Dezinformacija socialinėse medijose: minų laukas, kurį turime nukenksminti?

Autorius: Data: 2021-11-09 , 19:54 Spausdinti

Dezinformacija socialinėse medijose: minų laukas, kurį turime nukenksminti?

www.voruta.lt

Per pastarąjį dešimtmetį socialinės žiniasklaidos naudojimas proporcingai augo. Šiandien informacija plūsta iš tūkstančių skirtingų komunikacijos kanalų: pagrindinės žiniasklaidos, elektroninių leidinių, interneto svetainių, tinklaraščių ir, žinoma, daugybės socialinių tinklų. Tai suteikia galimybę laisvai pasirinkti informacijos šaltinį, kuris geriausiai atspindi mūsų interesus, politines ar socialines pažiūras.

Nors daugelis žmonių vis dažniau pasirenka socialinius tinklus pagrindiniu ir neginčijamu gaunamos informacijos šaltiniu, jie net nenumanydami vaikštinėja po minų lauką, kur kiekvienas žengtas žingsnis gali sukelti didžiulį dezinformacijos sprogimą.

Naujoje „Patrulio bazės“ laidoje kalbintas VU TSPMI dėstytojas, dezinformacijos ekspertas Nerijus Maliukevičius ir viešosios įstaigos „Pilietinio Atsparumo Iniciatyva“ vadovas, vienas iš įkūrėjų Tomas Kazulėnas priduria, kad informacinėje erdvėje,  o ypač socialinėse medijose, gausu nedraugiškos, melagingos informacijos, formuojančios neišsipildžiusios ar net žlungančios valstybės įvaizdį.

Ekspertai neslepia, jog viešas tokio diskurso formavimas paralyžiuoja visuomenės narius aktyviai dalyvauti valstybės valdyme, tikėti šalies ateitimi, demokratinio pasaulio vertybėmis, naryste Europos Sąjungoje bei gniuždo pasitikėjimą NATO sąjungininkais. Negana to, kyla akivaizdi grėsmė visuomenės atsparumui piktavališkam poveikiui atremti.

Įtinklintas gyvenimas veda karinių pavojų link

Laidos pašnekovų tvirtinimu, jokios nuostabos jiems nekelia tai, jog visoms mūsų gyvenimo sritims persikeliant į kompiuterinę terpę, ir karyba glaudžiai persipina su informacinėmis technologijomis.

Kaip laidoje teigė N. Maliukevičius, šiuolaikiniai konfliktai nepasižymi fizinės jėgos naudojimu. „Naudojamų priemonių prasme konfliktai tampa vis švelnesni. Kariaujančioms pusėms nereikės realių karių konflikto teritorijoje, – užteks laimėti kovą dėl vietos gyventojų širdžių ir protų“. Jis priduria, kad taip buvo vykdyta 2014 m. karinė kampanija Kryme, kurios metu rusakalbei bendruomenei šalies rytuose buvo parduotas Rusijos pasaulio vaizdinys. „Žali žmogeliukai tik užbaigė operaciją, bet pirmoji ir kertinė jos dalis buvo informacinė“, – kalbėjo laidos svečias.

Tokios pat nuomonės laikosi ir T. Kazulėnas. Anot jo, dideliu mastu ir tinkamu laiku skleidžiama melaginga informacija gali būti net pavojingesnė nei fizinių karinių pajėgumų demonstravimas.

Nepaisant XXI a. technologinės pažangos, pasak ekspertų, tebenaudojamos istoriškai nusistovėjusios dezinformacijos technikos. „Melagingai žinutei svorio suteikiama apeliuojant į autoritetus, straipsniuose naudojant fiktyvių mokslininkų, visuomenininkų pavardes, – teigė N. Maliukevičius. Taip pat drąsiai klijuojamos negatyvios etiketės, oponentai vaizduojami kaip absoliutus blogis, o patys melagienų autoriai mėgsta save vadinti tautos pasiuntiniais.

