Diabetas COVID-19 akivaizdoje: uždelstas kreipimasis į gydytojus gresia dramatiškomis pasekmėmis

Autorius: Data: 2021-12-21 , 19:05 Spausdinti

Diabetas COVID-19 akivaizdoje: uždelstas kreipimasis į gydytojus gresia dramatiškomis pasekmėmis

www.voruta.lt

Lapkričio mėnesį paskelbtoje JAV ligų kontrolės ir prevencijos centro ataskaitoje skelbiama, kad net 9 iš 10 diabetu sergančių jaunuolių per COVID-19 pandemiją patyrė sunkumų gaunant reikalingą sveikatos priežiūrą. Amerikos diabeto asociacijos ir kitų tarptautinių apklausų duomenys rodo, kad beveik pusė turinčiųjų diabeto diagnozę pandemijos metu nesilankė gydymo įstaigose dėl baimės užsikrėsti COVID-19 infekcija. Dėl sutrikusių sveikatos priežiūros paslaugų diabeto savikontrolės svarba tapo ypač akivaizdi.

„2020 m. kovo mėn. visame pasaulyje įsiplieskusi pandemija sutrikdė įprastą tarpdisciplininę sergančiųjų diabetu priežiūrą dėl dviejų priežasčių. Pirma, socialinės izoliacijos priemonės sumažino galimybę lankytis gydymo įstaigose, mokytis ligos savipriežiūros, atlikti reguliarius tyrimus, antra – kai kurie specialistai buvo kreipiami padėti ūminėmis ligomis susirgusiems pacientams“, – sako Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto docentė, Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės ir Vilniaus m. Centro poliklinikos gydytoja endokrinologė doc. dr. Lina Zabulienė.

Sustiprėjo pacientų įsitraukimas

Per daugiau nei 1,5 metų laikotarpį nuo pandemijos pradžios baimė užsikrėsti COVID-19 stabdė gyventojų norą vykti į gydymo įstaigą, todėl buvo uždelsta keisti kai kurių pacientų gydymą, dėl ko galimai pablogėjo jų savijauta, bendros sveikatos rodikliai, padidėjo pavojus vystytis komplikacijoms, tikimybė patekti į ligoninę dėl pablogėjusios būklės.

„Pacientai, kurių savikontrolės įgūdžiai buvo geri, t. y. jie nuosekliai matavo ir registravo gliukozės kiekio kraujyje matavimus ir kitus sveikatos rodiklius, žinojo, kaip elgtis ir sau padėti rodikliams netikėtai pakitus, noriai  dalijosi nuotoliniu būdu su gydytoju ar slaugytoju šiais duomenimis ir savo įžvalgomis, kodėl rodikliai galėjo pakisti. Toks bendradarbiavimas leido lengviau priimti bendrus sprendimus dėl tolimesnio gydymo plano, sustiprino pacientų įsitraukimą, pasitikėjimą savimi, savarankiškumą,  gebėjimą valdyti savo ligą, kartu ir jų saugumo jausmą“, – teigia gydytoja endokrinologė doc. dr. L. Zabulienė.

Gydytoja priduria, kad šiuo pandemijos laikotarpiu sunkiau buvo tiems pacientams, kurie iki karantino tokių gliukozės savikontrolės įgūdžių neturėjo ar nenorėjo jų ugdyti, kuriuos vargino ženklūs gliukozės svyravimai, jie turėjo keletą lėtinių ligų, jautėsi vieniši, patyrė daugiau streso dėl ligos ar bendros situacijos, sirgo depresija.

Mokėsi diabeto savikontrolės

Savipriežiūra ar savikontrolė plačiąja prasme apima gliukozės kiekio rodiklių matavimą ir registravimą, kitų sveikatos rodiklių stebėseną, rizikos veiksnių vengimą, sveiką gyvenseną, visavertį miegą ir poilsį, psichologinę pusiausvyrą, reguliarų tinkamą vaistų naudojimą, rekomenduojamų tyrimų gydymo įstaigoje atlikimą ir apsilankymus pas gydytojus ar slaugytoją diabetologą.

Pasak gydytojos, pandemija buvo nepatirta situacija tiek pacientams, tiek ir sveikatos priežiūros specialistams, tad jos pradžioje visiems teko išmokti dirbti nuotoliniu būdu, priimti sprendimus remiantis paciento žodžiais ar nuotoliniu būdu pateikiamais sveikatos rodiklių duomenimis. Sergantieji diabetu turėjo išskirtinę galimybę dalintis gliukozės savikontrolės rezultatais su gydytoju ar slaugytoju, o jų aptarimas ir tikslų nustatymas iki kito apsilankymo palengvino diabeto priežiūrą ir suteikė galimybę kiekvienam sergančiajam kokybiškai rūpintis savo sveikata.

„Šiuo metu Lietuvoje yra keletas galimybių patikimai stebėti gliukozės rodiklius: tiek vienkartinai matuojant gliukozės kiekį, tiek ir naudojant inovatyvius nuolatinės gliukozės stebėjimo sistemos jutiklius. Rugsėjį mus pasiekė dar viena tokia inovacija – nekalibruojami gliukozės jutikliai. Dėl atminties, saugančios nuo kelių šimtų iki kelių tūkstančių matavimų rezultatų, taip pat datą ir laiką, gliukozės jutiklių duomenis galima stebėti ir peržiūrėti ir vienkartinai, ir nuolatos 24 val. per parą iki 2 sav.“, – apie vieną moderniausių išmaniųjų įrenginių, padedančių kontroliuoti diabetą pačiam pacientui, sako doc. dr. L. Zabulienė.

