjančiose stovyklose vaikams ir jaunimui buvo primenama baltiška krašto praeitis, jie mokėsi tradicinių amatų, susipažino su Dieveniškių istorinio – regioninio parko gamtos bei kultūros paveldo vertybėmis, dainavo, muzikavo, skudučiavo, šventė senovinę Rasos šventę. Stovyklautojams talkino puikus folkloro ansamblis iš Vilniaus „Laukis“ (vadovė Lijana Šarkaitė-Vilums) ir Varėnos kultūros centro folkloro ansamblis (vadovė Lina Būdienė).

Hum. m.dr. kalbininkas Kazimieras Garšva kalbėjo apie Šalčios žemės kalbos turtus, apie unikalią Dieveniškių šnektą, baltišką vietovardžių kilmę. Istoriko Tomo Baranausko ir Seimo nario Gintaro Songailos pranešimus konferencijos organizatoriai perskaitė lietuvių ir baltarusių kalbomis. Vertimus atlikti talkino Lietuvių kalbos instituto doktorantas Aleksandras Adamkavičius.

Priminė istorijos puslapius

Švęsdami pirmojo Šalčininkų žemės paminėjimo istoriniuose šaltiniuose 700-ąsias metines, mes turime prisiminti, kad tais rūsčiais, atkaklaus gynybinio karo su kryžiuočiais laikais, tai buvo Lietuvos valstybės centrinių žemių, vadinamosios tikros Lietuvos, pietinis pakraštys. Dar piečiau esančiame Lydos krašte plytėjo jotvingių-dainuvių ir lietuvių mišriai gyenami plotai. Maždaug nuo XII a. į šį kraštą iš lėto pradėjo migruoti slavai dregovičiai, o dalis dalis jotvingių palaipsniui suslavėjo Archeologiškai jotvingių kultūra į pietus nuo Šalčininkų visame Lydos aukštumo plote fiksuojama iki pat XVII a. pab., o 1860 m. gyventojų surašymas parodė, kad net pietinėje Gardino gubernijos dalyje jotvingiais save dar laikė per 30 tūkst. žmonių”, – šią istorinę įžvalgą konferencijai pateikė Seimo narys G. Songaila. Savo pranešime jis palietė Šalčininkų žemėje gyvenusių tautų istoriją, etimologijos aspektus, įdomius archaikos bruožus. „Vaikščiodami šio krašto takais turėtume suprasti, kad vos ne kiekvienas šios žemės lopinėlis mena didžią istoriją – yra apipintas legendomis ir paskojimais, kuriuos papasakojo ir iki šiol pasakoja žmonės lietuvių, gudų, lenkų kalbomis. Tai mūsų bendras paveldas, kuris padaro mus ne vėjo perpučiamais lapais, bet savo krašto, jo praeities ir papročių mylėtojais, giliai į savo žemę šaknis įleidusiais ąžuolais“, – teigė G. Songaila.

Apie kraštą anuomet ir dabar

Vaizdžiai apie Šalčios krašto seniausias istorines žinias kalbėjo  istorikas Romas Batūra. Jis priminė, kad Šalčininkai pirmą kartą paminėti Petro Dusburgiečio kronikoje aprašant teutonų riterių įsiveržimą į šiuos kraštus XIV a. Tuo metu Šalčininkai buvo vienas iš svarbiausių Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės regionų, įsikūręs netoli valstybės širdies.

Dieveniškių technologijų ir verslo mokyklos direktorė I. Šedienė įteikė konkurso „Upytėlė teka – upytėlė plaukia“ dalyviams ir nugalėtojams diplomus, dovanas.

Konferencijos dalyviams nuotaikingą koncertą dovanojo folkloro ansamblis „Laukis“, Varėnos kultūros centro merginų ansamblis, Vilniaus Gabijos gimnazijos pirmokės. Lietuvių tradicinės kultūros stovyklos „Pažink save“ moksleiviai grojo pačių pasigamintais skudučiais, dainavo tradicines Šalčios krašto dainas.

Kas kelia įtarimų?

Tenka tik apgailestauti, kad didelė, graži šventė Šalčininkuose, skelbusi tautų bendravimo, sugyvenimo ir pažinimo, lietuviškos etninės kultūros idėjas, pasididžiavimą Lietuvos valstybe, ne visiems patiko. Visą eiseną, nuo pat pradžios iki pat jos pabaigos intensyviai ir labai uoliai filmavo uniformuotas policijos pareigūnas bei vyriškis, vilkintis liemene su užrašu „Policija“. Tai kėlė nuostabą, nes incidentų ar grėsmės jiems kilti nebuvo.

Ypač policininkų dėmesį traukė LTJS jaunimas, filmuojamas iš pabrėžtinai artimo atstumo. Belieka tik svarstyti, kodėl Lietuvos valstybės vėliava, apjuosusi Šalčininkų 700-metį, pilietiškumą ugdančios iškilmės šiame krašte kažkam gali kelti keistų įtarimų.

Vlado Kasperavičiaus ir Sigitos Nemeikaitės nuotr.

Voruta. – 2011, liep. 23, nr. 14 (728), p. 12.

Rytų Lietuva , , , , , , , , , , , , , , , , , , ,



Susiję straipsniai

Comments are closed.

Lankomumas


Hey.lt - Interneto reitingai, lankomumo statistika, lankytoju skaitliukai

Archyvas

Rubrikos

Sekite mus per Facebook!

RSS srautas

Vorutos RSS srautas

Svetainės medis

Svetainės struktūra