Įtampos visuomenėje keičiasi – pavojingi naratyvai išlieka

N. Maliukevičius teigė, kad visuomenės nariams jaučiant įtampą, priešiškos jėgos yra linkusios ja pasinaudoti bei užberti druskos ant jau skaudančių problemų. Socialinių tinklų vartotojai gana lengvai užkimba ant dezinformacijos kabliuko ir tokiu būdu patenka į informacinius burbulus. Juose daug sunkiau naudotis šaltu protu, skaitytojų sprendimus lemia emocijos ir loginės klaidos, o ne racionalūs argumentai.

„Nors koronaviruso pandemija nėra karas kaip toks, bet tai savotiška streso būsena, kurioje padaugėja informacinio triukšmo ir žmonės neretai patiki jiems parodomų apgaulingų žinučių turiniu“, – tvirtino pašnekovas.

Pasak T. Kazulėno, su koronavirusu ir pandemija susijusios žinutės šiuo metu užima maždaug 80 proc. viešosios erdvės, nors tiksliai suskaičiuoti – sunku. Jis pažymi, kad plintanti dezinformacija, nors ir netiesiogiai, tačiau prisideda prie mirčių skaičiaus augimo, o karo metu gali turėti ir dar skaudesnes pasekmes.

N. Maliukevičius pažymi, kad socialinėse medijose kartas nuo karto pasirodančios dezinformacijos žinutės kelia šypseną, bet jomis nebūtinai siekiama pakeisti auditorijos nuomonę. „Tokiais būdais bandoma pasižiūrėti kaip veikia šalies kibernetinė gynyba, vėliau patirtis pritaikoma prieš kitus Vakarų priešus“, – teigė jis.

Labiausiai akcentuojamos tos temos, kurios visuomenėje kelia didžiausią ažiotažą, bandoma prilipinti įvairius naratyvus, testuojama, kurios žinutės pasiteisina, kurias reikėtų pakeisti. „Visada aktualia ir taikinyje esančia tema išliks rinkimai, NATO aljanso, Europos sąjungos valstybių narių bendradarbiavimas ir pasitikėjimo jais mažinimas. Visai neseniai sklido žinutė, kad Lietuva bandė įvykdyti kibernetinę ataką prieš Rusijos Federaciją vykstant Dūmos rinkimams“, – pasakojo T. Kazulėnas.

Dezinformacijos karo fronte – pažeidžiamiausi visuomenės nariai

T. Kazulėnas pokalbio metu pabrėžė tai, kad informaciniame triukšme vartotojai pasimeta ir neturėdami laiko pateikiamoms žinutėms tikrinti, galiausiai patiki pačiais absurdiškiausiais dalykais. „Informacijos tikrinimas yra pagrindinis būdas dezinformacijai įveikti, bet vieniems neužtenka resursų tą padaryti, kitiems – žinių bei įgūdžių“, – kalbėjo jis.

Pašnekovas pasakojo, kad jau kelerius metus jo vadovaujama organizacija dirba su regionų žurnalistais, moko juos tikrinti informaciją ir supažindina su visuomenei prieinamomis priemonėmis, skirtomis įsitikinti žinučių, vaizdų patikimumu.

Kitos visuomenės grupės, kurias atakuoti pasirenka priešiškos jėgos, yra tautinės mažumos bei emigrantai. Skleidžiant melagingas žinutes siekiama sukiršinti visuomenę, ją poliarizuoti, kelti nepasitikėjimą valdžia.

„Tyrimai rodo, kad tiek vyresni 65 metų, tiek ir itin jauni socialinių medijų vartotojai nėra linkę tikrinti informacijos, aklai ja patiki ir priima kaip autoritetingą šaltinį“, – užsiminė T. Kazulėnas. Jo nuomone, problemą galima išspręsti skatinant medijų raštingumą, rengiant įvairius kursus, mokymus.