Nuolatinis  giukozės jutiklis

Gydytojos endokrinologės doc. dr. L. Zabulienės teigimu, pandemijos laikotarpis parodė, kad tiek gebėjimas dalintis savo patirtimis, nepaliaujamai mokytis ir lanksčiai prisitaikyti prie sparčiai besikeičiančių aplinkybių, tiek bendruomeniškumas ir vienas kito palaikymas, tiek tinkamas gydymasis ir savikontrolė laiku yra labai svarbūs, siekiant suvaldyti diabetą ir jaustis saugiai, kad ir kas benutiktų.

Gelbėjo bendruomenės palaikymas

Apie pandemijos metu patirtus sunkumus kalba ir „Diabeto IQ“ klubo atstovė Asta Berdikšlienė: „Bendruomenėje jautėsi didelis nerimas dėl ateities, galimų vaistų ir maisto produktų tiekimo sutrikimų, o ypač dėl savo gyvybės. Šis laikotarpis visus labai suvienijo, išmokome palaikyti ir patarti vieni kitiems bei nuraminti, net jei tai darėme tik internetu. Stengėmės padėti ir gyvenantiems atokiausiuose Lietuvos kampeliuose, kad jie gautų reikiamą pagalbą“, – sako ji.

A. Berdikšlienė pratęsia, jog šiek tiek lengviau buvo tiems, kurie yra įgudę naudoti išmaniąsias technologijas ir sugeba tai pritaikyti valdydami diabetą: „Pavyzdžiui, aš pati tiek prieš pandemiją, tiek dabar naudoju „Dexcom“ nuolatinę gliukozės stebėjimo sistemą – ji padeda ne tik efektyviai konsultuotis nuotoliniu būdu su gydytojais ir slaugytojais diabetologais, bet taip pat įspėja apie organizme vykstančius pokyčius – jei mano gliukozės kreivė kyla be aiškios priežasties, kelių dienų bėgyje greičiausia pasireikš  kažkokios ligos simptomai.“

Visgi beveik nepakeliamu iššūkiu pandemija tapo šią diagnozę pirmąkart išgirdusiems mažiesiems pacientams ir jų šeimos nariams. Pasak pašnekovės, bent 24 valandas vaikams tekdavo būti atskirai nuo tėvų, nes į reanimacijos ir intensyvios terapijos palatą jie dažnai buvo įleidžiami vos dešimčiai minučių. Endokrinologijos skyriuje taip pat buvo draudžiama išeiti iš palatos, o tai neleido susipažinti su kitomis šeimomis, kurios jau turi patirties ir gali morališkai palaikyti naujai susirgusius.

„Visgi norime pasidžiaugti, kad medicina taip greitai persiorientavo į nuotolį, slaugytojai diabetologai konsultavo telefonu ar net vaizdo skambučiais. Dalis jų net pasidalino savo asmeniniais kontaktais ir dirbo ilgus viršvalandžius, kad gautume konsultacijas ar vaistus laiku. Klubas „Diabeto IQ“ nuoširdžiai dėkoja medikams, kurie atidavė tiek daug laiko ir jėgų, kad jaustumėmės ramesni, saugesni ir sveikesni. Taip pat ir valstybinėse institucijose buvo priimti palankūs bendruomenei sprendimai – nuotolinis dokumentų pateikimas ar besąlyginis neįgalumo pratęsimas jam pasibaigus“, – džiaugiasi „Diabeto IQ“ klubo atstovė.

„Dexcom“ savo veiklą Lietuvoje pradėjo 2020 m. pabaigoje, o 2021 m. rugsėjo 29 d. Lietuvos, Latvijos, Estijos bei Bulgarijos rinkoms pristatė naują aukščiausios kokybės produktą – „Dexcom ONE“ nuolatinio gliukozės stebėjimo sistemą. Šiuo metu Vilniuje yra įsikūręs globalių paslaugų EMAE regionui centras.

Apie „Dexcom“:

Nuo 1999 m. „Dexcom, Inc.“ suteikia žmonėms galimybę valdyti diabetą, naudojant naujoviškas nuolatinio gliukozės stebėjimo (CGM) sistemas. Diabeto valdymo technologijų lyderė „Dexcom“ yra įsikūrusi San Diege, Kalifornijoje, ir veiklą vykdo visoje Europoje. Atsižvelgdama į naudotojų, globėjų ir paslaugų teikėjų poreikius, „Dexcom“ supaprastina ir tobulina diabeto valdymą visame pasaulyje.

 

Lietuva Naujienos Sveikata ,



Komentarai

traffix.lt

Susiję straipsniai

Lankomumas


Hey.lt - Interneto reitingai, lankomumo statistika, lankytoju skaitliukai

Archyvas

Rubrikos

Sekite mus per Facebook!

RSS srautas

Vorutos RSS srautas

Svetainės medis

Svetainės struktūra