Kaip teigia N. Maliukevičius, negalima absoliutinti Lietuvos visuomenės gebėjimo atsispirti dezinformacijai bei provokacijoms, nes čia svarbus tiek politikų, tiek ir medijos atstovų vaidmuo. „Medijose Rusijos dezinformacijos filtras veikia pakankamai, matome melagienas paneigiančias antraštes, tačiau tam tikri pasidalijimai informacija priverčia galvoti, kiek verta pasitikėti tuo, kas rašoma“, – teigė jis.

Socialiniai tinklai – tarp ribojimo ir laisvės

T. Kazulėnas sakė, kad socialiniai tinklai buvo kuriami kaip asmeninės raiškos kanalai, tačiau ilgainiui išvirto į sunkiai suvaldomą problemą. Nesigilindami į žinučių, kuriomis dalijasi, kilmę bei tikruosius tikslus, vartotojai daro žalą valstybei, o ji savo ruožtu siekia tokius veiksmus riboti. „Informaciniame triukšme gana sunku identifikuoti subtilesnes dezinformacijos taktikas ir jas įveikti, dažnai net ir panaikinus melagingas žinutes, jos po tam tikro laiko vėl atsiranda“, – šnekėjo T. Kazulėnas.

Laidos pašnekovas N. Maliukevičius pabrėžė, kad auksinio recepto, dezinformacijos srautams suvaldyti, nėra. „Akivaizdu, kad tokia situacija nebus amžina. Kuo toliau, tuo labiau valstybės spaus socialinių medijų kompanijas ir reikalaus rimtų sprendimų, reguliavimo, redakcinių funkcijų“, – kalbėjo svečias.

Anot N. Maliukevičiaus, europietiška tradicija šiuo klausimu linksta reguliavimo pusėn, amerikietiškoji – laisvės. Visgi, ekspertas tvirtina, kad viskas juda ta pačia linkme: medijų kompanijos siekia demonstruoti egoistišką savarankiškumą kovoje su dezinformacija, nes tai jas pačias apsaugotų nuo perdėto valstybių kišimosi.

Laidos svečias taip pat pristatė tris būdus, kuriuos socialinių medijų kanalai pasitelkia melagienoms atskleisti. Pirma, smurto propagandos, prasilenkiančios su sveiku protu ir teise, ribojimas. Antra, jos stabdymas, pasitelkiant technologinės pažangos priemones, įdarbinant algoritmus. „Trečias būdas – informavimas. Mes matome kaip socialiniai tinklai bendradarbiauja su faktų tikrintojais (…) ir dezinformacijos žinutėms suteikia daugiau konteksto“, – pasakojo N. Maliukevičius.

Strateginės ir pilietinės komunikacijos balansas

Pokalbio metu palietus strateginės komunikacijos klausimą, laidos pašnekovai vieningai pasisakė už vyriausybės, kariuomenės ir nevyriausybinio sektoriaus bendradarbiavimą, nors neslėpė, kad lyderystę turi prisiimti tie, kurie tam turi resursų.

„Stipriai kariuomenei svarbu turėti stebėsenos sistemą, žinoti, kokiais būdais gali būti vykdomos atakos“, – teigė N. Maliukevičius. Jis priduria, jog anksčiau aktyviai naudota priešraketinė gynybos strategija (pastebėti, imtis veiksmų ir neutralizuoti grėsmę), šiuolaikinėje karyboje pasireiškia kiek kitokiu pavidalu. „Pastebėjus agresyvias dezinformacijos žinutes turi įvertinti atakas, žinoti efektyviausius kovos būdus, atremti provokacijas“, – kalbėjo jis.

Kalbant apie šalies vyriausybės vaidmenį dezinformacijos pavojų akivaizdoje, T. Kazulėnas pabrėžė ilgalaikės strategijos svarbą ir jos buvimą kelrodžiu tiek visuomenei, tiek įvairioms organizacijoms. Jo teigimu, žaidėjų kovoje prieš dezinformaciją yra daug, tačiau tai dar nelemia pranašumo: „Vieni dirba tikrindami faktus, kiti užsiima edukacija, keliauja po mokyklas, skatina medijų raštingumą; reikia, kad tai būtų daroma vieningai“.

Laidos pašnekovų nuomone, visuomenės pasitikėjimas gimsta greito reagavimo ir ramaus komunikavimo apie grėsmes dėka. Pasak jų, kovoje su dezinformacija galima tikėtis bet ko, tačiau kariuomenė turi būti pasiruošusi įvairioms kompromitacijoms, o vyriausybė ir NVO sektorius pasitelkti švelniąją galią.

„Bendradarbiaudami su tarptautinėmis koalicijomis (…) ir savarankiškai turime pasitelkti technologijas, pristatyti savo pasakojimus, kurti pozityvius naratyvus ir tokiais būdais neutralizuoti potencialią dezinformacijos žalą“, – kalbėjo N. Maliukevičius.

Vienas dezinformacijos lauke – irgi karys

Ne paslaptis, jog Vakarų valstybėse fiksuojamas aiškus ryšys tarp įsitinklinimo ir poliarizacijos, atskirų visuomenės grupių susipriešinimo, kuris neretai peržengia ir socialinių tinklų ribas bei persikelia į realų gyvenimą. Laidos svečias N. Maliukevičius atviravo ir pats kartais įsitraukiantis į aršias diskusijas socialinių tinklų komentarų skiltyje, bet jose stengiasi būti pavyzdžiu ir naudoti tik logika pagrįstus faktus.

Tokios pat nuomonės laikosi ir T. Kazulėnas. „Lengviausias ir paprasčiausias būdas kovoti su dezinformacija – tai pradėti nuo savęs. Neskaitykime vien antraščių, tikrinkime pateikiamą informaciją, gilinkimės į šaltinių kilmę bei jų autorius, o tik tada dalinkimės su kitais savo aplinkos žmonėmis“. Jis taip pat užsiminė ir apie galimybę raportuoti melagienas, apie tai pranešti atitinkamoms valstybės institucijoms bei ekspertams.

Dezinformacijos žinovas N. Maliukevičius pritarė, kad čia mums kelią užkerta laiko stoka. „Privalome suprasti vieną dalyką – dezinformacijos naikinimui reikia laiko, o įrankių ir technologijų šiam darbui atlikti apstu, tereikia šias kompetencijas ugdyti“.

Pokalbio pabaigoje „Pilietinio Atsparumo Iniciatyvos“ vadovas T. Kazulėnas užsiminė, jog medijų raštingumo skatinimas yra viena pagrindinių jų organizacijos strategijos sudedamųjų dalių. „Visai neseniai pasirodė mini vadovėlis, kuriame supažindiname visuomenę su būdais, kaip greitai ir paprastai patikrinti nuotraukų ar vaizdo įrašų autentiškumą, žinučių autoriaus tapatybę, informacijos šaltinio patikimumą ir kt“.

Pasak laidos svečio, dezinformacijos atpažinimo ir paneigimo kovoje geriausiu žmogaus draugu tampa paieškos sistemos. „Nors nereikia tikėti viskuo, kas pateikiama internete, mes galime laisvais naudotis visais ištekliais, kad tą informaciją paneigti“, – kalbėjo T. Kazulėnas.

Laidos įrašą galite pamatyti čia:

 

Lietuva Naujienos Nuomonės, diskusijos, komentarai , , ,



Komentarai

traffix.lt

Susiję straipsniai

Lankomumas


Hey.lt - Interneto reitingai, lankomumo statistika, lankytoju skaitliukai

Archyvas

Rubrikos

Sekite mus per Facebook!

RSS srautas

Vorutos RSS srautas

Svetainės medis

Svetainės struktūra